| LKL superfinalas | serija 1-1 (iki 4 perg.) | „Žalgiris“ – „Lietkabelis“ | 17:00 | „Žalgirio“ arena |
„Pirmosios mano rungtynės buvo Raimundo Sargūno taurės draugiškas turnyras. Kaip nedirbęs šio darbo profesionaliai, viską įsivaizdavau kitaip.
O pirmose rungtynėse nebuvo žmonių, kurie šluotų aikštę. Priėjęs tuometinis klubo direktorius Eimantas Pūras man sako: žiūrėk, nėra žmonių, pastovėk ir pašluok aikštę. Man buvo šokas“, – dabar jau su šypsena pirmąsias beprotiškas dienas „Lietkabelio“ organizacijoje mena Rokas Mickevičius.
Vaikinas juokauja, kad „Lietkabelyje“ darė viską, išskyrus pats nebuvo išbėgęs į aikštę LKL rungtynėse.
Tačiau per ketverius metus „Lietkabelis“ tapo LKL superfinalo komanda, kurios palaikyti į mačą su „Žalgiriu“ atvyko beveik 7000 žiūrovų.
Palyginimui, 2014-aisiais „Lietkabelio“ rungtynes stebėdavo vidutiniškai po 800 žmonių.
Dinozauriškų lankomumo ir klubo populiarumo šuolius lėmė ne tik „Lietkabelio“ pergalės, bet ir entuziastingai dirbusi Panevėžio ekipos organizacija.
Vilniuje dabar žmonės jau žino, kas yra „Lietkabelis“.
Ji atvedė į Panevėžį žaidėjus, kokių „Lietkabelis“ dar neturėjo: garsiausius brolius Lietuvoje Lavrinovičius, panevėžiečius Mindaugą Lukauskį ir Gintarą Leonavičių.
„Žinojome, kad pasirašę Brolius nuskambėsime visoje Lietuvoje. Nežinau, kiek Panevėžyje jie padaro nuotraukų... Bet smagiausia, kad jie nuostabūs nuoširdūs žmonės ir visada sutiks nusifotografuoti. Tai davė impulsą sezonui, o tęstinumą išlaikė rezultatai.
Džiaugiamės šiuo sprendimu, nes laimėjome dvigubai. Rezultatų prasme, net ir būdami veteranais Broliai rodo labai gerus rodiklius aikštėje. Ir net populiarumo prasme. Vilniuje dabar žmonės jau žino, kas yra „Lietkabelis“. To anksčiau nebuvo.
Brolių įsigijimas buvo vienas geriausių klubo sprendimų per pastaruosius keletą metų“, – pripažįsta R.Mickevičius.
„Lietkabelis“ susipažino ir prisitaikė prie Panevėžio krepšinio sirgaliaus, parodęs jam, kad krepšinis nėra tik žaidimas, bet gali būti puikus reginys: su šou programa, NBA pavyzdžiais, provokacijomis, akcijomis ir kitais marketingo triukais.
„Lietkabelis“ pasidarė aktyvus ir įdomus Lietuvos krepšinio dalyvis. Jis įkando „Vytautui“ Mikės Pūkuotuko melodija per žaidėjų pristatymą. Įkando ir „Lietuvos rytui“ dėl „tikros arenos“. Įkando ir „Žalgiriui“ ant „Cido“ arenos parketo. O viso to dalimi buvo R.Mickevičius, laužantis Lietuvos krepšinio mitą, bet siekiantis pakeisti tipinį Lietuvos krepšinio sirgalių.
„Šiai dienai Kaunas yra ne tik pergalių miestas, bet ten yra ir kultūra. Tuo tarpu kituose miestuose dar gyvuoja problema, kad tai yra pergalių miestai.
Jei mes po šių metų sustotume, tos fanų bazės galime neišlaikyti. Turi būti tendencingas darbas ne tik aikštėje, bet ir už jos ribų, kad „Lietkabelis“ taptų panevėžiečių gyvenimo dalimi, – 24sek podcaste „urBONUSas“ sakė R.Mickevičius. – Vien pergalėmis apsiriboti negalime. Turime kurti kultūrą, kad žmonės prieš rungtynes susitikę diskutuotų, turėtų užsiėmimą arenoje, o rungtynės fanui taptų desertu.“
Garsiojo Š.Jasikevičiaus „bonuso“ įkvėptas „podcastas“ su savo pašnekovais eis už pražangų limito ribų. Atvirus pokalbius apie krepšinį pristato 24sek žurnalistas Donatas Urbonas.
Trečiajame „urBONUSe“ su R.Mickevičiumi kalbėjome apie:
- varžovų trolinimą;
- „Los Angeles Lakers“ pretenzijas dėl „Lietkabelio“ logotipo;
- Panevėžio krepšinio sirgaliaus portretą;
- brolių Lavrinovičių efektą;
- Lietuvos krepšinio mito laužymą;
- atsitiktinį patekimą į „Lietkabelį“;
- talismano-šlavėjo-klubo direktoriaus darbą;
- kodėl geras specialistas organizacijoje vertingesnis už 10-ą komandos žaidėją;
- ar „Lietkabelis“ vienadienis projektas;
Gero klausymo!
Klausykite ir kitus „urBONUSo“ podcastus:
