Prienuose seniai kada krepšinis buvo toks įdomus. Pasižiūrėti paslaptingojo Ballų fenomeno žmonės rinkosi iš Vilniaus, Kauno, Alytaus, kitų miestų. Žiniasklaidai buvo numatyta apie 40 sėdimų vietų ir visos jos buvo užimtos – Ballų debiutą pateikė Lietuvos, JAV, Anglijos, Estijos ir Lenkijos žurnalistai.
Išsirikiavę prie šoninės ir galinės linijos smalsuoliai telefonais fiksavo kiekvieną LaMelo apšilimo prieš rungtynes judesį.
Nusipaveikslavęs su tėvais ir broliu LiAngelo Prienų sporto salės centre, LaMelo pačiupo kamuolį ir pradėjo apšilimą. Pirmasis metimas net nelietė lanko ir leidosi ant parketo, nuklijuoto „Big Baller Brand“ reklamomis. LaVaras ir komanda taip gudriai susisuko Prienuose, kad vietoj LKL ir BBL taisyklių sukūrė savo komercinį projektą, kuriame gali realizuoti savo verslo planus.
Prieniškiai jau spėjo atimti akreditaciją iš vienos užsienio žiniasklaidos priemonės už per daug viešojoje erdvėje pateiktos vaizdo medžiagos – žiniasklaidos priemonėse leidžiama rodyti daugiausiai 90 sekundžių medžiagos iš visų rungtynių.
Pagal Ballų taisykles Prienuose dabar žaidžiamas ir krepšinis.
Mačą aikštėje pirmasis pradėjo vyresnis Ballas – 19-metis LiAngelo. Didžiąją rungtynių dalį jis rėmėsi savo fizine jėga prieš 2–3 metais jaunesnius priešininkus. Prieš žalgiriečius jis bandė išnaudoti vieną iš dviejų savo stiprybių – žaidimą po krepšiu prieš kitus gynėjus.
Tačiau LiAngelo nebuvo labai užtikrintas net ir rungtyniaudamas prieš 16–17 metų jaunuolius. Be to, teisėjai leido žaisti kontaktinį krepšinį, o tai buvo neparanku „Žalgirio“ komandai. Beje, pasirodė, kad arbitrai Ballams gynyboje leido daugiau nei kitiems krepšininkams.
Vienas pirmųjų LiAngelo pabandymų sužaisti nugara į krepšį baigėsi kamuolio sviedimu į lentą, per metrą nuo lanko.
Kai neįveikdavo priešininkų gynybos, LiAngelo neblogai matydavo aikštę ir nusimesdavo kamuolį laisviems arba įkertantiems krepšio link komandos draugams.
Kitoje aikštės pusėje buvo keletas epizodų, kai LiAngelo neblogai apsigynė prieš žalgiriečius vienas prieš vieną. Vėlgi, jam padėjo fizinės jėgos pranašumas. Juo 19-metis išsiskyrė dar tarp savo bendraamžių gynėjų Amerikoje. Kita vertus, profesionalų krepšinyje šis ginklas prarastų savo reikšmę, o meistriškumo apsižaisti stipresnius varžovus dar akivaizdžiai trūksta.
Statistika atrodė gražiai – LiAngelo surinko 19 taškų, tačiau akis badė jo pataikymas – tik 8 taiklūs metimai iš 19.
„Gerai, kad laimėjome, bet galiu žaisti geriau“, – po rungtynių užsimaukšlinęs žieminę kepurę spaudos konferencijoje pasakys LiAngelo Ballas.
Žaidimas gynyboje šiam Ballui labiau pažįstamas nei LaMelo, kuris savo aikštės pusėje klaidžiojo kaip svetimose Prienų gatvėse.
16-metis pasirodė ant parketo pirmojo kėlinio viduryje – „Big Baller Brand“ reklamas vienu metu trypčiojo abu šventės iniciatoriai. Ir vos tik LaMelo gavo kamuolį puolime, prasidėjo cirkelis.
NBA skautų stebimas gynėjas paleido nelogišką tritaškį iš 8–9 metrų – kamuolys beviltiškai trenkėsi į vidurį tarp lanko ir lentos. Juokėsi sirgaliai, „Vytauto“ žaidėjai, treneris Virginijus Šeškus. Tokių sprendimų jie dar nebuvo matę.
LaMelo prametė visus penkis tritaškius. Kai kurie jie buvo visiškai neparuošti ir neigiantys bet kokią discipliną ar logiką.
„Ramiai!“ – vėliau rankų gestais bandė pasakyti Virginijus Šeškus, lemendamas kažką ir anglų kalba. Tiesa, abu broliai neslėpė, kad susikalbėti su treneriu nebuvo labai sudėtinga. Jeigu ko nesuprasdavo, išversdavo kiti „Vytauto“ krepšininkai.
Bet labiausiai Ballai nesuprato ne anglų kalbos, o europietiškos krepšinio tvarkos.
„Jam yra sunku. Jis taip žaisti įpratęs. Ir tai normalu, nes jis taip žaidė tarp vaikų, savo bendraamžių. Mes jam ką nors pasakome, tačiau jam reikia laiko. Jam sunku. Kaip 16-mečiui, jam sunku“, – apie LaMelo metimų pasirinkimą kalbėjo Virginijus Šeškus.
„Jis nepataikė tritaškio, bet iš vidurio aikštės gali pataikyti 5–6 kartus paeiliui. Jūs klausite, kas čia per metimas, bet kai pataikys, pasakysite vau. Jis parodys jums tokių dalykų, kokių dar nesate matę“, – žadėjo tėtušis LaVaras.
Jūs klausite, kas čia per metimas, bet kai pataikys, pasakysite vau. Jis parodys jums tokių dalykų, kokių dar nesate matę.
Sunku LaMelo kartais būdavo net persivaryti kamuolį. Kelios iš 6 klaidų baigėsi prarastais kamuoliais dar savoje aikštės pusėje, kai kibūs žalgiriečiai lengvai paspaudę priešininką išmušdavo kamuolį iš rankų. Atrodo, koks atsipalaidavęs buvo gynyboje, taip pat neatsakingai jis kartais elgdavosi ir su kamuoliu puolime.
Savoje aikštės pusėje LaMelo Ballas ne gynėsi, o imitavo gynybą.
Jis likdavo su savo priešininku iki pirmo rimtesnio du prieš du ar staigesnio pirmojo žingsnio. Nesusidomėjęs bandymu spėti paskui varžovą, LaMelo bandydavo išmušti kamuolį pro nugarą, jau praleidęs priešininką žingsniu į priekį.
Kartais jis akivaizdžiai žingsniuodavo, o ne bėgdavo atgal į gynybą ir palikdavo komandos draugus gintis keturiese prieš penkis. Ir jeigu varžovai nepasinaudodavo kiekybine persvara, būdavo pirmas puolimas, tad galėdavo vaišinti naujus bendraklubius gražiais perdavimais, kuriais neatsižavėjo pusantro tūkstančio susirinkusių žiūrovų.
Tai vadinama pigių perdavimų ir taškų medžiokle.
Vieną saldainiukų LaMelo išpakavo labai greitai, pirmojo kėlinio pabaigoje, kai pasprukęs į priekį nusimetė kamuolį atgal, o Tomas Dimša užbaigė išpuolį elegantišku metimu. Vaizdelis priminė Ameriką – žmonės aikčiojo ir stojosi iš savo vietų. Patenkintas šūkavo ir LaVaras, prieš tai nervingai stebėjęs pirmuosius jauniausiojo sūnaus epizodus.
Tai buvo tikrai gražus epizodas.
Užkrėsti cirkelio paišdykauti pabandė ir „Vytauto“ žaidėjai, bet kartais tai baigdavosi sudegusiu teatru. Pavyzdžiui, Martynas Linkevičius sumąstė savo aikštės pusėje iškišti perdavimą pro nugarą ir buvo nubaustas Martyno Arlausko perimtu kamuoliu bei dėjimu.
LaMelo metimų pasirinkimas ir gynyba kėlė šiurpą, bet ką jau ką, jaunėlis moka žaisti greitą krepšinį. Pirmiausia, LaMelo nepaisant smulkaus sudėjimo (kojos – kaip gandro) nebijojo eiti į kontaktą puolime. Aišku, viena yra eiti į kontaktą prieš profesionalus, o kita – nepilnamečius „Žalgirio“ dublerius, tačiau braudamasis pro varžovus kaip šakas LaMelo tuo pačiu puikiai nusimesdavo kamuolius.
Sirgaliams gražiausiai atrodė jo perdavimai pro nugarą, bet dažniausiai jie būdavo patiekiami „Vytauto“ žaidėjams aiškiose situacijose, kitoje varžovų pusėje nebesulaukiant pasipriešinimo. Iškalbinga buvo Roberto Javtoko veido išraiška. Kai už jo nugaros sirgaliai šokinėjo iš vietų, daug savo ilgoje krepšininko kelionėje matęs „Žalgirio“ vadovas nė nemirktelėjo. Jis supranta, kad krepšinyje už šou elementus svarbiausi tikslūs sprendimai abiejose aikštės pusėse ir reikšmingi epizodai sudėtingose situacijose.
Daug didesnį įspūdį iš tų 9 LaMelo rezultatyvių perdavimų paliko situacijų skaitymas poziciniame krepšinyje ar greitų atakų pradžioje, po kurių „Vytautas“ susikurdavo galimybes užbaigti taškus.
Taip pat reikia nepamiršti, kad tai buvo tik pirmosios LaMelo ir LiAngelo rungtynės kitoje pasaulio pusėje, naujoje komandoje, prie naujų taisyklių. Atsižvelgiant į tokias sąlygas, Ballų debiutas buvo visai neblogas.
| LaMelo Ballas | 10 tšk. | 4/10 met. (0/5 trit.) | 9 perd. | 6 kl. | 21 min. |
| LiAngelo Ballas | 19 tšk. | 8/19 met. | 3 kam. | 28 min. |
Broliai taip pat visai neblogai susitvarkė su spaudimu ir ažiotažu.
Nuo susirinkusių sirgalių trečiojo kėlinio pradžioje Prienuose jau buvo karšta, o vienu metu transliaciją feisbuke sekė net 125 tūkstančiai žiūrovų (iš viso įsijungusių transliaciją buvo daugiau nei milijonas žmonių). Įtampa šiek tiek veikė atvykėlius – LiAngelo buvo prametęs laisvas iš po krepšio, nervingai iš toli atakavo ir LaMelo. Bet žvelgiant į priekį, prieš kitas dublerių komandas ar NKL komandas Ballai dar gali parodyti naujų dalykų.
Jeigu LaMelo sugebės sukontroliuoti savo polinkį siausti aikštėje, tai bus rimtas žaidėjas. Tik didžiausias klausimas, ar kuris nors treneris sugebės įtikinti jį ir LaVarą, kad toks žaidimas – ne profesionalų aikštėms.
„Vienu žodžiu, įvykdėme, ką norėjome: davėme naujokams pažaisti, laimėjome rungtynes, laimėjome prizą. Manau, visiems buvo svarbiausia ta šventė ir kad žaidimas toks būtų. Manau, visi juo džiaugėsi, – samprotavo V.Šeškus. – Tai žmonės, kurie turėjo 3–4 treniruotes. Kiekvienas naujas bet kokio gero meistriškumo žmogus būtų turėjęs sunkumų. Matėte, kaip žaidimą pagyvino LaMelo. Tas perdavimas... Matosi, kad tas vaikis kažką turi.
Realiai, aš jų dar nepažįstu. Žinau, kad jie kažką moka. Matau, kad tas gerai driblinguoja, tas gali užcentruoti, pataikyti. Bet jiems reikia tvarkos. Juos reikia išmokyti europietiško krepšinio, kad žinotų, kada keičiasi gynyboje ir t.t. Manau, už savaitės, pusantros, bus galima kažką pasakyti.“
Bet kai į Prienus pasižiūrėti Ballų rinkosi ir žmonės, kurie šiaip į krepšinį beveik neužsuka, viso to cirko šešėlyje geriausią pasirodymą surengė vietinis vyrukas.
Galbūt ne taip efektyviai, galbūt be tokių ovacijų, bet pasakišką žaidimą demonstravo žalgirietis su 13-uoju numeriu pažymėtais marškinėliais.
Kitaip nei LaMelo ir LiAngelo, kurie kartu su jau daug mačiusiais „Vytauto“ profesionalais žaidė prieš saujelę 16-mečių ir 17-mečių, Rokas Jokubaitis draskėsi prieš profesionalių krepšininkų, tvirtų vyrų gynybą.
Ir išdraskė ją taip, kad Prienų krepšinio areną paliko su 31 tašku ir interviu ESPN.
190 cm ūgio gynėjas pozicinėje atakoje numetė puikų balioną po krepšiu, kuris milimetrų tikslumu pasiekė žalgiriečio rankas perskriedamas „Vytauto“ gynėją, ir baigėsi dviem gražiais taškais. Tai buvo vienintelis jo rezultatyvus perdavimas, bet šis lietuvis turi gerą aikštės matymą – NKL pirmenybėse išskirsto vidutiniškai 4,7 rezultatyvaus perdavimo.
R.Jokubaitis rinkosi taškus metimais po driblingo, drąsiai prasiveržimais. Septyniolikmetis iš viso pataikė 13 metimų iš 24. Nors visa „Žalgirio“ dublerių komanda labai dažnai klydo – daugiausia dėl fizinės kovos ir nuovargio, R.Jokubaitis per 32 minutes prarado tik du kamuolius.
Beje, dėl gana tvirto sudėjimo ir ilgų rankų jam buvo nebaisus „Vytauto“ žaidėjų spaudimas, iš kurio Rokas išsipančiodavo ramiai ir solidžiai. Neatrodė, kad šiam aikštės generolui dar nėra aštuoniolikos. Savo ramiu žaidimu R.Jokubaitis vos neatvedė žalgiriečių į pergalę.
Nepilnamečių komanda ilgai šeimininkavo Prienuose ir tik po atkaklios kovos nusileido LKL klubui 80:90.
„Buvo labai įdomu žaisti prieš brolius Ballus. Iki tol mačiau juos tik per „Youtube“. Tai buvo puiki patirtis!“ – vietoje nenustygo R.Jokubaitis, duodamas interviu Mike'ui Schmitzui iš ESPN.
„Kodėl visi kalba apie Ballus, o ne Jokubaitį?“ – stebėjosi internautai.
„Vat būtent – norėčiau pasidžiaugti Roku, – 24sek paklaustas apie savo auklėtinio pasirodymą, net nudžiugo „Žalgirio“ dublerių strategas Tomas Masiulis. – Juolab kad esame lietuviai. Žinau, kaip jis treniruojasi – turime jį daugiau nei pusmetį. Jo galimybės didelės. Jis tą parodė. Mane labiausiai džiugina, kad jis ne pasimetė, o mėgavosi krepšiniu. Manau, jis džiugino ir visus krepšinio mylėtojus.“
Džiugino. Ir dar kaip. Į Prienus atvykę amerikiečiai neslėpė susižavėjimo jaunuoju „Žalgirio“ talentu.
„Labai talentingas ir subrendęs vyrukas. Atrodo, kad visi jo sprendimai buvo teisingi“, – rašė koledžų krepšinyje įprastai besisukantis Prienuose viešėjęs ESPN žurnalistas Jeffas Goodmanas.
„Nenustebčiau, jei Jokubaitis ateityje taptų geriausiu NBA žaidėju, žaidusiu šiose rungtynėse. Ypač talentingas ir protingas krepšininkas. Žaidžia geriau kaskart, kai jį pamatau“, – rašė kitas jaunuosius talentus sekantis ESPN atstovas Mike'as Schmitzas.
„Nežinau, ką žmonės manyje įžvelgė, bet tikiuosi, kad savo 31 tašku atkreipiau jų dėmesį“, – šyptelėjo R.Jokubaitis, kurį turėjo pamatyti būrys NBA skautų, buvusių vienais iš tos milijoninės auditorijos žiūrovų.
Per LaMelo šukuoseną ir Ballų cirką Prienuose pastebėti ką nors kitko buvo sudėtinga. Tačiau R.Jokubaitis sugebėjo išlįsti iš broliukų šešėlio. Štai taip nelauktai Rokas tapo tikrąja istorinio vakaro Prienuose žvaigžde.
