Likus žaisti 5:40 min., R.Stipčevičius įskraidino tolimą bombą į „Žalgirio“ krepšį ir sumažino atsilikimą, kuris jau siekė 9 taškus.
Kai laikrodis rodė 3:18 min, gynėjas smeigė dar vieną tritaškį. Mažiau nei po minutės – ir dar vieną. „Rytas“ priartėjo prie kauniečių vieno taško atstumu, o pašėlęs R.Stipčevičius skrajojo arenoje užvedinėdamas sirgalius.
Skrajojo jis ir po finalinės sirenos, užfiksavusios „Ryto“ pergalę 70:67.
Kroatas šoko ant stalo veidu į „B tribūną“ ir triumfavo su ištikimiausiais sirgaliais, laukusiais trofėjaus trejus metus.
Kad R.Stipčevičiaus noras kelti taurę į viršų buvo milžiniškas, matėsi visą savaitgalį. Dar pusfinalio mače jis jau neturėdamas šansų ištraukti kamuolio iš užribio, vis tiek šoko iš aikštės ir pavojingai atsigulė ant žurnalistų stalo.
Karšto kraujo kroatas itin emocingai reagavo tiek į savo, tiek į komandos draugų šūvius, nuvedusius „Rytą“ į pergalę.
Gynėjas parodė, kad puikiai moka ne tik užsimesti savo komandą ant pečių svarbiu momentu, bet ir švęsti. Jis draugiškai išstūmė Arciomą Parachouskį atsiimti MVP apdovanojimo, o kai komandos kapitonas Chrisas Krameris iškėlė į viršų taurę, kroatas paskandino amerikietį šampano pursluose. Netrukus R.Stipčevičius jau pats pozavo fotografams su trofėjumi rankose.
Energija trykštantį „Ryto“ gynėją rūbinėje po mačo sutikome jau užsidegusį pergalės cigarą ir besivalantį nuo lūpų prilipusį tabaką.
„Vis dar mokotės, kaip jį rūkyti?“ – paklausiau.
„Ne, aš žinau, kaip tai daroma. Patikėkite“, – atsakė besišypsantis R.Stipčevičius.
Interviu metu kroatas buvo toks, koks ir aikštėje – užsivedęs ir atlapaširdis.
„Sunku kažką protingo pasakyti dabar. Žinau, kad visi taip sako, bet ši komanda yra ypatinga.
Profesionaliai pradėjau žaisti 17-kos, dukart laimėjau Kroatijos čempionatą, dukart taurę, žaidžiau Italijos turnyro finale. Tačiau galiu pasakyti, kad ši komanda yra kitokia. Turiu paminėti trenerį, nuo jo viskas prasideda, jis duoda mums nurodymus, bet turi turėti 12-ka karių ar pitbulių, kaip aš vadinu, kurie eitų paskui jį.
Kartais yra žaidėjų, kurie bando kažko vengti, bando eiti savo keliu, tačiau noriu pabrėžti, kad šie vaikinai yra ypatingi, jie to nusipelnė, didžiuojuosi būdamas to dalimi.
Nuoširdžiai? Mes nesame tokie talentingi kaip „Žalgiris“, bet šiandien parodėme, kad ne nuo talento viskas priklauso. Kažkada, kai Arvydas Sabonis žaidė, talentas buvo daug svarbesnis nei yra šiandien“, – išmintį liejo R.Stipčevičius.
Sunku kažką protingo pasakyti dabar
– Tai buvo labai artimos rungtynės. Kaip sugebėjot jas perlaužti, išsiveržti į priekį ir laimėti? – 24sek paklausė „Ryto“ įžaidėjo.
– Aš visiems kartojau, kad reikia būti kantriems. Turiu pakartoti kai kurių savo buvusių trenerių žodžius, jie sakė, kad geriausia tokiuose finaluose atsilikinėti dviem, keturiais taškais. Tuomet, kai rungtynės eina link pabaigos, įtampa kyla tai komandai, kuri pirmauja. Galiausiai ateis laikas. Jis atėjo. Mes perlaužėme rungtynes.
– Pats gerai sužaidėte pabaigoje. Jautėte, kad turite būti lyderis?
– Taip, tai aš. Toks jau aš. Galbūt nesu talentingiausias vaikinas čia, bet aš pastačiau savo karjerą ant tokių dalykų. Visad gyvenu ant ribos, patikėkite. Tai nėra tik krepšinis. Tai ilga istorija… Kroatijoje buvo karas, buvau vaikas. Mano gyvenime viskas yra ties riba. Į viršų, į apačią. Aš žinau, kaip tai kontroliuoti, ir tai yra mano jėga.
Mano gyvenime viskas yra ties riba. Į viršų, į apačią
– Pirmas titulas jau jūsų rankose, kas toliau?
– Turime atšvęsti šią pergalę. Tai labai svarbus titulas. Patikėkite. „Žalgiris“ buvo užtikrintas pergale, bet tada atėjo „Rytas“ ir jų planus pakeitė.
Mums reikės pailsėti per rinktinių „langą“ ir tada turėsime Europos taurės ketvirtfinalį prieš „Valencia“. Tai geriausia turnyro komanda, bet aš tikiu šiais vyrukais. Žingsnis po žingsnio, kaip visada sakau. Reikia kiekvieną dieną būti geresniems nei šiandien. Tai mūsų mentalitetas – „Ryto“. Mes esame šeima. Vadovybė, treneriai, žaidėjai – mes esame tikra šeima. Mėgaujamės būdami čia.
Tokia yra sporto esmė – mėgautis, žaisti dėl sirgalių. Matėte reakcijas šiandien. Kada gali būti laimingesnis, nei matydamas tą džiaugsmą, šypsenas veiduose.
„Žalgiris“ buvo užtikrintas, kad laimės, bet tada atėjo „Rytas“ ir jų planus pakeitė
– Ar jautėte, kad „Ryto“ sirgaliai titulo laukė metų metus?
– Taip, tai tikrai jaučiau. Gavau daugybę žinučių instagrame, tviteryje. Visi Lietuvoje nemėgsta „Ryto“. Aš tai jaučiu, tačiau patikėkite, šie vyrukai yra nuoširdūs. Jie nusipelno kur kas daugiau.
