Lukas Lekavičius pirmojo kėlinio gale su kamuoliu lengvai risnojo Senegalo aikštelės pusės link. Pamatęs, kad niekas net nebando stoti jo kelyje, įžaidėjas nusivarė iki pat krepšio, kur paskutinę sekundę susigribę senegaliečiai spėjo tik subauduoti.
Trečio kėlinio pirmoje atakoje Lietuvos varžovai pabandė dengtis aikšte, bet... jau pačioje atakos pradžioje pamiršo Mantą Kalnietį, kuris tuo metu turėjo kamuolį ties tritaškio linija. Kapitonas, kiek pagalvojęs, smeigė tritaškį metimą, kol žmogus, turėjęs jį dengti, stovėjo nusisukęs nugara nuo jo.
Du epizodai, kurie šias rungtynes ir Senegalo komandą apibūdina geriau, nei bet kokie žodžiai galėtų pasakyti.
Afrikiečiams akivaizdžiai trūksta paprasčiausių fundamentalių krepšinio supratimo savybių ir organizuotumo, o lietuviai visus šiuos trūkumus parodė ryškiausiomis spalvomis. Puikus žaidimo plano laikymasis nuo pat pirmųjų minučių nutiesė kelią į pergalę dar pirmojoje rungtynių pusėje.
Senegalo fundamentalių savybių trūkumas
Senegalas turi tikrai aukštą komandą – 4 iš 5 starto penketo žaidėjų yra virš 2 metrų ūgio. Lietuvių planas rungtynių pradžioje buvo neleisti oponentams žaisti baudos aikštelėje. Keletoje pirmųjų atakų pavyko du kart išmušti kamuolį šiems bandant jį įvesti į baudos aikštelę. Kartą tai padarė Jonas Valančiūnas, kitą – Jonas Mačiulis. Senegalas, atrodė, visiškai nepasiruošęs lietuvių fiziškumui ir kontaktui.
Nepavykus lengvai įvesti kamuolio kelis kartus į baudos aikštelę, prasidėjo kamuolio sukimas ties perimetru bei chaotiški bandymai žaisti 1 prieš 1. Buvo matomos kažkokių derinių užuomazgos, dažniausiai statomos dvi užtvaros iš eilės („stagerriai“) savo lyderiui Maurice Ndourui, tačiau atliekant juos nebuvo nei kantrybės išlaukiant užtvarų, nei kokybės jas statant.
Lietuviams buvo lengva sekioti paskui savo žaidėjus ir išlaikyti juos priekyje savęs. To pasekoje – vienas po kito sunkūs metimai iš vidutinio nuotolio atšokus atgal ar iš tolimesnės distancijos. Lietuviai beveik nesuteikė afrikiečiams antrųjų šansų, todėl po kiekvieno tokio metimo atsirasdavo galimybė greitai kontraatakuoti.
Po dviejų kėlinių Senegalo pataikymas iš žaidimo siekė 27 proc. (10/36), o rungtynes jie baigė su 28,6 proc. pataikymu (20/70) bei 1 įmestu tritaškiu iš 23.
Po pusantro kėlinio agonijos ir rezultatui jau rodant solidų pranašumą, afrikiečių treneris nurodė savo auklėtiniams dengtis aikšte. Nesu tikras, ar esu matęs labiau nesustyguotą komandinę gynybą.
Vienoje atakoje, du senegaliečiai stovėjo viename kampe, palikdami Joną Mačiulį visiškai laisvą, o šis nubaudė trimis taškais. Trečio kėlinio pradžioje įvyko dar kurioziškesnė situacija ginantis aikšte. Mantas Kalnietis buvo tiesiog paliktas laisvas su kamuoliu ties tritaškiu linija, nes jo žaidėjas nusisuko ir kažką reguliavo komandos draugams, kol kapitonas smeigė tritaškį.
Tokie dalykai paaiškinami tik prastu trenerio organizuotumu bei žemu žaidėjų krepšinio suvokimu. Taip pat senegaliečiai dažnai prašokinėjo kamuolį, bandydami jį perimti, kas atverdavo laisvus koridorius iki krepšio. Tai – dar vienas neprotingo krepšinio pavyzdys, kokio vakar buvo galima prisižiūrėti iki valios.
Lietuvių išpildymas
Tuo tarpu kitoje aikštelės pusėje trenerių paruoštą planą puikiai vykdė Lietuvos krepšininkai. Pradžioje – žaidimas per Marių Grigonį, vėliau tris-keturis kartus derinys Domantui Saboniui gauti kamuolį ant dešinio ūselio, vėliau laikas Manto Kalniečio pikenrolui su Jonu Valančiūnu.
Mūsiškiai statė užtvaras, ant kurių priešininkai užkibdavo ilgesniam laiko tarpui, taip suteikdami daugiau laiko pagalvoti ir įvertinti situaciją bei sukurdami pranašumą.
Marius Grigonis agresyviai atakavo baudos aikštelę nebijodamas kontakto bei rinko 7 taškus iš eilės. Domantas Sabonis gaudavo kamuolį beveik po krepšiu, o ten sustabdyti jį – misija sunkiai įmanoma. Senegaliečiai kartais bandė tankinti gynybą nuo artimiausio žmogaus, bet tai buvo itin neorganizuota bei lengvai nuskaitoma. Po tokių padvigubinimų Sabonis greit nusimesdavo kamuolį ir lietuviai netrukdomi atakuodavo iš toli.
Mantas Kalnietis naudojosi visais puikių užtvarų bei Senegalo pasyvios pikenrolo gynybos suteikiamais pranašumais – užbaigdamas atakas pats ar išvesdamas komandos draugus į itin patogias vietas.
Žaidimo planas atrodė puikiai paruoštas ir puikiai išpildytas. Į lietuvių dalijimąsi kamuoliu buvo gražu žiūrėti, o geriausiai solidų žaidimą puolime iliustravo veterano Pauliaus Jankūno pelnytas šimtasis taškas.
Pozityviai nuteikęs dalykas
Skrandžio liga buvo išmušusi Marių Grigonį iš ritmo pačioje pasiruošimo ciklo pabaigoje. Žalgirietis, atrodęs įspūdingai pasiruošimo pradžioje, net turėjo dvejonių dėl vykimo į pasaulio čempionatą. Tačiau jau keletoje pirmųjų atakų išvydome tą Grigonį, kurį matėme rungtynėse su serbais, kuomet jis draskė gynybą įžūliais prasiveržimais ir tolimais tritaškiais.
Buvo klausimų, ar jis spės atsigauti ir grįžti į ritmą iki svarbių rungtynių čempionate, todėl vaizdas, kurį matėme vakar, buvo labai pozityviai nuteikiantis.
Jei norime kovoti dėl medalių, tokio Grigonio, kokį jį matėme vakar, mums reikės kiekvienose rungtynėse.
Apibendrinimas
Šių rungtynių nugalėtojas nekėlė klausimų jau po pirmųjų dešimties minučių. Lietuvos rinktinė atrodė solidi abiejose aikštelės pusėse, o Senegalas – lyg būtų pirmą kartą susirinkę prieš savaitę.
Tai – mūsų komandos nuopelnas ir afrikiečių prastų fundamentalių krepšinio įgūdžių padarinys.
Startavome smagiai, tačiau toliau tokių silpnų varžovų nebebus. Kitas oponentas – Kanada, kuriai užteko jėgų sugrįžti į rungtynes prieš Australiją, bet neužteko jų laimėti.
