L.Lekavičius iškrito iš Lietuvos rinktinės rikiuotės likus savaitei iki svarbiausio šių metų krepšinio turnyro.
Per priešpaskutines kontrolines rungtynes ketvirtadienį su Islandija patirta pėdikaulio lūžis išbraukė Luką iš komandos, kurios treneriai įžaidėjui buvo numatę svarbų vaidmenį rugpjūčio 31 dieną prasidedančiame Europos čempionate.
Dainius Adomaitis turės išspręsti naują galvosūkį, kaip sprendė ir jo pirmtakai Lietuvos rinktinėje, nes panašios povandeninės uolos krepšinio aikštėje yra apdaužiusios mūsų komandą ir anksčiau.
24sek primena reikšmingiausius atvejus, kai prieš pat svarbias pirmenybes arba jų metu Lietuvos komanda prarado savo kertinius žaidėjus.
2001-ieji: Dariaus Maskoliūno trūko kaip niekada
D.Maskoliūnas taip pat buvo antruoju Lietuvos rinktinės įžaidėju ir taip pat patyrė traumą prieš pat Europos pirmenybes 2001 metais.
Nors taškais jo vaidmuo nebuvo svarbus, tuomet rinktinę treniravęs Jonas Kazlauskas labai pasitikėjo 1999 metų Eurolygos čempionu ir 2000 metų Sidnėjaus olimpinių žaidynių prizininku.
D.Maskoliūnas būtų tikrai pravertęs 2001 metų pirmenybėse, nes jose nepanašus į save atrodė pagrindinis rinktinės įžaidėjas Šarūnas Jasikevičius. Tais metais prie komandos vėlai prisidėjęs Šaras nespėjo įgyti sportinės formos ir Turkijoje sužaidė prasčiausią turnyrą per savo įspūdingą karjerą – pataikė 12 proc. tritaškių, o rezultatyvių perdavimų atliko tiek pat, kiek ir klaidų. Kitas rinktinės įžaidėjas Rimantas Kaukėnas atrodė geriau, bet ramybės ir geros gynybos, kurią rinktinei suteikdavo D.Maskoliūnas, tąkart labai trūko. Lietuviai laimėjo tik du mačus iš keturių ir liko dvylikti.
2009-ieji: naudingiausias žaidėjas nebaigė čempionato
Simas Jasaitis galėjo sau leisti alaus bokalu su sirgaliais Lodzėje nuplauti nuoskaudą Europos čempionate Lenkijoje, nes dėl kelio traumos padėti komandai per paskutinius du mačus nebegalėjo.
Simas buvo naudingiausias ir antras pagal rezultatyvumą krepšininkas Lietuvos rinktinėje per pirmenybes, kurios buvo prasčiausios mūsų šalies komandos istorijoje – Lenkijoje Ramūno Butauto ekipa laimėjo tik vieną mačą iš šešių.
2011-ieji: liga užklupo aukštaūgį čempionato metu
Marijonas Petravičius sužaidė tik dvejas rungtynes 2011 metų Europos čempionate Lietuvoje. Jis rinko po 9 taškus grupės varžybose, bet krepšininkui netikėtai ėmė stigti oro per treniruotę Panevėžyje.
Netrukus Kauno klinikose paaiškėjo, kad plačiapetį 31 metų 207 cm aukštaūgį pakirto plaučių mikroembolija – reta, bet pavojinga liga, dėl kurios jo plaučiuose neįprastai greitai krešėjo kraujas, todėl kimšosi kraujagyslės, o organizmas negavo pakankamai deguonies.
M.Petravičius per televizorių, o paskui greta aikštės stebėjo, kaip likę vienuolika rinktinės žaidėjų tęsė kovą be jo. Daugiau žaidimo laiko teko tuomet 19-mečiui Jonui Valančiūnui ir Robertui Javtokui, bet patikimo ir stipraus M.Petravičiaus trūko – juk būtent jis buvo rezultatyviausias Lietuvos rinktinėje prieš tai vykusiame Europos čempionate.
Be Marijono likusi komanda suklupo ketvirtfinalyje prieš Makedoniją, o galiausiai finišavo penkta.
2012-ieji: gynėjui lūžo skruostikaulis, puolėjas susižeidė kelį
Renaldas Seibutis rengėsi olimpiniam atrankos turnyrui, kai per Lietuvos rinktinės pratybas jam lūžo skruostikaulis.
Nors operacijos neprireikė, gynėjas iškrito iš rikiuotės kelioms savaitėms ir neišvyko į olimpinės atrankos varžybas Karakase. Pakeliui į Venesuelą – JAV mieste Hjustone – dėl kelio girnelės traumos iš komandos iškrito ir Simas Jasaitis.
Venesueloje ir be šių žaidėjų Lietuvos krepšininkai iškovojo olimpinį bilietą, o kitą mėnesį į žaidynes Londone komanda iškeliavo jau su R.Seibučiu ir S.Jasaičiu. Su apsaugine kauke ant veido į aikštę grįžęs Renaldas ir kelį išsigydęs Simas užėmė Karakase mažai žaidusių Deivido Dulkio ir Tomo Delininkaičio vietas.
2012: kapitono pėdos stresinis lūžis – prieš pat olimpines žaidynes
Keliauti į Londoną ruošėsi ir Robertas Javtokas. Tačiau per olimpinį atrankos turnyrą Karakase prasidėję skausmai sustiprėjo grįžus namo – atlikus daugybę tyrimų nustatytas vidurio puolėjo pėdos stresinis lūžis.
Treneris Kęstutis Kemzūra staigiai ėmė ieškoti kito aukštaūgio. Ant rinktinės slenksčio tuo metu stovėjęs Donatas Motiejūnas norėjo žaidybinio laiko garantijų, o štai JAV jau atostogavęs Antanas Kavaliauskas ilgai nesvarstęs atskrido į Lietuvą ir užėmė R.Javtoko vietą.
Nors Londone A.Kavaliausko debiutas oficialiose varžybose nebuvo prastas, dviejų turnyrų per vasarą išvargintos rinktinės žaidimas užstrigo ketvirtfinalyje, kur lietuviai atsitrenkė į Rusijos rinktinės sieną.
2014-ieji: pagrindinis įžaidėjas iškrito čempionato išvakarėse
Tai buvo paskutinis kontrolinis mačas, kai Mantas Kalnietis atsitrenkė į kroatą Ante Tomičių ir parkrito ant Zagrebo arenos parketo.
Raktikaulio trauma nepaliko jokio pasirinkimo – M.Kalnietis jau kitą dieną iškeliavo namo, o Lietuvos rinktinė be kapitono ir pagrindinio įžaidėjo – į pasaulio čempionatą Ispanijoje.
Vietoj M.Kalniečio buvo iškviestas Adas Juškevičius. Įžaisti kamuolį ir jam, ir Šarūnui Vasiliauskui nepavyko taip patikimai kaip poziciją pakeitusiam R.Seibučiui, bet A.Juškevičiaus drąsūs tritaškiai pravertė čempionato pabaigoje.
Palaikyti komandos sutvarstytu pečiu į Ispaniją atvykęs M.Kalnietis iš šalies stebėjo, kaip pasaulio čempionate Lietuva užėmė ketvirtąją vietą, mače dėl bronzos dviem taškais nusileidusi Prancūzijai.
Šis turnyras tapo įrodymu, kad net ir sudėtingiausiose situacijose įmanoma rasti išeičių.
