„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2017 07 16

Tyli svajonių komanda: kurčiųjų krepšinio rinktinė Lietuvai rengia dovaną

„Neklausk, ką tau gali duoti valstybė, klausk, ką tu gali jai duoti“, – sakė JAV prezidentas Johnas Fitzgeraldas Kennedy. Panašiai nusiteikusi Lietuvos kurčiųjų krepšinio olimpinė rinktinė. Nors apie mūsų sveikųjų vyrų rinktinei skiriamą dėmesį ir finansavimą jie gali tik pasvajoti, Turkijoje vykstančiose Kurčiųjų olimpinėse žaidynėse, jie sieks apginti prieš ketverius metus iškovotą titulą ir įteikti Lietuvai dovaną artėjančio 100-mečio proga.
Lietuvos vyrų olimpinė kurčiųjų rinktinė
Lietuvos vyrų olimpinė kurčiųjų rinktinė / Augusto Četkausko nuotr.

Septyneri metai pirmoje Kurčiųjų pasaulio vyrų krepšinio reitingo vietoje ir komanda Regionų krepšinio lygoje (RKL). Prieš ketverius metus Sofijoje vykusiose žaidynėse auksą iškovojusi vyrų rinktinė pluša kaip profesionalai. Mažai atsilieka ir moterų krepšinio komanda, kuri Samsune bus viena iš favoričių.

Rinktinės treneris Algimantas Šatas ir kapitonas Justinas Navlickas tikisi, kad pavyks ir vėl ant kaklo užsikabinti medalius, nors pasirengimas nebuvo pats sklandžiausias.

Krepšinio vadų abejingumas

Kurčiųjų krepšinis yra Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) nariai, tačiau, kai kalba pasisuka apie paramą LKF vadovai nėra linkę padėti.

Lietuvoje yra apie 20 tūkst. kurčiųjų, Kinijoje – 20 milijonų, bet krepšinio aikštėje mes juos be vargo sutvarkome

„Paprašėme krepšinio federacijos aprangų žaidėjams. Juk jie iš rėmėjų jų gauna daug. Jie mums atšovė, kad nėra labdaros organizacija. Tačiau mes esame LKF nariai. Juk krepšinį žaidžiame. Toks požiūris nuvilia. Tai skaudu. Jie mums iš viso skyrė 2900 eurų abiems vyrų ir moterų rinktinėms. Už tiek negalime surengti vienos stovyklos“, – apgailestavo rinktinės treneris.

A.Šatas kurčiuosius krepšininkus treniruoja jau 50 metų ir didžiuojasi, ko jiems pavyko pasiekti.

Kuo labiau išsivysčiusi šalis, tuo geriau ji pasirūpina savo silpnąją visuomenės dalimi. Lietuvai dar šioje srityje teks daug nuveikti, tačiau šalies kurčiųjų krepšinis jau užkariauja pasaulį.

„Mūsų šalyje iš viso yra galbūt apie 20 tūkst. kurčiųjų, Kinijoje – 20 milijonų, bet krepšinio aikštelėje mes juos be vargo sutvarkome“, – skaičiuoja A.Šatas.

Kabinantis į gyvenimą

35-erių J.Navlickas krepšinį žaidžia jau 25-erius metus ir dar negali pagalvoti apie karjeros pabaigą. Lietuvos rinktinės kapitonas šias pareigas užima jau 10 metų ir stengiasi įkvėpti komandą.

„Turiu tokį pasakymą – į aikštelę einame nepasižaisti, o laimėti. Bijai varžovo – neik į aikštę. Aš bandau būti tarpininku tarp žaidėjų ir trenerio. Kaip ir kiekvienoje komandoje, būna visko, bet mes broliai“, – apie krepšininkų šeimą kalba Justinas.

Pasvalyje gimęs, bet Utenos rajone užaugęs klausos negalią turintis vyras pripažįsta, kad gyvenime susidūrė ir su skaudžiais žodžiais, tačiau tai jo negąsdino.

Aikštėje, atrodo, kad niekam tai nesvarbu, o gyvenime būna visko.

„Aikštėje, atrodo, kad niekam tai nesvarbu, o gyvenime būna visko. Anksčiau požiūris buvo žiauresnis, dabar viskas geriau. Žmonės jau taip nesistebi išvydę gestų kalbą. Visko teko išgirsti, bet aš einu tiesiai – savo keliu“, – apie gyvenimo sunkumus plėstis nenorėjo J.Navlickas.

Rinktinės treneris A.Šatas džiaugiasi, kad krepšinis žaidėjams padeda ne tik išreikšti save, bet ir palengvina gyvenimus: „Krepšinis jiems būdas ir kiek apsitvarkyti gyvenimą. Tapę Kurčiųjų žaidynių olimpiniais čempionais jie užsitikrino rentas. Tai papildoma motyvacija, kurios jiems ir taip netrūksta“.

J.Navlickas krepšinyje atrado ir meilę. Jo žmona – moterų krepšinio rinktinės žaidėja Deimantė Naruševičiūtė, kuri taip pat atvyko į žaidynes Samsune.

„Komandai pasakiau, kad turime Lietuvai padovanoti čempionų titulą 100-mečio proga. Tikiuosi, kad ši dovana išsipildys“, – šypsodamasis kalbėjo kapitonas.

Augusto Četkausko nuotr./Kurčiųjų olimpinė krepšinio rinktinė su treneriu Algimantu Šatu
Augusto Četkausko nuotr./Kurčiųjų olimpinė krepšinio rinktinė su treneriu Algimantu Šatu

Krepšinio aikštėje

Jeigu Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė vargsta dėl įžaidėjų paieškų, tai kurčiųjų krepšininkai kaip su žiburiu ieško vidurio puolėjų.

„Iš praėjusios rinktinės, kuri iškovojo auksą Sofijoje, nėra keturių žaidėjų. Mums labai trūksta trečio numerio Algirdo Pazdrazdžio, o vienas mūsų lyderių Robertas Puzinas patyrė traumą ir dar tik atsigauna. Su vidurio puolėjais mus irgi tradiciškai sunkiau. Tačiau, manau, kad viskas susitvarkys iki svarbiausių startų“, – apie pasirengimo vargus pasakojo A.Šatas.

Jeigu girdintysis ir kurčiasis kartu pameta kamuolį, tai kurčiojo reakcija bus greitesnė ir jis greičiau jį pagaus.

Iš pirmo žvilgsnio sveikųjų ir kurčiųjų krepšinis mažai kuo skiriasi. Tačiau kurtieji negali susikalbėti aikštelėje ir verčiasi tik palietimais ir kojų treptelėjimais. Tai apsunkina žaidimą.

„Jie turi pažeidžiamą vietą klausą, bet gali kompensuoti kitais jutimais. Jeigu girdintysis ir kurčias kartu pameta kamuolį, tai kurčiojo reakcija bus greitesnė ir jis greičiau jį pagaus. Tačiau jiems yra labai sunku gintis asmeniškai. Girdintieji gali susikalbėti aikštėje, o kurtieji negali. Tačiau jie tikrai labai stengiesi. Parodai vieną derinį ir jie jį gali šlifuoti visą treniruotę“, – pasakoja darbo ypatybes A.Šatas.

Lietuvos rinktinės veteranas Robertas Puzinas dalyvaus jau šeštose Kurčiųjų olimpinėse žaidynėse. Su sveikaisiais žaidžiantis 39-erių krepšininkas jau turi visų spalvų olimpinių medalių – du bronzos, du sidabro ir vieną aukso.

Augusto Četkausko nuotr./Robertas Puzinas
Augusto Četkausko nuotr./Robertas Puzinas

Lietuvos vyrų olimpinė kurčiųjų krepšinio rinktinė: Arūnas Kubilius, Lukas Laurinaitis, Mantvydas Vaičiulis, Justinas Navlickas, Arvydas Bareikis, Lukas Gužauskas, Laurynas Sankauskas, Robertas Puzinas, Karolis Birieta, Andrej Zenevič, Gediminas Žukas, Martynas Vainius.

Lietuvos moterų olimpinė kurčiųjų krepšinio rinktinė: Jurgita Šegždaitė, Gražina Jočytė, Deimantė Naruševičiūtė, Agnė Žegytė, Justina Burbaitė-Mačiulienė, Aušra Milašauskaitė, Sonata Bareikienė, Gabrielė Valaitytė, Ramunė Eskertaitė, Domantė Šerelytė, Eliza Dobilaitė, Jurgita Jankutė-Meškinė.

Lietuva Samsune varžysis su Venesuela, Italija, Rusija, Turkija, Lenkija, Taipėjumi, Kinija, Graikija, Argentina, Slovėnija, Australija ir Kenija.

Augusto Četkausko nuotr./Lietuvos moterų olimpinė krepšinio rinktinė
Augusto Četkausko nuotr./Lietuvos moterų olimpinė krepšinio rinktinė

Kurčiųjų olimpinės žaidynės

Kurčiųjų olimpinės žaidynės dar vadinamos tyliosiomis, nes čia varžosi klausos negalią turintys sportininkai. Atletai turi geresne savo ausimi turėti 55 decibelus siekiantį kurtumą. Jokie pagerinantys klausą aparatai varžybų metu nėra leistini, kad visi dalyviai galėtų varžytis lygiomis sąlygomis.

Į Samsuną suplauks net 3105 atletai iš 97 pasaulio šalių, kuriuos lydi dar 3000 sirgalių. Žaidynės vyks net 14 dienų, per kurias išvysime 21-os sporto šakos varžybas.

Sportininkai varžysis lengvosios atletikos, badmintono, krepšinio, paplūdimio tinklinio, boulingo, dviračių, futbolo, golfo, rankinio, dziudo, karatė, kalnų dviračių, orientavimosi sporto, šaudymo, plaukimo, stalo teniso, tekvondo, teniso, tinklinio, laisvųjų imtynių ir graikų-romėnų imtynių varžybose.

Pirmą kartą Kurčiųjų žaidynės buvo surengtos dar 1924-aisiais Paryžiuje. Šios žaidynės pagal savo gyvavimo istoriją nusileidžia tik olimpinėms žaidynėms.

Samsuno vasaros žaidynės prasidės liepos 18 dieną ir baigsis liepos 30-ąją. Lietuvai atstovaus net 46 sportininkai, kurie varžysis septyniose sporto šakose.

Lietuvos delegacijoje yra tik 8 nariai, kuriems tai bus debiutinės Kurčiųjų olimpinės žaidynės. Dauguma jų į žaidynes vyksta antrą ar trečią kartą. Tomas Kuzminskis ir Robertas Puzinas – jau šeštąjį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų