| Antradienis | LKL superfinalas | „Lietkabelis“ – „Žalgiris“ | 18:00 | Panevėžys | 1-2 (iki 4 perg.) |
Toną keistoms rungtynėms davė keistas Lietuvos himnas.
„Žalgirio“ arenoje jis skamba garsiausiai visoje Lietuvoje ir tai nėra tik eilinė rungtynių proceso dalis. Kaune tai ritualas, keliantis šiurpuliukus.
Bet 6565 į „Žalgirio“ areną susirinkę žiūrovai (atidarius balkoną, 1016 daugiau nei pirmajame mače Kaune, bet vis tiek 404 mažiau nei Panevėžyje) savo balsus suderino tik nuo trečiojo „Tautiškos giesmės“ stulpelio vidurio.
Pirmus du pusė salės traukė vienu tempu, kita pusė – kitu, todėl stovint per vidurį giedoti himną buvo beveik neįmanoma. Ausyse spengė dvi skirtingos jo versijos: giedodamas skubesnę, aiškiai girdi atsiliekančius žmones, o giedodamas su atsiliekančiais, susierzinsi girdėdamas skubančius.
Panašų keistą jausmą sukėlė ir rungtynės.
„Žalgiris“ puikiai agresyviai gynėsi ir 3 minutes 10 sekundžių neleido „Lietkabeliui“ pelnyti taškų. Panevėžiečiai sąskaitą atsidarė tik po techninės pražangos.
Jau sužaidus 3 minutes 10 sekundžių Tomas Jasevičius klijavo delną ir rodomąjį pirštą, reaguodamas į Šarūno Jasikevičiaus pastabas.
Paradoksas: „Žalgirio“ treneris pyko, kad teisėjai nerodė techninės pražangos „Lietkabelio“ komandai.
Žygimantas Skučas vos per 3 min. 10 sek. susirinko tris asmenines pražangas ir po trečiosios prieš Paulių Jankūną, kur kapitonas gudriai pats atrado kontaktą ir sukėlė varžovui rimtą pražangų problemą, demonstratyviai apeliavo į teisėjus.
Ž.Skučas nepatenkintas mosavosi rankomis, išsiėmė iš burnos dantų apsaugą ir, kaip pasirodė, sviedė ją lauk. Kiek tolėliau, prie šoninės linijos, Kazys Maksvytis lyg šokėjas striksėjo pykdamas ant arbitrų.
Šaras tą puikiai matė. Gudrios jo akys įdėmiai sekė T.Jasevičių ir tarsi laukė, kaip pasielgs arbitras. Bet pagrindinio mačo arbitro švilpukas tylėjo – „Lietkabelis“ negavo techninės. O tada ir prasidėjo...
„Jei lyga galvoja, kad „Žalgirio“ treneris nieko nedarys, kai varžovų žaidėjai kilnoja rankas, treneris rodo į smilkinį ir niekas negauna techninės, tai jie labai klysta“, – po rungtynių pasakys Š.Jasikevičius.
Sakoma, kad geriausias teisėjas tas, kurio nematyti rungtynėse. Bet teisėjai iš tikrųjų buvo ryškūs rungtynių dalyviai pirmoje rungtynių dalyje.
Pirmiausia todėl, kad Ž.Skučas jau per tris minutes susirinko tris asmenines pražangas. Kšištofas Lavrinovičius dar iki pertraukos turėjo keturias (dvigubą užsidirbo po techninės). Simas Galdikas taip pat turėjo tris, nesužaidus 20 minučių.
Buvo jos ar nebuvo, bet tos greitos pražangos išdarkė „Lietkabelio“ rotaciją ir sušvelnino gynybą po krepšiu, kur ir taip siautėjo „Žalgirio“ aukštaūgiai, per du pirmuosius kėlinius pelnę 29 iš 42 žaliai baltų taškų (69 proc.).
Kita vertus, negali sakyti, kad tų pražangų „Lietkabelis“ nenusipelnė. Gal tik porą pražangų P.Jankūnas išprovokavo savo stiliumi, ieškodamas kontakto. Bet K.Maksvytis galėjo išimti Ž.Skučą iš žaidimo greičiau, nelaukęs tos trečiosios pražangos.
Techninė K.Lavrinovičiui irgi buvo visiškai pelnyta. 37-erių veteranas superdemonstratyviai pritūpė po švilpuko 2+1 kontaktą suradus Antanui Kavaliauskui.
Tada jis atsigulė ant parketo ir kratydamas rankas šūkavo. Vaizdelis buvo komiškas.
Aišku, vėliau supernustebęs dėl techninės pražangos Brolis prisiekinėjo, kad keikdamasis jis rėkė ne ant teisėjo, bet „ant savęs šaukiau“. Tačiau toks patyręs žaidėjas turėtų žinoti, kad, reikšdamas tokias emocijas ir net šaukdamas ant savęs, gali labai lengvai ir pagrįstai prisišaukti techninę.
„Manau, kad šių rungtynių klipą nusiųsime techninei komisijai. Tegul jie vertina, – santūriau nei kolega Šarūnas Jasikevičius arbitrų darbą vertino Kazys Maksvytis. – Pirmajame kėlinyje mes greit prisirinkome pražangų, o jie nulį. Trečiajame lygiai tas pats. Nežinau, gal mes žaidėme per agresyviai? Ir negalėjome gintis.“
Beje, trečiajame kėlinyje pražangos tikrai nebuvo kertinis faktorius. „Lietkabelis“ 4 komandines pražangas susirinko tik ketvirčio pabaigoje, kai „Žalgiris“ jau ir taip buvo nutolęs 30+ skirtumu.
Atslūgus emocijoms, tame klipe panevėžiečiai, ko gero, pamatė mažiau broko, nei tikėjosi ar atrodė stebint rungtynes arenoje. Vėliau, peržiūrėjus ne visų trijų kėlinių įrašą (tiek tetruko tikros rungtynės, ketvirtas kėlinys buvo formalumas), kažkokių akis badančių klaidų nebuvo matyti.
Kita vertus, tai neatleidžia nuo atsakomybės teisėjų, kurie jau 14-ąją minutę ryžosi išmesti iš rungtynių Š.Jasikevičių.
Finalo serija yra ta vieta, kur nori matyti žaidėjų ir trenerių kovą dėl geriausiojo vardo. Bet nesinori matyti, kaip teisėjai pagrindinius rungtynių dalyvius palieka užribyje ar net rūbinėje. Arba jų švilpukai daro įtaką rungtynių tėkmei.
Juolab ir patys krepšininkai po pralaimėjimo pripažino nesupratę teisėjavimo tendencijų. Esą vienu metu arbitrai vienus epizodus traktavo vienaip, o kitąkart tą patį kontaktą vertindavo kitaip.
Aišku, arbitrams turėtų būti sunku klausytis Šaro tirados ir nereaguoti. Tačiau išvaryti trenerį 14-ą minutę...
Bet lygiai taip pat emocionalumas ir „Žalgirio“ teisių gynimas neatleidžia nuo atsakomybės Š.Jasikevičiaus.
Treneris negali sau leisti būti pašalintas iš rungtynių 14-ąją minutę. Juo labiau superfinale, kur žalgiriečių pralaimėjimas būtų pastūmėjęs komandą į kritinę situaciją (1-2).
Visą tą drąsią kritišką kalbą (didžiausia pagarba už atvirumą) spaudos konferencijoje Š.Jasikevičius galėjo išsakyti ir išlikęs aikštėje, baigęs triuškinti „Lietkabelį“ ir tada išklojęs viską, ką galvoja apie teisėjavimą, LKL princeses ir lygos prezidentą, kuris kažkodėl neužsuka į Kauną.
Š.Jasikevičiui nereikia atkreipti žmonių dėmesio išmetimais iš aikštės. Jis ryškus ir be tokių pigių triukų. Žmonės būtų išgirdę Š.Jasikevičių ir be antraštės pradžios „Iš aikštės išvarytas Š.Jasikevičius“.
Beje, spaudos konferencijos vaizdo įrašą feisbuke patalpinusi Lietuvos krepšinio lyga šmaikščiai bandė atsakyti „Žalgirio“ treneriui, tačiau atsakas nebuvo labai kietas.
„Šarūnui Jasikevičiui ir visiems sirgaliams pažadame, jog artimiausias rungtynes Kaune lygos prezidentas stebės iš pirmosios eilės!“ – rašė LKL.
Problema ta, kad jeigu „Žalgiris“ antradienį laimės trečiąjį mačą Panevėžyje ir pirmaus serijoje iki 4 pergalių 3-1, LKL prezidentas Remigijus Milašius juk vis tiek sėdėtų „Žalgirio“ arenoje, nes kažkam juk reikėtų įteikti čempionams taurę.
Gerokai įdomiau būtų buvę išgirsti priežastį, kodėl R.Milašiaus šeštadienio vakarą nebuvo „Žalgirio“ arenoje.
„Žalgirio“ signalas
Už visos šitos švilpukų ir emocijų centrifugos pamatėme du labai skirtingus LKL finalininkus. Pirmiausia, supersusikoncentravusį „Žalgirį“.
Jis buvo toks susitelkęs, kad išlaikė tą eurolyginį krepšinį net ir 26 minutėms likęs aikštėje be vyr. trenerio.
Žalgiriečiai gynėsi labai agresyviai, aukštai ir agresyviai pasitikdavo įžaidėją du prieš du situacijose, vertė metikus mesti per rankas ir, išskyrus retas klaidas, beveik nepalikdavo plyšių panevėžiečiams lengvai prasmukti su patogiu metimu.
Antrajame mače „Žalgirio“ budeliu tapusį Lorenzo Williamsą žalgiriečiai neutralizavo iki 1 taško ir 3 klaidų per du kėlinius. Iki pertraukos net 4 kamuolius buvo praradęs Simas Galdikas, į kurio ketinimus žalgiriečiai reagavo žingsniu greičiau.
Iš viso „Lietkabelis“ dar iki pertraukos suklydo net 13 kartų (iš kurių žalgiriečiai pelnė 12 taškų), krepšį atakavo vos 38 procentų taiklumu ir šeimininkams puolime leido nusigriebti net 8 kamuolius.
„Lietkabelio“ puolimo ginklas Benas Madgenas, kuriuo ne šiaip sau susidomėjęs „Lietuvos rytas“, išėjo į rūbinę su 1 taškeliu. M.Lukauskio (vid. 15,5 tšk. per du mačus) sąskaitoje buvo 3 taškeliai per 15 minučių. LKL reguliariojo sezono MVP kandidatas Kšištofas Lavrinovičius per 12,5 minutės nebuvo išmetęs nė vieno metimo.
Pražūtingi skaičiai kovoje prieš Eurolygos režimo „Žalgirį“.
„Lietkabelis“ atrodė visiškai nesavas. Išmuštas iš vėžių tos „Žalgirio“ agresijos, lyg ne taip nusiteikęs, Panevėžio klubas svaidė perdavimus į užribį, komandos draugų kojas, žaidėjai lipo vieni ant kitų, galop pykosi tarpusavyje ir atrodė visiškai išsiderinę.
„Manau, rungtynės šiandien pasibaigė anksti ir laukiame visiškai kitokių rungtynių Panevėžyje. Šiandien negalima daug ko vertinti, – labai tiksliai kalbėjo Š.Jasikevičius. – Tik tiek, kad labai gaila, jog išėjo tokia istorija.“
Be visos šios techninių pražangų pasiutpolkės dar buvo keletas kliurkų. Jonas Valančiūnas pasirodė pirmoje žiūrovų eilėje su Roberto Javtoko „Žalgirio“ marškinėliais, taip palaikydamas paskutiniąsias karjeros dienas skaičiuojantį bičiulį.
Mintis graži, bet tai baisiai nepatiko didelei daliai „Lietuvos ryto“ sirgalių bendruomenės, kadangi J.Valančiūnas yra buvęs „Lietuvos ryto“ žaidėjas, atstovavęs Vilniaus klubui 2010–2012 metais.
Užsivilkti principinio varžovo aprangą, nors J.Valančiūnas žaidė „Lietuvos ryte“ prieš 4 metus, yra labai nepopuliarus sprendimas sirgalių bendruomenėje.
Beje, „Žalgirio“ arena pristatė žiūrovams, kad rungtynes stebi J.Valančiūnas ir kitas NBA lietuvis Mindaugas Kuzminskas. Visiškai įprasta praktika NBA, kur arenose garsenybės pristatomos sirgaliams dar ir parodant vaizdo klipą iš rungtynių/filmo epizodų/koncertų.
Parodomas klipas, garsenybė atsistoja, pamojuoja plojantiems žmonėms ir visi lieka laimingi ir patenkinti.
Kažką panašaus „Žalgirio“ arena bandė daryti prieš trečiojo kėlinio pradžią, bet kai kube pasirodė M.Kuzminsko žaidimo epizodai, įrašas staiga nutrūko ir prasidėjo trečiasis kėlinys. NBA lietuvius „Žalgirio“ arenoje sveikino tik trečiojo kėlinio viduryje.
Renginio vedėjas Andrius Žiurauskas taip pat supainiojo rungtynių pauzės programą – ruošėsi žaidimui ir jau bendravo su konkurso dalyviais, kai ant parketo lipo būrys smagių močiučių, žiūrovams parengusių linksmą šokį.
Nepristatytos ir nedrąsiai išbėgusios ant parketo, damos atrodė kiek sutrikusios. Nors idėja buvo labai linksma ir graži, nedidelė kliurka kiek sugadino galutinį rezultatą.
Tai buvo keistas šeštadienio vakaras krepšiniui, bet antradienį „Cido“ arenoje laukia visai kitokios rungtynės. Gerai, kad šis keistas mačas buvo tik trečias serijoje, esant rezultatui 1-1 ir dar Kaune.
Kita vertus, LKL istorija rodo, kad finalininkai, laimėję trečiąjį serijos susitikimą, vėliau laimėdavo ir seriją.
Ir šioje serijoje tai nėra tik istorinė detalė. „Žalgiris“ pagaliau atrodė kaip rimta Eurolygos komanda.
Panevėžyje „Lietkabelis“ tikrai turi būti kitoks. Bet jei „Žalgiris“ išlaikys solidų žaidimo ritmą, prošvaisčių šioje serijoje išvysti intrigos nedaug.
Lauksime atsakomojo Panevėžio ėjimo. Bent jau rungtynių organizatoriai jau pradėjo judesį.
