Smagi nuotaika supo Lietuvos krepšininkų rinktinę pabaigoje pratybų senos tvirtovės vaizdais papuoštoje Sombathėjaus arenoje Vengrijoje.
Vidurdienį baigę ruoštis pasaulio čempionato atrankos rungtynėms su Vengrijos komanda, mūsų šalies krepšininkai turėjo kelias minutes laisvesniam judesiui – vieni pasiprašė masažistų rankų, kiti tempimo pratimus atliko patys, o dar keli žaidėjai išbandė tradicinį metimų nuo aikštės vidurio žaidimą.
Jame nebuvo lygių Rokui Giedraičiui. Dar prieš žaidimą paprašytas pataisyti ant lanko pakibusį tinklelį Lietuvos rinktinės snaiperis komandos draugų prašymą išpildė taikliu metimu nuo aikštės vidurio.
Netrukus R.Giedraitis laimėjo ir mini konkursą, pirmasis įskraidinęs kamuolį į krepšį. Jis atliko 66 proc. taiklių metimų nuo aikštės vidurio bei laimėjo simbolinį piniginį prizą.
R.Giedraitis šypsojosi, neliūdėjo ir kiti žaidėjai, bet vargu, ar Lietuvos rinktinėje šiuo metu yra laimingesnis žmogus nei Kristupas Žemaitis.
Prieš dvejus metus vasarą jis sudarė sutartį su Alytaus „Dzūkija“, o per du sezonus proveržį atliko taip staigiai, jog iš LKL autsaiderių pakilo į Lietuvos rinktinės galutinį dvyliktuką.
Dar prieš kelias savaites vien pakvietimą į Lietuvos rinktinę svajonės išsipildymu vadinęs 26 metų įžaidėjas gali ramiai krautis daiktus į rugsėjo 1 dieną prasidėsiantį Europos čempionatą.
Kai treneris Kazys Maksvytis paskelbė, kad komanda atsisveikino ir padėkojo už darbą keturioliktajam kandidatui Tomui Dimšai, ir patvirtino, kad nutarė vežtis tris įžaidėjus į varžybas Vokietijoje, galutinai tapo aišku, jog šioje grandyje prie Roko Jokubaičio, Luko Lekavičiaus prisideda ir K.Žemaitis.
Nors rinktinėje liko trylika žaidėjų, o į Europos čempionatą važiuos dvylika, gynėjų grandis suformuota ir rinktinės debiutantas iš Kauno gali jaustis ramus.
„Fantastika, – 15min paklaustas apie pirminę reakciją, sakė K.Žemaitis po trečiadienio treniruotės. – Tai, kaip per porą metų mano krepšinyje viskas pasikeitė, yra nerealu.
Žinoma, tikėjau, tam aukojau daug laiko. Net kai nesisekdavo, laikiausi savo tikslo ir man pasisekė.
Labai džiaugiuosi, nors kartu ir nenoriu per anksti džiaugtis, nes kai taip vyksta, būna, kad karma pasisuka ar kokia traumelė nutinka. Kai čempionatas prasidės oficialiai, būsiu labai laimingas, nors ir dabar jausmas yra fantastiškas, labai džiaugiuosi atstovaudamas Lietuvai visose rungtynėse.“
K.Žemaitis solidžiai pasirodė per kontrolines rungtynes, sužaidęs penkis mačus, per juos pelnęs po 4,8 taško, atlikęs po 1,6 rezultatyvaus perdavimo. Dar svarbiau, kad po 14 min. žaisdavęs įžaidėjas patikimai vadovavo komandai ir būdamas rinktinės debiutantu pataikė 10 iš 15 dvitaškių.
T.Dimša žaidė tiek pat, pelnė po 4,1 taško, atliko po 1,1 rezultatyvaus perdavimo, tik jo vaidmuo buvo labiau atakuojantis. Pasirengimo metu žalgirietis pataikė 5 tritaškius iš 15.
„Visada buvo jausmas 50 prieš 50. Galvojau, kad būsiu aš arba Tomas, – pripažino K.Žemaitis. – Buvo svarbu, kaip nuspręs treneriai – ar jiems labiau reikia išreikšto įžaidėjo kaip aš, ar nuspręs imti du įžaidėjus, o taip pat į šią poziciją kartais nustums Marių Grigonį ar tą patį Tomą Dimšą.
Pats stengiausi neapsikrauti mintimis, stengdavausi, kažkas pavykdavo, kažkas ne. O dabar kažkiek tikrai nustebau, kai pasakė: „Kristupas lieka“. Labai apsidžiaugiau.“
Užpraėjusį sezoną dalinęs perdavimus „Dzūkijos“, o praėjusį sezoną „Lietkabelio“ krepšininkams, dabar K.Žemaitis turi laiku pristatyti kamuolį Jonui Valančiūnui, Domantui Saboniui ir kitiems rinktinės lyderiams.
„Sustatyti visus į reikiamą poziciją, žaisti iš stiprios pusės, nes turime ir kairiarankių, ir dešiniarankių. Norime, kad jiems būtų patogiau atakuoti. Reikia kontroliuoti žaidimo tempą ir neleisti balagano – iš manęs to reikalauja treneriai, aš ir pats noriu, kad man būnant aikštėje žaidimas neitų žemyn, kad įneščiau energijos, – savo pareigas nupasakojo gynėjas, šią vasarą sudaręs sutartį su „Wolves“ klubu. – Vis dėlto mūsų pagrindinis įžaidėjas Rokas Jokubaitis yra pakankamai jaunas, jam tai pirmieji tokie rimti metai, didelė atsakomybė. Bus reikalų, bet stengsimės vienas kitą papildyti ir kaip galima geriau organizuoti žaidimą.“
Visų žaidėjų pastangų prireiks trečiadienio vakarą 19 val. Lietuvos laiku prasidėsiančiose rungtynėse Sombathėjuje.
Lietuvos rinktinės kovų patirtis su Vengrija kol kas yra pozityvi ne tik dėl fakto, kad vengrų didžiausias pralaimėjimas istorijoje patirtas būtent prieš Lietuvą – 1939 metais 15:79.
2018 metais pasaulio čempionato atrankoje Dainiaus Adomaičio vadovaujama rinktinė dusyk perlipo per vengrus, su Jonu Valančiūnu, Domantu Saboniu ir Artūru Gudaičiu priešakyje sutriuškinę varžovus Vengrijoje 73:50 bei gerokai paprakaitavę Klaipėdoje, kol pasiekė pergalę 80:75 daugiausiai dėl Mariaus Grigonio, Roko Giedraičio ir tada dar žaidusio Renaldo Seibučio taškų.
Dabar – kitos sudėtys ir kitas miestas.
Nors netoli Austrijos esantis Sombathėjus su 79 tūkst. gyventojų rikiuojasi didžiausių Vengrijos miestų dešimtuko pabaigoje, tai pats seniausias šalies miestas, įkurtas dar romėnų 45 metais prieš mūsų erą.
Tuo metu Sombathėjus dar vadinosi Savarija – šis pavadinimas dabar puošia 3,5 tūkst. vietų areną, kurioje vyks trečiadienio rungtynės ir kuri dabar yra stipriausios pastarųjų trejų sezonų Vengrijos komandos „Falco“ namai.
Bilietų į rungtynes kaina svyruoja nuo 8 iki 12 eurų, tad trečiadienio vakarą laukiama pilna arena ir daug triukšmo.
„Dabar oficialus debiutas, pasiilgau jų, nes ruošėmės visą mėnesį oficialioms rungtynėms. Kiek girdėjau, Vengrijos arenoje visi bilietai išpirkti, bus kažkiek ir mūsų sirgalių“, – džiaugėsi K.Žemaitis.
Vengrijos arena išsiskiria ypatingu vaizdu už krepšio.
„Labai įdomi aplinka. Atrodė nestandartinė salė, už manęs matyti tarsi amfiteatras, – žvalgėsi K.Žemaitis. – Praėjusį sezoną jau mačiau per ekraną, kai čia žaidė Vilniaus „Rytas“ Čempionų lygos rungtynes – įdomi salė.
Lankai kietoki, bet reikia pataikyti į skylę, o tada ir lankai tampa geri.“