Finale A.Parachouskis vėl buvo sunkiai sulaikomas. Jis dar pirmajame kėlinyje pūtė Brandoną Daviesą ir riaumojo iš pasitenkinimo.
Antrajame ketvirtyje „centras“ nusiėmė kamuolį nuo bent trijų žalgiriečių galvų ir pelnė taškus. Puolėjas suspaudė kumštį ir triumfuodamas leidosi į gynybą.
Baltarusio energija ir noras tryško per kraštus visose rungtynėse. Jis buvo nepakeičiamas stabdant „Žalgirio“ aukštaūgius ir tai jam sekėsi. B.Daviesas sukrapštė vos 3 taškus, pataikęs vos 1 metimą iš 8, Antanas Kavaliauskas per 4 minutes nepelnė nei taško, o Paulius Jankūnas surinko 8 taškus, tačiau daugumą jų pelnė metimais iš vidutinio nuotolio.
Pats A.Parachouskis surinko 14 taškų per 30 minučių. Vidurio puolėjas pridėjo 11 atkovotų kamuolių, 3 blokus, 4 išprovokuotas pražangas ir finišavo su 21 naudingumo balu.
Nenuostabu, kad būtent jis atsiėmė ir MVP apdovanojimą.
„Mes esame šeima“, – ne kartą kartojo A.Parachouskis po pergalės finale 70:67.
„Tai buvo sunkios rungtynės, „Žalgiris“ kontroliavo jas 35, o gali ir 38 minutes, bet tada Roko (Stipčevičius) pataikė pašėlusių metimų ir išlaikė mus gyvus. Likome kartu, kartu žaidėme net kai atsilikome ir tai parodė šios komandos charakterį“, – džiaugėsi A.Parachouskis.
Likome kartu, kartu žaidėme net kai atsilikome ir tai parodė šios komandos charakterį
Vilniečiai paskutiniame kėlinyje pelnė net 27 taškus, o „centras“ nesiryžo giliai kapstyti tokio scenarijaus priežasčių.
„Reikia klausti trenerio, bet mes tikėjome, kad rungtynės gali būti mūsų. Keli tritaškiai mus sugrąžino, tada rungtynės pasisuko kita linkme. Mes ir ketvirtajame kėlinyje padarėm klaidų, buvo neprotingų pražangų. Ir ta mano pražanga prieš Leo. Gerai, kad jis nepataikė baudos. Žaidėme kaip komanda ir nesugriuvome visas 40 minučių“, – kalbėjo A.Parachouskis.
Nekapstė baltarusis ir taip sėkmingai besiklosčiusių mikrodvikovų su „Žalgirio“ aukštaūgiais.
„Jis labai geras žaidėjas, žaidžia puikų sezoną, – iš pradžių apie B.Daviesą sakė A.Parachouskis. – Jie turi puikius vyrukus. Aš nenorėjau lipti per save, norėjau žaisti savo geriausias rungtynes ir manau, kad man tai pavyko.“
Triumfas po taip išplėšto finalo „Siemens“ arenoje buvo griausmingas. Apsaugininkai nesugebėjo sustabdyti į aikštę besiveržusių sirgalių, norėjusių pasveikinti žaidėjus, pagaliau vėl priminusius, ką reiškia titulo skonis.
Kai kolega pradėjo klausimą užsimindamas apie „Ryto“ titulų badą, A.Parachouskis jį pertraukė ir priminė, kad vilniečiai KMT taurę į viršų kėlė 2016-siais, tačiau vėliau pripažino, koks svarbus šis triumfas yra organizacijai ir sirgaliams.
„Mes buvome šeimininkai, mūsų sirgaliai buvo čia, buvo labai svarbu laimėti. Organizacija daro gerus dalykus, esame kaip viena šeima, teisingose vėžėse ir tai tęsime“, – užtikrintai sakė A.Parachouskis.
Jis po spaudos konferencijos nuskubėjo pas komandos draugus, kurie vaišinosi VIP ložėje, šalia pastatę Mindaugo taurę.
Nuoširdusis „Ryto“ milžinas pirmąjį savo titulą komandai jau nukalė, tačiau įdomu, ką žada jo intriguojančios užuominos apie nepabaigtus darbus.