Europos čempionate buvo laisvadienis, tačiau apsauginiai nenuobodžiavo. Jie svajingai pasirėmę ant turėklo stebėjo devynias ant parketo strykčiojusias ukrainietes.
Prasitampymas prasidėjo rusiško repo ritmu, kuris skamba iš prie šoninės linijos padėtos garso kolonėlės. Atlikdamos šokių judesius, merginos čiauška tarpusavyje. Darija kvatojo net susirietusi.
Netrukus tarp šokėjų kojų rangėsi iš tribūnų išlindęs katinas.
„O, „Instagramo“ žvaigždė!“ – juokėsi Darija, visai nenustebusi dėl nelaukto svečio. Lyg tas baltas katinas, šnypštęs ant 15min fotografo Eriko Ovčarenko, būtų gerai visiems pažįstamas „Sinan Erdem“ arenos šeimininkas.
Šokėjos repeticijų metu turi galimybę kvailioti ant parketo, bet kai ateina pasirodymo laikas – viskas nušlifuota iki tobulumo.
Mes labai nusiminėme, kad Lietuva pralaimėjo. Jie mūsų mėgstamiausi sirgaliai! Mylime juos!
Merginos treniruojasi kaip kokios krepšininkės – repeticija trunka dvi valandas. Normaliu režimu – du kartus per dieną, o Europos čempionato metu – sykį.
Lyg kokią čempionato dalyvę „Red Foxes“ komandą vėliau ant parketo keitė Graikijos krepšininkai, turėję arenoje treniruotę prieš Europos pirmenybių ketvirtfinalį su Rusija.
Giorgios Bogris negalėjo nuleisti akių ir nuolat šypsojosi, o Ioannis Bourousis bandė patekti į „Red Foxes“ sukdamas kaspiną.
Beje, graikui labai gerai sekėsi – ukrainietės užtvirtino.
Keturi turkai praeidami net išsižiojo, pamatę gražuoles „Sinan Erdem“ arenos centre. Bet merginoms tai nė motais – jos jau pripratusios prie tūkstančių žvilgsnių rungtynių metu.
Neeilinės Lietuvos asociacijos
„Gal interviu darykime prieš repeticiją? Nes po jos atrodysiu visa blah...“ – velia plaukus Darija.
Krepšinio žiūrovai įpratę matyti šokėjas besišypsančias, spindinčias ir nulietas aikštės centre, tačiau už viso to slypi didžiulis darbas, veliantis ir tiesiausius plaukus.
Kai žaidžia Lietuva, jaudiniesi ne tik dėl šokio, bet ir rinktinės.
„Red Foxes“ Stambule vieši jau tris savaites – atvyko dar prieš Europos čempionatą šokti draugiškame turnyre. Per dieną jos gyveno ir 4 rungtynių ritmu, todėl merginos jaučiasi nusikalusios.
Pusryčiai, laisva valandėlė, kelionė į areną ryte ir atgal į viešbutį po vidurnakčio, kai norisi jau tik palįsti po dušu ir miegoti.
Darija jau 7 metus yra „Red Foxes“ kapitonė. Ji ne tik turi būti pirma repeticijose, vesti mankštas, sudėlioti šokius ir būti tikra, kad niekam nieko netrūksta ir visos laimingos. Viena jos pareigų – įkvėpti merginas ir įkrauti joms baterijas, nes patogiai kėdėje įsitaisęs žiūrovas negali net užuosti nuovargio.
Įpūsti naujų jėgų padėdavo Lietuvos rinktinės sirgaliai. Darija šypsosi – lietuviai jai patys geriausi.
„Mes labai nusiminėme, kad Lietuva pralaimėjo. Jie mūsų mėgstamiausi sirgaliai! Mylime juos! – 24sek pasakojo ukrainietė. – Kai kuriuos sirgalius mes jau žinome iš matymo – jie seka komandą kiekviename čempionate. Todėl pamatę jie mus jau atpažįsta ir sveikinasi.
Lietuviai labai energingi sirgaliai. O mums tai labai svarbu, nes aktyvūs aistruoliai suteikia daug gerų emocijų. Tada jautiesi ypatingai. Norisi dar daugiau šokti!“
Lietuvos rinktinė „Red Foxes“ merginoms ypatinga ne tik dėl puikių sirgalių. Jų gretose šoka dvi lietuvaitės – Eglė ir Jelena.
Rungtynių metu šokėjos sustoja po krepšiu ir seka žaidimą. Kai tik teisėjas rodo minutės pertraukėlės gestą, jos lekia į aikštę 50 sekundžių pasirodymui.
Tačiau per Lietuvos ir Graikijos mačą lietuvė Jelena Koroliova blaškėsi. Ji tramdėsi, bet širdyje, lyg stovėtų aktyviausių sirgalių tribūnose, kaip aistruolė išgyveno visas lietuvių patirtas emocijas.
„Kai žaidžia Lietuva, jaudiniesi ne tik dėl šokio, bet ir rinktinės“, – 24sek pasakojo Jelena.
Dar didesnius jausmus turėjo išgyventi Eglė, Mindaugo Kuzminsko žmona. Jos vyras tuo metu aikštėje sukandęs dantis ėjo į kovą nepaisydamas nugaros skausmų, dėl kurių, ko gero, būtų praleidęs kokį NBA reguliariojo sezono mačą.
Tik kitaip, nei tikėjosi Lietuvos fotografai, Eglės, šokančios per Mindaugo rungtynes, ant parketo jie neišvydo.
Esi pasipuošusi, pasirengusi, bet niekas nežiūri. Kodėl?!
Eglė saugoma nuo perdėto žiniasklaidos dėmesio. Apie ją nenori daugžodžiauti nei „Red Foxes“ merginos, nei jų vadovė Elena.
Tad ir per Lietuvos mačą „Red Foxes“ pritaikė NBA taisyklę – stipriausioje krepšinio lygoje krepšininkų žmonos ar mylimosios nešoka tose rungtynėse.
Eglė savo vyrą ir bendramintes stebėjo iš tribūnų, bet lemiamose čempionato kovose, kitaip nei Mindaugą Kuzminską, matysime ją „Sinan Erdem“ arenoje.
Tik joje „Red Foxes“ nebus taip jauku, kaip mėgsta ukrainietės.
Užsisvajojusi Darija prisimena 2015-ųjų Europos čempionatą Lilyje, kai jų pasirodymus stebėjo 26 tūkstančiai žiūrovų.
„Buvo neįtikėtina! Tada mus labai palaikė, plojo ir jei žinodavo dainas, prisijungdavo. Tai nerealu!
Žinote, kai eini į aikštę ir pamatai visus tuos žmones, jie tave įkvepia. Nori dar šokti, nori atiduoti visas jėgas. O kai tribūnos tuščios... Atrodo, lyg tai būtų treniruotė. Liūdna. Esi pasipuošusi, pasirengusi, bet niekas nežiūri. Kodėl?!“
Turkai merginoms taip pat labai dėmesingi. „Red Foxes“ po savo pasirodymų sulaukia daugybės žinučių su sveikinimais ir padėkomis.
Tiesa, merginos turi prisitaikyti prie ypatingų reikalavimų. Per Turkijos rinktinės rungtynes jos turėdavo rengtis specialią aprangą, atsisakyti kai kurių šokių.
„Turkijoje šiek tiek sunkoka su aprangomis. Jeigu būtų tokia maikutė, – rodo į savo „Chicago Bulls“ marškinėlius be rankovių Jelena, – tai jau yra blogai – jie nemėgsta apsinuoginimų. Mums neleidžia šokti su atvirais pečiais. Jau nekalbu apie šortus. Kelnės irgi turi būti plačios, neaptemptos. Yra visokių niuansų.“
Lietuvės laužo taisyklę
„Red Foxes“ yra neeilinė šokėjų grupė. Anksčiau galiojo labai griežta taisyklė – visos merginos turėjo būti blondinės. Jeigu ne, turėdavo persidažyti plaukus.
Tai ne šiaip kūno purtymas. Tai šis tas daugiau.
Dabar „Red Foxes“ šokanti lietuvė Jelena mena, kaip 2014-aisiais savo rudus plaukus turėjo pasidažyti šviesiomis sruogomis.
Tačiau jos ir Eglės sugebėjimai pakeitė griežtą „Red Foxes“ požiūrį dėl plaukų spalvos. Lietuvaitės yra dvi iš trijų ne blondinių ukrainiečių būryje.
„Mes su Egle tarpinės – nei juodos, nei blondinės“, – juokėsi Jelena.
„Jau daug metų pažįstame Eglę ir Jeleną. Jos puikios šokėjos. Ir labai gražios, todėl mums labai tiko. Jos mums labai padeda“, – mūsiškes gyrė Darija.
Kitas svarbus „Red Foxes“ bruožas – griežti ūgio kriterijai. Darija pasakoja, kad į šokių grupę gali patekti tik mažiausiai 170 cm ūgio šokėjos.
Viskas ne tik dėl estetikos. Ukrainietės daro tokius triukus, kuriems atlikti reikia ir ilgų kojų, ir stipraus kūno, ir pakankamai centimetrų.
„Red Foxes“ taip pat turi aiškią liniją, kurios laikosi savo pasirodymuose.
„Mūsų idėja ta, kad šokis turi kalbėti žmonėms. Visi turi jame rasti kažką sau artimo. Tai ne šiaip kūno purtymas. Tai šis tas daugiau. Manau, dėl to mes pasiekiame žmonių širdis ir esame kitokios“, – mano Darija.
Už visos šios „lapučių“ ideologijos stovi Jelena Rožkova, „Red Foxes“ vadovė.
Anksčiau dirbusi „Lietuvos ryto“ šokėjų vadove, ukrainietė nusprendė susitelkti į „Red Foxes“ veiklą, bet nuo Lietuvos nenutolo.
15 metų gyvuojančios „Red Foxes“ užkariavo jau 25 pasaulio valstybių žiūrovų širdis, bet tuo neketina apsiriboti.
Ukrainietės plečiasi į Lietuvą
„Red Foxes“ kapitonė Darija turi gražią svajonę.
Ji nori, kad „Red Foxes“ išsiplėstų į Lietuvą, Ispaniją, Japoniją, Australiją, Ameriką ar dar kurį pasaulio kampelį.
Ir, pavyzdžiui, 2024-ųjų olimpinėse žaidynėse Los Andžele iš visų pasaulio valstybių „Red Foxes“ susiburtų į krepšinio varžybas.
Svajonės kartais pildosi.
„Red Foxes“ atsidarė savo studiją Lietuvoje, kurioje lietuvė Jelena tapo trenere. „Red Foxes“ mūsų šalyje kultivuos naują sporto šaką – cheerleading'ą.
Lietuviško pakaitalo šiai sporto šakai nėra, nes ji Lietuvoje neturi savo sporto federacijos. Bet „lapučių“ vizija aiški.
Į studiją Lietuvoje renkamos 3–4 metukų mergaitės. Jos, akivaizdu, neruošiamos krepšinio rungtynėms. „Red Foxes LT“ nori, kad Lietuvos mergaitės nuo mažens užsiimtų sporto šaka, kurioje ras visko po truputį: gimnastikos, aerobikos, akrobatikos, netgi vaidybos.
Ukrainietė kviečia lietuvius vesti mergaites į studiją tam, kad šios ne tik išmoktų šokti, būtų plastiškos, lanksčios, sportiškos ir energingos, bet ir vystytų savo kūrybiškumą, saviraišką, saviugdą ir susirastų bendraminčių.
Juokauju, kad šokėjos yra geriausios moterys – mes sugebame persirengti per 15–30 minučių.
Gabiausios vyksta į turnyrus, kurie rengiami kas dvejus metus. Pati Jelena, grįžusi į Lietuvą, vešis į varžybas Ukrainoje vieną mergaitę.
Artimiausiais metais „Red Foxes“ tikisi turėti daugiau auklėtinių Lietuvoje – studija Vilniuje, „Forum“ sporto klube, jau atvėrė duris, o užsiėmimai prasidės nuo rugsėjo 20-osios, kai trenerė Jelena grįš iš Europos čempionato.
„Turime Kijeve studiją ir ten mes ruošiame ateities „Red Foxes“, – šypsojosi Darija. – Aš esu šokėjų vadovė. Turiu dvi grupes – 9 ir 12 bei vyresnių metų mergaites.
Niekada nemaniau, kad būsiu trenerė. Bet kai pradėjau, pamačiau, kad tai labai smagu. Gauni daug gerų emocijų. Noriu matyti, kaip jos auga, kaip kažko išmoksta, tobulėja, pasirodo. Ir labai tikiuosi, kad jos bus geros.
Gal po 10 metų pamatysime jas kokiame Europos čempionate.“
