Pastarasis pirmą kartą Lietuvos vyrų rinktinėje debiutavo 2006 metais ir tuomet buvo vienas jauniausių komandos narių. Šiemet klaipėdiečiui sukako jau 31-eri, tačiau jis pats dar nesijaučia veteranu.
„Iš tikrųjų dar nesijaučiu veteranu, kuriam byrėtų smėliukas iš tam tikros vietos. Parako dar tikrai yra, aišku, kad tik amžius pase – jau nebe šešiolika ar dvidešimt, o trisdešimt vieneri metai. Toks ir skirtumas yra“, – tinklalapiui „SportoTV.lt“ pasakojo gynėjas.
Per savo karjerą įžaidėjas yra atstovavęs ir dviem stipriausioms Lietuvos komandoms – Kauno „Žalgiriui“ ir Vilniaus „Lietuvos rytui“. Nors T.Delininkaičio trofėjų kolekciją puošia nemažai apdovanojimų, jis tvirtina, kad niekada nevėlu siekti naujų tikslų.
„Tų svajonių gali prisigalvoti. Norėjosi ir pasaulio čempionate užimti pirmąją vietą ir Europos čempionate iškovoti kokios nors spalvos medalį, – teigė krepšininkas. – Svajonių buvo begalės, kai kurios jos išsipildė, dėl to esu labai laimingas.“
T.Delininkaitį ir kitą sezoną galėjome išvysti „Žalgiryje“. Žaidėjas tinklalapiui „SportoTV.lt“ atskleidė, jog buvo gavęs pasiūlymą iš Lietuvos čempionų.
„Teko šnekėtis su Pauliumi (Motiejūnu – red.), bet galutinai susitarti nepavyko. Kol kas apie kito sezono planus negalvoju. Dabar pagrindinis mano tikslas – įsitvirtinti rinktinėje, patekti į galutinį dvyliktuką, išvažiuoti į Europos čempionatą Slovėnijoje ir kuo geriau pasirodyti ten, – sakė T.Delininkaitis. – Bus matyt. Atsiras kažkokia komanda, padėsiu parašą kaip įmanoma greičiau. Neatsiras – teks laukti.
Aišku, norėtųsi sugrįžti į Klaipėdą. Juo labiau, kad sąlygos ten geros. „Neptūnas“ žais VTB Vieningoje lygoje ir Europos taurės turnyre. Su Osvaldu Kurausku esame pakankamai geri draugai ir buvo kalbos, daugiau juoko forma. Manau, kad man dar per anksti sugrįžti į „Neptūną“. Kol dar galiu, norėčiau įsitvirtinti Europoje, geresnėse komandose.“
T.Delininkaitis su „SportoTV.lt“ taip pat kalbėjosi apie Ukrainos krepšinį, atmosferą rinktinėje, skirtumą tarp klubų ir nacionalinių komandų bei kitus įdomius dalykus.
