Šv. Valentino vakarą pakvipo rimtomis problemomis, kai „Juventus“ krepšininkai Utenoje dar ketvirtfinalyje išspyrė iš kovos „Lietuvos rytą“. Tad „Žalgirio“ arenoje teko atšaukti ne tik „Užkalnio Grand Show“, bet ir „Lietuvos ryto“ pasirodymą.
Tačiau LKL prezidentas Remigijus Milašius ir jo komanda gali atsipūsti. Finalą tarp „Žalgirio“ ir „Lietkabelio“ stebėjo 9142 žmonės, kai pernai „Siemens“ arenoje „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ kautynių liudininkais tapo 7800 žmonių.
Sudėjus ir pusfinalio, ir finalo dienos lankomumą KMT Kaune pranoko KMT Vilniuje rezultatu 19110:19050.
Skirtumas nedidelis, bet atminkite, kad į „Žalgirio“ areną neatvyko sirgalių atmintyje vis dar antra Lietuvos komanda „Lietuvos rytas“ ir didelę gerbėjų kuopą turintis „Neptūnas“.
Sudėjus ir visus ketvirtfinalio mačus keturiuose miestuose – Alytuje, Pasvalyje, Utenoje ir Kaune, visas 8 Karaliaus Mindaugo taurės dvikovas stebėjo 24 tūkst. 32 žiūrovai.
Kita vertus, iškiškite nosį toliau iš Lietuvos ir pamatysite, kad Ispanijoje aštuonias Karaliaus taurės kovas vienoje arenoje Vitorijoje stebėjo beveik 104 tūkstančiai žiūrovų.
Per tuos keletą Remigijaus Milašiaus vadovavimo LKL metų įsitikinome, kad lygos prezidentas mėgsta lygiuotis į geriausius. KMT trofėjus atrodo kaip iš akies luptas NBA Larry O'Brieno titulas, o KMT kovų formatu irgi lygiuotasi į Ispanijos Karaliaus taurę. Tačiau kopija niekada nebus tokia kokybiška kaip originalas.
Ko pritrūko?
Pradedant šeštadienio smulkmenomis, sekmadienį daugelis žiūrovų pasigedo daugiau Lilo ir Innomine ir daugiau veiksmo per 45 minučių pertrauką tarp tritaškių konkurso ir didžiojo KMT finalo.
Skonio reikalas, bet galbūt ne visiems „į temą“ pasirodė „Golden Age“ ir „Rebelheart“ muzikinis pasirodymas. Tik šioje vietoje primename, kad dar prieš 3–4 metus daugiausia, ką galėdavo pasiūlyti Lietuvos krepšinis, buvo besistaipantis atlikėjas (dažniausiai ne „į temą“) aikštės viduryje su griozdišku garsu.
O tokio vizualinio šou, kokį išvydome prieš pat didįjį KMT finalą, Lietuvos krepšinis išvis dar nebuvo regėjęs. Dabar aišku, ką renginio organizatoriai turėjo omenyje sakydami, kad garso ir šviesų šou nenusileis net paties SEL'o koncertui.
Kai kuriems meninė pristatymo programa pasirodė per ilga, bet kalbame jau apie arčiau NBA lygio esantį vaizdinį pateikimą.
„Kažko trūko“, – po KMT šventės sakė tai vienas, tai kitas išrankesnis krepšinio aistruolis.
LKL pramoginę krepšinio renginių programą į kitą lygmenį pakėlė dar 2015-aisiais, kai surengė didžiulio pasisekimo sulaukusią LKL „Žvaigždžių dienos“ fiestą. Todėl nustebinti su kiekvienais metais buvo vis sunkiau.
Karaliaus Mindaugo taurės šventė tapo tikru saldainiuku, kurį tereikėjo išpakuoti atvykus į „Žalgirio“ areną. Tačiau toks įspūdis, kad trūko kokio nors akcento, pavyzdžiui, kad ir vieno taiklaus 50 tūkstančių eurų metimo iš aikštės vidurio, apie kurį žiūrovai dar kalbėtų iki pirmadienio vakaro. T.y. kokios nors paramos iš šalies.
Trūko didesnės šventinės nuotaikos, kokią, pavyzdžiui, geba susikurti brazilai. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse teko įsitikinti, ką iš savęs gali padaryti patys sirgaliai, mokėdami pasidžiaugti elementariausiomis akimirkomis vieningomis skanduotėmis, nepriklausomai nuo įvykių aikštėje. Gal ta tamsa virš tribūnų užmigdė lyg kino teatre atsidūrusį žiūrovą?
Sakysite, kad trūko didesnio meistriškumo komandų? Na, ir „Žalgirio“ bei CSKA ar Madrido „Real“ dvikovos Kauno arenoje palieka dar neužpildytas 2–3 tūkst. kėdžių.
O tą emocinę dalį finale, kai kažkas galėjo ilgėtis „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ aistrų, puikiai kompensavo Simo Galdiko ir Antano Kavaliausko „daužynės“ po krepšiu, Žygimanto Skučo ir Pauliaus Jankūno provokacijos, teisėjų į kairę ir į dešinę dalytos techninės/nesportinės pražangos. Beje, LKL teisėjauti finalui paskyrė tris geriausius pagal reitingą arbitrus: Tomą Jasevičių, Jurgį Laurinavičių ir Gytį Vilių.
Taigi, vien „Lietuvos ryto“ dalyvavimas nebūtų pavertęs renginio geriausiu Europoje.
Teko girdėti nemažai nusiskundimų dėl renginio transliacijos pateikimo. Transliacijos režisieriai vėl kliuvo bandydami pateikti esminę tritaškių ir dėjimų konkurso informaciją. Bet daugiau plėstis ir neverta, kai turnyras rodomas per televiziją, kuri 2017-aisiais dar negali pasiūlyti žiūrovui HD formato.
Tritaškių ir dėjimų konkursas vėl tapo aktualiu klausimu: ar pramoginiai renginiai gali įsipaišyti rimto sportinio renginio fone? Pikta, kai „Žalgiris“ į tritaškių konkursą išsiunčia Paulių Valinską, o ne Artūrą Milaknį, bet teisus ir Šarūnas Jasikevičius, nenorėdamas nuvarginti snaiperio riešo prieš finalinę kovą.
Pikta, kai tik dėjimų konkurso dieną žiūrovas sužino, jog dėl traumos nedalyvaus garsiausias veidas – NBA dėjimų meistro Aarono brolis Drew iš „Lietuvos ryto“. Kita vertus, pasižiūrėkite šių metų NBA dėjimų konkursą ir nuoširdžiai pasakykite, ar jis buvo kuo nors pranašesnis už KMT finalą tarp Aarono Besto bei Gedimino Žitlinsko.
175 cm ūgio mažylio triumfas vėl iškėlė klausimą, ar galima prie lygos dalyvių profesionalų prijungti ir kviestinius svečius. Aišku, jei ne G.Žitlinskas, A.Bestas būtų vienintelis 10 balų dėjimų vertas žmogus ant „Žalgirio“ arenos parketo. Gal metas surengti atvirą dėjimų konkursą su rimtu priziniu fondu ir pasigrožėti geriausių dėjimų meistrų skrydžiais iš viso pasaulio?
LKL pastaraisiais metais labai aukštai užkėlė kartelę ir dabar ją baisiai sunku peršokti. Už viso to saldainio popierėlio yra žmonės, kurie, žalgiriečiams išlaisčius pergalės šampaną „Žalgirio“ arenoje, vėliau jau vos pastovėjo ant kojų. Iš nuovargio ir pastangų patenkinti išlepusį krepšinio aistruolį Kaune ir visoje Lietuvoje.
Iki geriausio renginio Europoje dar reikia pribręsti ne tik organizatoriams, bet ir jo dalyviams.
