Kai Paulius Jankūnas įsitaisęs savo vietoje „Žalgirio“ rūbinės kampe išgirdo klausimą apie lengvą finalo seriją, kapitono mintys pirmiausia nukrypo į jo kūną: dvi pilvo išvaržas prieš 2018-2019 m. sezoną, dvigalvio raumens įplyšimą, sausgyslių patempimą, klubo traumą, dubens traumą ir kojos patempimą.
„Žalgirio“ treneris Šarūnas Jasikevičius jau buvo susipainiojęs, sezono metu kas savaitę komentuodamas mįslingas Pauliaus Jankūno sveikatos problemas.
Kapitono ligos istorija buvo ilgesnė nei sužaistų rungtynių skaičius. P.Jankūnas ant Eurolygos ir LKL parketo pasirodė mažiausiai kartų per pastaruosius šešerius metus – 36.
Kaip ir 2013-aisiais, dukart LKL finalo serijų MVP vėl tik morališkai prisidėjo prie žalgiriečių triumfo LKL čempionate. Bet skirtumas tas, kad prieš šešerius metus aukštaūgį peties trauma iš rikiuotės iki pat sezono pabaigos išvedė dar vasarį. Tada P.Jankūnas turėjo daug laiko suvirškinti skaudžią informaciją ir pasiruošti morališkai padėti „Žalgiriui“ triumfuoti LKL.
Šį sezoną traumos nebeleido P.Jankūnui planuoti.
Dar pernai pažymėjęs fantastišką 100 iš eilės Eurolygoje nepraleistų rungtynių seriją, šiemet P.Jankūnas neišsilaikė ant parketo ilgesnei nei devynių Eurolygos mačų paeiliui atkarpai.
Visa ši nemaloni patirtis pirmiausia ir šovė į galvą P.Jankūnui, prisiminus 2018-2019 m. sezoną.
„Man jis tikrai nebuvo lengviausias, nes visas sezonas buvo nesėkmingas. Trauma po traumos. Nespėdavau sužaisti ir reikėdavo vėl eiti į pavėsį, – 24sek pasakojo P.Jankūnas. – Kaip ir su kažkuo juokavome, tikiuosi, kad visos traumos, iš anksčiau ir ateities, susidėjo į šitą vieną sezoną.
Vasarą padarysime, ką turim padaryti, ir viskas bus gerai.“
„Komandai sezonas irgi nebuvo lengvas, – pridūrė P.Jankūnas. – Pirmąsias trejas tarpusavio rungtynes pralaimėjome „Neptūnui“.
Sunku, kai toks įtemptas grafikas, kai tiek daug Eurolygos mačų, kelionių. Grįžti, o jau už dienos, kartais nesitreniravus, vėl reikia žaisti LKL. Reikia kažkaip suderinti ir spręsti.
Nors finaliniame etape intriga liko šalia aikštės, ne aikštėje. Kaip galvoji, Artūrai?“
Kapitonas kreipėsi į savo ilgametį ginklanešį A.Milaknį, kuris papsėdamas cigarą klausėsi interviu ir ramiai įsitaisęs kėdėje mėgavosi čempionišku tinkleliu vainikuotu sezonu.
„Aš manau, Pauliau, aš manau“, – galva linktelėjo kolega devyniskart LKL čempionas.
Nors kapitonui buvo sunku, jam buvo gera matyti aukšta nata sezoną užbaigusius bendražygius.
„Žalgiris“ išmoko žaisti be vieno savo lyderių, kuris dar praėjusį sezoną buvo išrinktas į antrąjį geriausių Eurolygos žaidėjų penketą. Žalgiriečiai be P.Jankūno pačirškino buvusį Eurolygos čempioną Stambulo „Fenerbahče“, o LKL finale vid. 23,7 taško skirtumu nubaudė Vilniaus „Rytą“ 3-0.
„Kai ateina lemiamos, finalai, vyrai kitaip nusiteikia. Nuo pirmų minučių taip griebė, kad buvo įspūdinga, ką jie išdarinėjo aikštėje: kaip gynėsi, kaip džiaugėsi. Po to ir visi metimai sukrito.
Šaunuoliai, su daug emocijų padarė tą, ką ir turėjo padaryti, – saviškius gyrė P.Jankūnas. – Treneriai nebuvo patenkinti, kaip ketvirtfinalyje žaidėme su „Dzūkija“. Sakė, kad trūksta nusiteikimo, emocijų ir lengvumo sprendimų priėmime. Bet su kiekvienomis rungtynėmis tai atsirasdavo. Žaidimo lygis vis kilo ir smagu, kad finale žaidėme aukščiausio lygio krepšinį.
Ir tos intrigos finale nebuvo.“
P.Jankūnas jau devintą kartą iš eilės po paskutinių LKL sezono rungtynių turėjo galimybę iškelti čempionų taurę į viršų.
Tik kitaip nei įprasta – aikštės viduryje, kapitonas tą padarė taurę pasinešęs į „Žalgirio“ arenos kampą, arčiau aktyviausių žaliai baltų sirgalių.
Kitąmet P.Jankūnas tikisi įtvirtinti „Žalgirio“ dešimtmečio vienvaldystę jau nebe su džinsais, o krepšininko šortais. Patyręs puolėjas jau suplanavo sporto programą vasarai, kad geriau pasiruoštų ir 2019-2020 m. sezonui, ir Lietuvos rinktinei, jei sulauks kvietimo iš Dainiaus Adomaičio.
P.Jankūnas gali ramiai planuoti vasaros darbus ir todėl, kad dar pernai patyliukais su „Žalgiriu“ suderėjo dėl naujos dvejų metų sutarties, kuri galios iki 2021-ųjų.
„Nebent NBA draftai dar gali sujaukti mano planus“, – juokavo P.Jankūnas.
„Aš jam jau sakiau, kad Milvokis skambino! Klausė, Jankis su Milu du už vieno kainą“, – atsigavo rūbinės kaimynas Artūras.
„Žiūrint už kurio!“ – juokėsi P.Jankūnas.
Surimtėjęs, jis patvirtino, kad turi kontraktą su „Žalgiriu“, o dabar didžiausias jo noras išsigydyti traumas, pasiruošti kitam sezonui ir vėl eiti žaisti.
„Pernai prieš sezoną negalėjau sportuoti, nes pilve turėjau dvi išvaržas. Gal tai turėjo įtakos, – samprotavo P.Jankūnas. – Išvaržas pašalino, sugijo, bet tas sezonas nebuvo sėkmingas dėl traumų ir kitų dalykų.
Atrodo, dabar radom problemą, kuri kamavo ir vis neleisdavo grįžti į aikštę šimtu procentų. Bandysime spręsti, stiprinti vietas, kur yra bėdos.“
„Man atrodo, kad dar dainuosi“, – garsųjį „Hiperbolės“ kūrinį P.Jankūnui pritaikė A.Milaknis.
„Ne, tai ir saulė gal nenuriedės taip greitai nuo kalniuko“, – lyriškai atsakė kapitonas.
„Aš manau... Aš manau, kad tu dar dainuosi“, – lyg koks pranašas įsitikinęs savo žodžiais ramiu tonu papsėdamas cigarą kartojo A.Milaknis.
„Tai vat, reikia tam pasiruošti, – pritarė P.Jankūnas. – Noriu dar žaisti. Labai sunku sėdėti ant suolo ir palaikyti komandą. Nes dar noriu žaisti.“
