Pirmoji abipusė nesportinė pražanga buvo užfiksuota dar 4-ąją finalo minutę, kai susipynė Pauliaus Jankūno ir Žygimanto Skučo rankos, o taikiai išsipainioti nepavyko.
Vos po minutės Leo Westermannas gavo techninę pražangą už emocingą reakciją į teisėjo sprendimą. Aišku, Šaras iškeikė Tomą Jasevičių ir už diskutuotiną pražangą, ir už techninę bausmę.
Netrukus Antanas Kavaliauskas visas piktas prisėlino prie Simo Galdiko ir alkūne trinktelėjo į nugarą. Po nesportinę kiekvienam į kišenę.
Tiek triukšmo užtektų visoms rungtynėms, o visa tai nutiko vos per 7 pirmojo kėlinio minutes. Bet būtent tokio atsako į grubų „Lietkabelio“ žaidimą ir norėjo Š.Jasikevičius, pasigedęs agresijos pralaimėjus abejas rungtynes Panevėžyje.
„Teisėjams tai buvo sunkios rungtynės. Bet kito kelio nėra. Kiekvieną kartą, kai šį sezoną žaisime, rungtynės bus panašios. Jie žaidžia ties pražangos riba. Tik tokiu keliu norime eiti su jais. Kito kelio nėra“, – pabrėžė Š.Jasikevičius.
Iš kovos ringu virtusios aikštės pirmasis išniro „Žalgiris“. Edgaras Ulanovas 24-ąją minutę šūktelėjo, kai tritaškiu didino skirtumą 45:36. Po eilinės techninės pražangos – nebesuskaičiuojamos KMT finale, Leo Westermannas baudos metimu didino skirtumą 46:36.
Brockas Motumas siuntė tritaškį, rankų pirštais ėmė „šaudyti“ į parketą, o prie „Žalgirio“ atsarginių suolo Šaras pergalingai gniaužė kumščius. Kad išsaugotų tą pranašumą, „Žalgiriui“ dar teko paprakaituoti ir pasiginčyti su rungtynių kontrolę paleidusiais teisėjais. Bet po pernykščio pralaimėjimo „Lietuvos rytui“ taurė grįžo į „Žalgirio“ arenos trofėjų lentyną.
Artūras Milaknis 36-ąją minutę siuntė linkėjimus aktyviausiai „Žalgirio“ gerbėjų tribūnai, kai tolimu šūviu švieslentėje nupaišė rezultatą 78:60. Augusto Lima užšoko ant taikliausio žaliai baltų snaiperio, kuris antru tritaškiu iš eilės nokautavo „Lietkabelį“.
„Norėčiau pasveikinti komandą. Mūsų sirgalius. Ir visus, kas surišti su mūsų klubu. Pirmasis sezono trofėjus. Maloniausias jausmas laimėti titulą. Jo nusipelnėme. Visą savaitę atrodėme solidžiai. Tai parodo pergalės solidžiu skirtumu“, – po rungtynių sakė Š.Jasikevičius.
– MVP apdovanojimą gavo Edgaras Ulanovas, bet, ko gero, buvo ir daugiau žalgiriečių, kurie būtų jo nusipelnę?
– Tikrai taip. Didžiausias skirtumas nuo praėjusių metų buvo mūsų metikai. Pirmoje pusėje nežaidėme blogai. Bet paprasčiausiai nieko nepataikėme. Antrajame kėlinyje dėl nepataikymo ar nervų išsimušėme iš ritmo. Pradėjo eiti mūsų psichologinės klaidos. Leidome jiems mesti laisvus metimus, eiti į jų stipriąsias rankas. Daug tų dalykų, kuriuos akcentavome, paleidome. Bet po pertraukos buvo lengviau, nes paprasčiausiai pataikėme.
– Ar neišmušė komandos iš vėžių tos ankstyvos nesportinės ir techninės pražangos?
– Nemanau. Žinojome, kad bus tokios rungtynės, kokios jos ir buvo. Nusileidome fiziniu kontaktu Panevėžyje. Tai negali būti leistina. Stengsimės daugiau nenusileisti.
– Robertas Javtokas mačą pradėjo starto penkete, bet vėliau nebežaidė. Kodėl?
– Jei sąžiningai, laukėme Galdiko. Jis visada pradeda rungtynes. O Robertas yra vienas tų, kuris gerai atstovi prieš stiprius varžovų „centrus“. Pasakiau, kad galbūt išimsiu iš karto ir laikysiu ant Galdiko. Bet kai pradėjome 5:0, jis ilgiau pažaidė, paskui buvo svarbiausia nežaisti statiškai. Todėl jam nebeatsirado laiko.
– Simo Galdiko žaidimas (11 tšk.) netapo staigmena?
– Negalvoju, kad jis tapo galvos skausmu. Panevėžyje daug kas priklauso nuo Kšištofo. Jis atakuoja fantastiškai. Centro pozicijoje jis tikrai labai neparankus varžovas. Jis ištraukia vidurio puolėjus, o po to jie vėluoja daug kur į pagalbą gynėjams arba prie jo. Kšištofas yra problema.
Jei antrajame kėlinyje gynėmės blogai, likusius tris sužaidėme tikrai gerai.