„Nuomonių po tokių pralaimėjimų būna visokiausių. Dabar svarbiausia Lietuvos krepšinio federacijai ir Vykdomajam komitetui susėsti, padaryti išvadas, apibendrinimus, tinkamai įvertinti situaciją ir pasistengti iš klaidų pasimokyti bei nekartoti jų ateityje“, – įsitikinęs LKF garbės prezidentas.
85-erių metų linkuviškis kaip niekas kitas gali įvertinti susiklosčiusią situaciją.
Jam stovint prie Lietuvos rinktinės vairo, komanda pasipuošė Barselonos ir Atlantos olimpinių žaidynių bronzos medaliais, o 1995-aisiais iškovojo Europos čempionato sidabrą.
Bet net ir baigęs savo įspūdingą trenerio karjerą, V.Garastas įtakos šalies krepšinyje neprarado.
2003–2011 m. jis ėjo LKF prezidento pareigas, o vėliau estafetės lazdelę sėkmingai perdavė į buvusio savo auklėtinio Arvydo Sabonio rankas.
Dabar, kaip ir anais laikais, kai Sabas dar vilkėjo šviesiai žalius Kauno „Žalgirio“ marškinėlius ir trumpus šortus, V.Garastas tikrai turėtų ką patarti, tačiau nuomonę stengiasi pasilaikyti sau. Jo manymu, A.Sabonis su prezidento pareigomis tvarkosi puikiai, tad vienas rinktinės kluptelėjimas žemyno pirmenybėse Lietuvos krepšinio paveikslo tikrai nesudarkys.
Dabartiniame krepšinyje galime laimėti tik tokiu atveju, jei būsime krūvoje visi.
„Mums nepaprastai trūko tų trijų žaidėjų, kurie šį kartą negalėjo žaisti. Domantas Sabonis, Paulius Jankūnas bei Lukas Lekavičius tikrai būtų sustiprinę komandą. Esame nepaprastai maža tauta, todėl kiekvienas toks praradimas mus labai stipriai žeidžia. Su jais komanda būtų buvus visai kitokia. Dabartiniame krepšinyje galime laimėti tik tokiu atveju, jei būsime krūvoje visi. Važiuoti į tokius turnyrus neturint trečdalio svarbių krepšininkų ir ko nors tikėtis? Man atrodo, kad mes pernelyg apie save gerai galvojame“, – įsitikinęs specialistas.
Filosofiškai treneris žvelgė ir į aštuntfinalyje patirtą nesėkmę prieš Graikiją. Jo nuomone, būtent staiga nusimušęs taikiklis lėmė, kad pasipriešinti kovingiems varžovams šįkart nebuvo jokių šansų.
Su tokiu pataikymu, koks buvo šeštadienį, tu nelaimėsi. O jei to padaryti nepavyksta, nėra ko eiti pas kleboną ir aiškintis.
„Rinktinei čempionate tikrai pritrūko sunkaus krašto. Rungtynėse su graikais būtų pagelbėjęs L.Lekavičius. Jis judrus, greitas, galbūt būtų pataikęs. O tose rungtynėse mus to tik ir trūko. Mes neįmetėme. Krepšinyje viskas paprasta – norint laimėti, reikia įmesti bent tašku daugiau. Viskas. Su tokiu pataikymu, koks buvo šeštadienį, tu nelaimėsi. O jei to padaryti nepavyksta, nėra ko eiti pas kleboną ir aiškintis“, – vaizdingai kalbėjo specialistas.
Gausybę Eurolygos čempionų turinti Graikija sužaidė geriausias turnyro rungtynes tuomet, kai to labiausiai reikėjo, o solidų žaidimą grupės varžybose demonstravę lietuviai žengė milžinišką žingsnį atgal ir jau pirmadienį su kuprinėmis ant pečių leidosi Vilniaus oro uoste.
„Yra tokia taisyklė: kai varžovas žaidžia gerai, mes atrodome prasti. Ir atvirkščiai. Situacija buvo ekstremali. Šį mačą laimėti buvo būtina ir graikai su šia psichologine našta susitvarkė kur kas geriau. Matyt, žinojimas, kad pralaimėti yra negalima, šį kartą ir pakišo vyrams koją. Yra žaidėjų, kurie žaidžia gerai ekstremaliose situacijose ir šį kartą graikai tokių turėjo daugiau. Būdamas treneris mėgdavau sakyti, kad yra žaidėjai, kurie tinka žaisti valstiečių spartakiadoje, ir yra tokie, kurie gali žaisti olimpiadoje“, – vertino V.Garastas.
Trenerio teigimu, D.Adomaičiui sumaišyti kortas galėjo ir dar vienas dalykas, apie kurį kol kas niekas garsiai nekalbėjo.
Yra žaidėjai, kurie tinka žaisti valstiečių spartakiadoje, ir yra tokie, kurie gali žaisti olimpiadoje.
„Būdamas treneriu nieko taip nebijojau kaip laisvų dienų. Tuo metu mano žaidėjai pasikeisdavo neatpažįstamai. O čia buvo dvi laisvos dienos, dar prisidėjo kelionė... Neabejoju, kad jei rungtynės su graikais būtų vykę vėliau, būtume laimėję. Sunku paaiškinti, tačiau tie laisvadieniai mums labai dažnai nebūna į naudą“, – pažymėjo V.Garastas.
Nors po rinktinės fiasko didžiausiame Turkijos mieste pasigirdo ir minčių apie D.Adomaičio atleidimą, V.Garastas nemano, kad galvų kapojimas dabar būtų geriausia išeitis.
„Tokių nuopuolių mes turėjome ir anksčiau. Jų turėsime ir ateityje. Tai normalu, toks yra sportas ir reikia tai suprasti. Nemanau kad galvų kapojimas būtų išeitis. Manau, jog yra klaida iškart atleisti pralaimėjusį trenerį. Ši situacija man labai primena tą, kuri būna, kai vyras pakeičia žmoną. Nors tikisi, kad kita bus geresnė, bet galiausiai pasirodo, kad ir ji turi visokių įpročių ir trūkumų, kurie gali nepatikti. Dabar Dainius – jau muštas treneris, įgijęs nepaprastai naudingos patirties. Kartais tokie pralaimėjimai netgi moko labiau nei pergalės“, – įsitikinęs V.Garastas.
Dabar Dainius – jau muštas treneris, įgijęs nepaprastai naudingos patirties. Kartais tokie pralaimėjimai netgi moko labiau nei pergalės.
Trenerio nuomone, D.Adomaitis turi potencialo, yra imlus ir yra vertas, jog jam būtų suteiktas dar bent vienas šansas. Juolab kad ir grupės varžybose lietuviai demonstravo solidų žaidimą.
„Jis yra dar labai jaunas treneris ir tikrai dar augs. Galbūt po dešimties metų jis bus labai aukšto lygio specialistas. Tereikia laiko. Niekada nemačiau, kad vos penkerius metus dirbantis žmogus užkariautų pasaulį. Svarbiausia, kad jis mokytųsi, iš pralaimėjimų darytų išvadas, suprastų, ką ir kodėl padarė blogai. Man atrodo, kad čia yra svarbus ir dar vienas dalykas – panašu, kad žaidėjai jį priėmė labai gerai, o tai yra nepaprastai svarbu. Esu tikrai prieš revoliucinius sprendimus“, – teigė V.Garastas.
