Arvydas Sabonis su Lietuvos krepšinio federacija jau nebeklausė nacionalinės komandos žaidėjų nuomonės, kuris treneris būtų tinkamiausias jiems vadovauti per olimpinę atranką.
2017-aisiais pageidavimų sąrašo viršūnėje buvo Šarūnas Jasikevičius, atsisakęs perimti darbus iš Jono Kazlausko. Perėjus prie kitų pretendentų, galiausiai LKF išsirinko kiek žemiau, bet taip pat aukštai žaidėjų keltą kandidatą Dainių Adomaitį.
Šį kartą Sabas su kompanija pataikė tiesiai į dešimtuką be jokių nuorodų.
Turėjo apsidžiaugti net ir rinktinėje atstumtas Donatas Motiejūnas. Dvi vasaras iš eilės už borto paliktas centras bus D.Maskoliūno sąraše ir turės galimybę įrodyti, kad yra vertas sugrįžimo į nacionalinę komandą.
Lengva nebus, nes D.Maskoliūnas šią akimirką nemato vienu metu aikštėje žaidžiančio Domanto Sabonio ir Jono Valančiūno. Į šią kompaniją įtraukus geriausią Eurolygos lietuvį centrą Artūrą Gudaitį, priekinėje linijoje vietų paprasčiausiai nebelieka.
Kad gautų pasitikėjimo taškų, D-Mo greičiausiai turės prisistatyti į 2021-ųjų Europos čempionato atranką vasario lange. Ten, beje, D.Maskoliūnas turėtų išrikiuoti visai neblogą komandą – su Mantu Kalniečiu, Mindaugu Kuzminsku ir Donatu Motiejūnu starto penkete.
Per pastarąjį dešimtmetį D.Maskoliūnas beveik netreniravo šių vyrų, bet visada buvo šalia.
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėje jis talkino Jonui Kazlauskui ir treniruotėse gainiojo nacionalinės komandos senbuvius Mantą Kalnietį, Joną Mačiulį, Paulių Jankūną, Renaldą Seibutį, Joną Valančiūną, Domantą Sabonį, Mindaugą Kuzminską, tą patį Donatą Motiejūną ar visada ant dvyliktuko borto laviruojantį Adą Juškevičių.
Kauno „Žalgiryje“ per tuos penkerius metus jis susidirbo ir su Mariumi Grigoniu, Edgaru Ulanovu, Luku Lekavičiumi ar Artūru Milakniu.
Daugeliui šių vyrų gerai pažįstama „Žalgirio“ sistema, kuri pastaraisiais metais nulaužė ne vieną elitinį kodą Eurolygoje.
D.Maskoliūnas anksčiau buvo identifikuojamas kaip gynybos šalininkas, su aiškiomis idėjomis aikštėje. Dabar energingoje prisistatymo spaudos konferencijoje strategas neslėpė, kad rinktinė bandys žaisti remdamasis „Žalgirio“ vertybėmis.
O tai – drausminga iki smulkiausio veiksmo pamatuota gynyba, su varžovų silpnybių ieškojimu kitoje aikštės pusėje ir geriausiu kantriai paruoštu metimu.
15min kalbintiems Lietuvos rinktinės nariams dar taip pat trūko progų susipažinti su D.Maskoliūno filosofija – vyr. treneriu su juo dirbo tiesiog per trumpai. Bet daugelis prognozuoja, kad naujojo rinktinės vedlio žaidimo koncepcija bus labai panaši į Šaro.
Daugelis žaidėjų nori pamatyti D.Maskoliūno virsmą iš asistento į trenerį.
Asistentas dažniausiai būna artimesnis krepšininkams nei vyr. treneris. Paprasčiausiai asistentams lengviau prieiti prie žaidėjų ir jie ne tokie griežti kaip vyr. treneriai.
Ir „Žalgiryje“ galima dažnai pamatyti, kaip Šarūnas Jasikevičius prie šoninės linijos tarkuoja savo žaidėjus, o kai šie prisėda ant suolo, D.Maskoliūnas vėliau tyliai prisliūkina, pritupia ir gerokai ramesniu tonu pasikalba su žalgiriečiais. Dažnai D.Maskoliūnas užima guodėjo vaidmenį, ragindamas krepšininkus neprarasti ūpo.
D.Maskoliūnas visada mokėjo prieiti prie žaidėjų. Dažnai tą ryšį jis užmezga per humorą.
Kai reikia, D.Maskoliūnas gali taip pajuokauti, kad iš juoko plyš pilvas. Bet D.Maskoliūnas taip pat gali būti labai reiklus. Reiklus jis buvo visada, bet Šarūno Jasikevičiaus pavyzdys turėjo pakelti tą reikalavimą iki dar aukštesnio lygmens.
Kaip pokštaus, taip ir drėbs kritiką – visada labai aiškiai, atvirai ir taip, kad žodžių mūšyje iškart krisi į nokautą.
Dėl to D.Maskoliūnas laikomas didžiuliu autoritetu šiai kompanijai. Juokaujama, kad D.Maskoliūnas yra vienintelis žmogus, kurio klauso Šarūnas Jasikevičius.
Tai savybė, kuri irgi bus be galo svarbi mobilizuojant komandą tokiam trumpam turnyrui ir Lietuvos olimpinei vilčiai. Pats D.Maskoliūnas, anot žaidėjų, nešasi su savimi didžiulį pasitikėjimą ir jis persiduoda visai ekipai.
„Jis pats geriausias, – 15min neslėpė žalgirietis Jockas Landale'as, juokais pranašavęs jam pralaimėjimą Australijos rinktinei. – Vos tik atvykau į Kauną, jis man labai padėjo ir greitai pagavome ryšį. Jis tikras pokštininkas, bet kai reikia – labai rimtas.
Maskoliūnui labai rūpi jo komanda ir jo trenerio pareigos. Jis daro viską, kad komanda laimėtų. Iš trenerio daugiau nieko negali prašyti.
Manau, kad tai yra puikus Lietuvos krepšinio sprendimas ir jūs pajausite jo naudą.“
D.Maskoliūnas nebuvo pats atletiškiausias ir individualiai pajėgiausias žaidėjas, bet visada rėmėsi protu ir didžiulėmis pastangomis, kurios virsdavo sunkiai pralaužiama gynyba.
„Žalgiryje“ jis visada buvo antras po tokių vyrukų kaip Ennisas Whatley ar Tyusas Edney.
Ir trenerio kelyje mes jį matėme Jono Kazlausko ar Šarūno Jasikevičiaus dešinėje – šalia dviejų geriausių visų laikų Lietuvos trenerių.
Dabar Dariui atėjo laikas būti vedliu. Ir Lietuvos rinktinės krepšininkai neturi abejonių dėl savo generolo.
