Treneriai įvertino naujoves jaunimui – krepšinis spartėja, bet kaip dėl žemesnių lankų?

Naująjį sezoną moksleivių krepšinis pasitinka su įdomiomis naujovėmis, kuriomis bus siekiama palaikyti aukštesni rungtynių tempą bei atidžiau stebėti krepšininkų pajėgumą ir tobulėjimą. Apie vaikų krepšinyje integruojamas naujoves 15min komentavo Vilniaus ir Kauno miestų jaunuosius talentus ugdantys treneriai.

2024–2025 metų sezone bus taikoma nauja kamuolio išsimetimo iš užribio taisyklė, kuri savo sėkmę jau atrado Ispanijos vaikų krepšinyje.

Nuo šiol „LIDL–MKL“ dvylikamečių ir trylikamečių (U12 ir U13) čempionatuose po pražangų nebereikės laukti teisėjo leidimo, leidžiančio pradėti ataką – tai bus galima daryti iš karto po sėkmingo oponentų išpuolio, – teigiama MKL.lt pranešime.

Tikima, jog ši naujovė prisidės prie jaunųjų krepšininkų kūrybos ugdymo bei privers juos greičiau priimti sprendimus esant greitesniam žaidimo tempui.

Kitas pokytis – nauja žaidėjų keitimų rungtynių metu sistema. Jei tam tikrose amžiaus kategorijose vyraudavo penketų sistema, kai pirmąjį kėlinį žaisdavo vienas, o antrą – kitas penketas, tai dabar keitimai vyks dažniau – pirmuosiuose dviejuose kėliniuose keitimai bus
privalomi kas 5 minutes.

Keitimų sistema po ilgosios pertraukos liks ta pati – treneriai ir toliau
turės visišką laisvę rotuodami žaidėjus savo nuožiūra.

Pasak Moksleivių krepšinio lygos (MKL) vadovo Petro Aleksonio, dažnesne rotacija irgi siekiama didinti žaidimo tempą, intensyvumą bei mažinti jaunųjų krepšininkų nuovargį rungtynių metu.

Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidento Mindaugo Balčiūno siūlymu moksleivių krepšinyje netrukus turėtų atsirasti ir bendra MKL duomenų bazė, kurioje Lietuvos talentų pajėgumą bus galima palyginti su kitais ne tik Europos, bet ir viso pasaulio krepšininkais.

Žadama, kad jaunuoliai reguliariai bus testuojami, o testų rezultatai bus pateikiami minėtoje duomenų bazėje. Manoma, jog taip bus galima atidžiau stebėti jaunuolių progresą, taip pat pastebėti ir
tuos aspektus, kuriuose vaikas atsilieka.

Artimoje ateityje taip pat numatoma mažinti krepšių aukštį, siekiant palengvinti taškų rinkimą ir tobulinti jaunuolių metimo technikas. Tiesa, tai jai kurį laiką yra propaguojama svetur – vadinamas mini krepšinis jau kurį laiką yra žaidžiamas kaimyninėje Latvijoje,
Lenkijoje, Vokietijoje, Ispanijoje ir kitose šalyse.

Šias moksleivių krepšinio naujoves pakomentavo Vilniaus (VKM), Sostinės (SKM) ir Kauno (KM „Žalgiris“) mokyklose dirbantys treneriai Edvinas Justa, Karolis Čyžius ir Remigijus Bardauskas.

Rungtynių tempo greitinimą laiko sveikintina iniciatyva

„Man pačiam iš esmės patinka greitas krepšinis. Treniruojant jaunimą pats mėgstu lavinti įgūdžius priimti kuo greitesnį, staigesnį sprendimą. Manau, jog šiuo aspektu tos taisyklės bus teigiamos ir privers žaidėjus, komandas greičiau aikštelėje priimti sprendimus, – teigė VKM
treneris E.Justa. – Bus mažiau laiko pagalvoti ir laikyti kamuolį rankose. Manau, kad tai yra gerai, sveikintina – greičiau priimdamas sprendimus, jaunimas greičiau tobulės.“

Roko Lukoševičiaus nuotr./Edvinas Justa
Roko Lukoševičiaus nuotr./Edvinas Justa

Kauno „Žalgirio“ piramidėje besidarbuojantis R.Bardauskas naująsias idėjas taip pat laikė sveikintomis ir teigė, jog žiūrint į tai, kokį krepšinį jaunimo sistemose propaguoja pirmaujančios krepšinio valstybės, yra einama gera linkme.

„Greitas puolimas visą laiką yra akcentas. Greiti sprendimai, mano akimis, vienareikšmiškai yra į naudą“, – sakė jaunuolių treneris.

Tačiau Sostinės krepšinio mokykloje jaunuosius šalies krepšininkus ugdantis Karolis Čyžius turėjo kiek kitokią nuomonę.

Jis palaiko naujoves, bet abejoja, ar daliniai pakeitimai gali būti efektyvūs.

„Nežinau ar tai duos efektą, kokio mes norime“, – svarstė K.Čyžius.

Sostinės krepšinio mokyklos nuotr./Karolys Čyžius
Sostinės krepšinio mokyklos nuotr./Karolys Čyžius

Nuomonės dėl mini krepšio – dvejopos

Siekiant labiau sudominti vaikus ir palengvinti jiems metimus, svarstoma sumažinti krepšio aukštį.

Įprastas krepšio lanko aukštis yra 305 cm aukštyje, bet jauniausio amžiaus moksleivių varžybose gal atsirasti žemesni krepšiai, kurių aukštis pritvirtintas 270 cm aukštyje.

Kauno mokykloje dirbantis R.Bardauskas abejojo, ar žemesni krepšiai galėtų tapti efektyvia priemone jaunųjų krepšininkų tobulėjimui. Jo teigimu, krepšių žeminimas treniruočių metu yra fiziškai sudėtingas procesas, o ar tai duotų naudos – neaišku.

„Esu žaidęs ir su tais pačiais latviais ir ispanais. Jiems tas perėjimas nuo mažesnio ant didesnio krepšio vis tiek kažkiek laiko užtrunka. Sunku atsakyti, kiek tai duoda naudos. Taip, mažiems vaikams, kai jie gali pataikyti, yra smagiau, bet kaip vėliau atsiliepia tas perėjimas...
sunku kažką pakomentuoti“, – kalbėjo R.Bardauskas.

FIBA nuotr./Remigijus Bardauskas
FIBA nuotr./Remigijus Bardauskas

Sostinės krepšinio mokykloje besidarbuojantis K.Čyžius kalbėjo, jog pats pakeitimas yra teigiamas dalykas, tačiau yra kita medalio pusė.

SKM auklėtiniai treniruojasi įvairiose miesto mokyklose, kuriose tiesiog nėra galimybės reguliuoti krepšio lanko aukštį.

„Tai yra didžiulė Vilniaus problema. Tik maždaug 1 iš 20 mokyklų turi tokią galimybę“, – teigė treneris.

Tuo tarpu EJusta šią iniciatyvą laikė sveikintina ir išskyrė tai, jog į žemesnį krepšį metantys jaunuoliai turi galimybę tobulinti ir koreguoti metimo techniką.

Mesdami į standartinio aukščio krepšį, vaikai dažnai nemeta, o stumia kamuolį.

„Mano paties sūnui yra sudėtinga įmesti į tokio aukščio krepšį, jam yra lengviau pataikyti į mini krepšinį, – nusijuokė E.Justa. – Jaunimui būtų lengviau tobulinti metimo techniką.“

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Krepšinio lenta
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Krepšinio lenta

Duomenų bazės diegimas kelia abejonių

Kalbintų trenerių nuomonės šiuo klausimu taip pat gana stipriai išsiskyrė. Vieni teigė, jog tai – naudinga iniciatyva, kiti – nematė tikslo.

„Idėja idėjai, o kaip atrodys įgyvendinimas – klausimas. Testavimas kas pusantro mėnesio man atrodo neįsivaizduojamas. Nerealu kas pusantro mėnesio išiminėti vaikus iš proceso – tam nėra poreikio, nors duomenų bazė šiaip yra tikrai sveikintina idėja.

Savo mokykloje turime tokią bazę ir testus atliekame kartą į pusę metų. Manome, kad to užtenka. Čia nėra kažkokia super naujovė.

Gal naujovė būtų lyginti duomenis su kitomis pasaulio šalimis, tada galima būtų pasilyginti, ar esame teisingame kelyje. Tai būtų
svarbiausias pridedamasis žingsnis“, – šnekėjo SKM treneris.

Suprasti akimirksniu

  • Moksleivių krepšinio lygos U13 čempionatas startavo antradienį, spalio 1–ąją,
  • U12„Pirmasis iššūkis“ prasidėjo spalio 3–ąją dieną.

Kauniečių treneriui ši idėja taip pat kėlė klausimų. R.Bardauskas abejojo, jog tai suteiktų apčiuopiamą naudą, nes lyginti visų šalies jaunuolių tikslo nėra. Jo nuomone, duomenų bazę būtų galima pasitelkti tik su tais žaidėjais, kurie yra savo komandas vedantys talentai.

„Tuos, tarkim, ispanų duomenis gali matyti, bet tu nežinai, koks yra jų brendimas. Duomenys yra labai skirtingi – kas ankstesnio, kas vėlesnio brendimo. Jie, palyginus, gali būti geri, bet jaunuolių judesiai, ūgis, supratimas, situacijų skaitymas gali būti visai netinkami krepšiniui.
Bijau, kad tai nebūtų tik sausa statistika“, – dėstė R.Bardauskas.

E.Justos teigimu, yra daug faktorių lemiančių bazės efektyvumą, tokių kaip traumos ar didelis per įvairias lygas sužaidžiamų rungtynių skaičius, tačiau jei ši idėja bus reguliariai įgyvendinama, tuomet šią iniciatyvą bus galima laikyti teigiama. „Manau, kad ten bus
išsamūs testai ir ta informacija padės“, – kalbėjo vilniečių treneris.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis