Laidos pradžioje R.Valatka arbitrų klausė apie darbo lemiamomis akimirkomis specifiką bei teisėjų daromas klaidas ir vidutinį jų skaičių.
„Norint kontroliuoti situaciją, turi kontroliuoti save, – sakė T. Jasevičius. – Tas yra labai svarbu, ypač kalbant apie paskutinius momentus. Jeigu tu save kontroliuoji, liaudiškai tariant, nesi užsiparinęs, tai tu tą situaciją matai blaiviai.“
„Svarbiausia mokytis iš klaidų, – teigė J.Laurinavičius. – Visuose seminaruose, ypač karjeros pradžioje, yra nemažai psichologinių paskaitų, kuriose tie dalykai yra fiksuojami, apie juos kalbama. Turi kuo greičiau atsikratyti klaidos galvoje ir teisėjauti toliau. Bet aišku, kai padarome klaidas, žinome jas iš karto, analizuojam, dėl ko taip įvyko ir kad tai nepasikartotų.
Kalbant apie klaidų skaičių, teisėjų brigada per rungtynes priima labai daug sprendimų. O sprendimai nėra vien tik švilpukai, tai ir taip vadinamos no-call situacijos. Nepatvirtintais paskaičiavimais teisėjų brigada priima apie 800 sprendimų per rungtynes. Klaidų būna įvairiai – viena, dvi, trys – kas yra labai geras rezultatas. Būna ir daugiau smulkesnių ar didesnių klaidų – tada ne toks geras rezultatas.“
Kaip teisėjai, svarbiu momentu priėmę neteisingą sprendimą, tai išgyvena?
„Jeigu kas nors nepasiseka, tu gyveni su tuo momentu. Visą dieną ir naktį. Persukinėji filmą, galvoji: kodėl aš čia priėmiau tokį sprendimą, gal aš čia blogai dariau, blogai stovėjau, blogai įvertinau? Tai yra nemalonu, mes juokaujam, kad mus prisimena, kai yra blogai. Kada yra gerai, viskas taip ir turi būti“, – apie savo profesijos ypatumus kalbėjo T.Jasevičius.
Kalbėdamas apie arbitrams taikomus reikalavimus, jis atskleidė ir įdomų faktą apie tai, kodėl būtų sunku surasti krepšinio teisėją su barzda.
„Fizinė kondicija ir išvaizda yra svarbu, nes tam lygy, kuriame mes teisėjaujame – Lietuvos ir tarptautiniame – mes turime įtilpti į tam tikrus ūgio, svorio, amžiaus formulių rėmus, tai mes to laikomės. Beveik nesutiksi teisėjo su barzda, nes pas mus yra tokia nerašyta taisyklė“, – mažai kam žinomą faktą pasakė T.Jasevičius.
Galiausiai R.Valatkos pašnekovai buvo paklausti apie savo karjeros tikslus. J.Laurinavičius buvo atviras – nors tai padaryti nėra lengva, jis norėtų švilpti olimpiados finale.
„Blogas tas kareivis, kuris nenori tapti generolu. Mano tikslas ir svajonė buvo tapti vienu geriausiu Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje. Teisėjauti olimpinių žaidynių finale, tai yra kažkas, bet ten yra tik trys vietos į keturis metus, o norinčių daug. Ne visiems taip gali nutikti“, – profesinę svajonę atskleidė J.Laurinavičius.
