Anykščių kūno kultūros ir sporto centro (AKKSC) salę ištiko šokas, kai krepšinio aikštėje staiga sukniubo 195 cm ūgio B.Steponėnas. Kaip rašo „Anykšta“, tribūnose tuo metu sėdėjo ir krepšininko mama bei sesuo.
„Sportiškas vyras buvo. Geras, ramus, ūkiškas. Toks komandos ąžuolas. Niekada nepykdavo, neišsišokdavo. Krepšinį žaidė nuo pat vaikystės ir su didžiuliu užsidegimu. Trūksta žodžių pasakyti ką nors daugiau, nes labai skaudu. Baisiai liūdna...“, – lūžinėjančiu balsu 15min pasakojo AKKSC direktorius Arvydas Krikščiūnas.
„Tas gyvenimas nenuspėjamas. Dar vakar juokeisi, džiaugeisi, o šiandien...“, – sakinio nebaigė „Nykščių namų“, kuriuose ir nutiko nelaimė, vadovas.
Prisiekusio krepšinio mylėtojo B.Steponėno širdis sustojo Anykščių komandai ruošiantis artėjančiam RKL sezonui – trečiajam pagal pajėgumą Lietuvos krepšinio klubų turnyrui.
Aukštaūgis praeityje yra žaidęs ir laipteliu aukščiau – Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL), gerai pažįstamas jis ir sostinės mėgėjų lygose, o praėjusį sezoną RKL rinko po 8,1 taško ir 7 atkovotus kamuolius.
Gaivino ir žiūrovai
Skirtingai nei aukščiausioje Lietuvos krepšinio lygoje (LKL), RKL rungtynėse budintis greitosios medicinos pagalbos (GMP) automobilis nėra privalomas. Juo labiau kontrolinėse – draugiškose – rungtynėse.
Blogiausia, kad tuo metu, kai nutiko nelaimė, visuose Anykščiuose nebuvo nė vieno – iš dviejų – GMP automobilių.
„Likimo ironija, jog nuo „Nykščio namų“ arenos, kur įvyko tragedija, iki Anykščių ligoninės – tik keli šimtai metrų kelio“, – rašė vietinis „Anykšta“ žurnalistas Vidmantas Šmigelskas.
Liudininkų teigimu, greitosios medicinos pagalbos B.Steponėnas laukė pusę valandos. Gelbėti krepšininko gyvybę bandė žiūrovai.
„Pagalba, kiek įmanoma, buvo teikiama iš visų pusių, – 15min teigė „Nykščių namų“ vadovas A.Krikščiūnas. – Kas nuo mūsų priklauso, viskas buvo. Sulaukėme žiūrovų pagalbos, gana tvirtų vyrukų. Ir medicinos, ir žaidėjų. Konsultavomės telefonu su (BPC) centru. Bandėme savo galiomis daryti viską, kad išgelbėtume. Deja...“
Neturi defibriliatoriaus
GMP automobilius Anykščiuose administruoja Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stotis.
„Iš tikrųjų, ne pusę valandos. Gal taip atrodo, kai žmonės laukia. Kai lauki greitosios, visada atrodo ilgiau“, – 15min komentavo Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktorė Rūta Ramoškienė.
„Galiu pasakyti konkrečiai: kvietimas priimtas 19:54 val., perduotas brigadai – 19:57 val., atvyko 20:15 val. Tikrai ne pusė valandos“, – pabrėžė R.Ramoškienė.
„Pagal gyventojų skaičių Anykščiuose budi dvi brigados. Čia ne mes ir ne Anykščiai taip sugalvojo – yra nustatyti tokie normatyvai pagal gyventojų skaičių. Tuo metu abi brigados buvo išvykusios. Viena – į Zarasus, kita – į Laviškio kaimą, Kavarsko seniūnijoje. Ši buvo arčiausiai.
Kitas dalykas, iki pat brigados atvykimo dispečerė palaikė pokalbį telefonu ir teikė visas konsultacijas – kaip atlikti gaivinimą ir t.t. Klausiau įrašą. Pokalbis buvo nutrauktas tik tada, kai atėjo medikai“, – tęsė Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties vadovė.
Ji stebėjosi, kad arenoje nebuvo nei mediko, nei defibriliatoriaus, efektyviausios gaivinimo priemonės, staiga sustojus širdžiai.
„LKL rungtynės negali net prasidėti be greitosios medicinos pagalbos (GMP) automobilio. O čia – draugiškos rungtynės, žemesnio lygio, kuriose nereikia nieko. Kodėl negali bent eilinis medikas budėti?
Kėlinys juk trunka tiek pat laiko. Ir žaidimo taisyklės – tos pačios, teisingai? O sveikata mėgėjiškose varžybose tikriausiai prižiūrima mažiau nei profesionalų.
Nebūtinai turi budėti greitoji. Gal užtenka mediko su lagaminu. Mes pasižiūrėjome – Anykščiuose yra trys defibriliatoriai, bet „Nykščio namai“, sporto salė, tokio neturi.
Nežinau, sako, kad pagal taisykles – neprivalo, bet gal pats laikas tas taisykles peržiūrėti?“ – klausė R.Ramoškienė.
Suprasti akimirksniu: defibriliatorius – kas tai?
- Efektyviausia pasaulyje žinoma gaivinimo priemonė, kurią staigaus širdies sustojimo atveju namuose, darbe ar viešoje vietoje per trumpiausią įmanomą laiką gali panaudoti kiekvienas praeivis iki atvykstant greitajai medicinos pagalbai ir išgelbėti gyvybę. Defibriliatoriai žmonių gausiai lankomose vietose Lietuvoje pradėti įrenginėti tik pastaruosius 5 metus.
„Defibriliatoriaus „Nykščių namuose“ nėra, – pripažino vadovas AKKSC A.Krikščiūnas. – Manau, jis reikalingas visur, kur yra daugiau nei 50 žmonių. Gal ne ten prioritetus dedame... Žinote, įjungtos taupumo programos ir taupome, kur nereikėtų taupyti.“
Siūlomi pokyčiai
Staiga sustojusi B.Steponėno širdis sukrėtė visą Lietuvos krepšinio šeimą, tačiau tragiškas atvejis gali paskatinti pokyčius žemesnėse šalies krepšinio lygose.
„Labai liūdnas įvykis ir, pirmiausia, užuojauta krepšininko šeimai. Šiandien ryte peržiūrėjome visus lygų nuostatus. Iš principo, žaidėjų sveikatos atsakomybė yra priskiriama klubams, bet ta atsakomybė prasideda tik nuo oficialių rungtynių pradžios“, – 15min teigė Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) gen. sekretorius Mindaugas Balčiūnas.
„Tiek LKL, tiek NKL rungtynės vyksta tokiose arenose, kuriose defibriliatoriai realiai yra. RKL vyksta mažesnėse salėse, tad, natūralu, kad ne visur tie defibriliatoriai yra.
Mūsų siūlymas bus sveikatos pažymą klubams pateikti ne prieš oficialias rungtynes, o mėnesį ar pusantro prieš. Tada krepšininkai sveikatą prevenciškai pasitikrintų gerokai prieš sezoną ir draugiškose rungtynėse jau žaistų pasitikrinę.
Taip pat RKL pati pateikė siūlymą, kad palaipsniui visose lygos arenose atsirastų defibriliatoriai. Net ir draugiškose rungtynėse. Ir, žinoma, kad būtų budintis gydytojas, kuris mokėtų juo naudotis.
Tokie būtų pirmieji žingsniai, kurie, tikimės, padėtų išvengti tokių nelaimių“, – pokalbį užbaigė vienas LKF vadovų M.Balčiūnas.
