„Pirmą kartą stadione truputį pabėgiojau ir „atleido“, antrą kartą pabuvau ilgiau ir dabar trečias kartas sėkmingas“, – apie savo bandymus žaisti nacionalinėje šalies komandoje juokavo D.Gailius.
Krepšininkas teigė, kad patekti į Lietuvos rinktinę visada buvo jo svajonė. Jai išsipildžius D.Gailius stengsis kiekvieną minutę išnaudoti taip, kad trenerių pasitikėjimą pateisintų.
– Turbūt džiaugėtės patekęs į rinktinę. Kaip manote, kokios savybės lėmė, kad esate tarp tų 12-os išrinktųjų?
– Žinoma, džiaugiausi. Visada buvo svajonė patekti į rinktinę ir ji išsipildė. Reikia dabar stengtis kuo geriau pasirodyti, nenuvilti trenerių štabo ir pateisinti jų pasitikėjimą.
Aišku, nėra lengva, kai esu pripratęs būti lyderiu. Bet nereikia lyginti šių klubų su rinktine, čia visai kitas lygis.
Nežinau, kokios sąvynės, reikia trenerių klausti. Treneris minėjo, kad nori greičiau žaisti – aš galiu greitai bėgti, galiu daug kuo padėti.
– Tiek „Union Olimpija“, tiek „Neptūno“ komandose buvote aiškus lyderis, turinti kamuolį savo rankose, daug metantis į krepšį. Ar sunku priprasti prie visai kitokios vaidmens?
– Aišku, nėra lengva, kai esu pripratęs būti lyderiu. Bet nereikia lyginti šių klubų su rinktine, čia visai kitas lygis. Turiu susitaikyti ir stengtis padėti komandai, kad ir kiek minučių gausiu.
Apie žaidimo laiką su treneriu nekalbėjome, bet aš maždaug įsivaizduoju savo laiką. Stengsiuosi kiekvieną suteiktą minutę pateisinti į mane dedamas viltis.
– Kaip manote, ką pagerinote savo žaidime su tais metais, kai į rinktinės stovyklą buvote pakviestas pirmąjį kartą?
– Užtikrinčiau viską darau, gal ir pasitikėjimo daugiau su metais ateina, protingiau gal kažkiek žaidžiu. Sunku man pačiam tai įvardyti, reikia klausti žmonių iš šono.
