Kartų kaita Lietuvos rinktinėje įvyko.
Tai galime konstatuoti pažvelgę į šių metų rinktinės sudėtį, kurioje neliko nė vieno senosios gvardijos, tempusios komandą pirmyn ilgiau nei dešimtmetį, atstovo.
Pamažu su nacionaline komanda atsisveikino Paulius Jankūnas, Renaldas Seibutis, Jonas Mačiulis ir Mantas Kalnietis, o dabar vyriausias ekipos žaidėjas veterano dar neprimenantis 32-ejų M.Kuzminskas.
Tarp visų Europos čempionato komandų, tik dar dviejose (Vokietija ir Turkija) vyriausias krepšininkas yra tokio jauno amžiaus.
Visos kitos turi vyresnių nei 32-ejų metų žaidėjų, o, pavyzdžiui, Izraelio ir Suomijos rinktinėse rungtyniauja net 38-erių veteranai – atitinkamai Guy Pnini ir Shawnas Huffas.
Prie jaunesnių Lietuvos rinktinė atsiduria ir žvelgiant į vidutinį žaidėjų amžių.
Vidutiniškai Lietuvos rinktinės aprangą šiemet vilki 27,3 metų žaidėjai, o jaunesnės yra tik aštuoni iš 23 lietuvių oponentų „EuroBasket“ turnyre.
Vidutinis „EuroBasket“ komandų žaidėjų amžius:
- Sakartvelas 29,5 m.
- Vengrija 29,3 m.
- Didžioji Britanija 29,1 m.
- Čekija 29,1 m.
- Belgija 29 m.
- Serbija 28,6 m.
- Nyderlandai 28,4 m.
- Slovėnija 28,4 m.
- Prancūzija 28,3 m.
- Bulgarija 28,3 m.
- Graikija 28 m.
- Lenkija 28 m.
- Italija 27,7 m.
- Izraelis 27,4 m.
- Vokietija 27,3 m.
- Lietuva 27,3 m.
- Suomija 27 m.
- Ispanija 26,9 m.
- Kroatija 26, m.
- Ukraina 26, m.
- Estija 26,6 m.
- Juodkalnija 26,3 m.
- Bosnija 26,3 m.
- Turkija 25,6 m.
Apskritai tai yra viena jauniausių Lietuvos rinktinių nuo 2010 metų.
27,3 metų amžiaus vidurkio komandas Lietuva siuntė ir į 2015 bei 2017 metų Europos čempionatus.
Tuo tarpu 2010-aisiais pasaulio čempionate bronzą laimėjo jauniausia visų laikų Lietuvos rinktinė – vos 25,7 metų amžiaus vidurkio komanda, kurioje vyriausias buvo kapitonas Robertas Javtokas – jam tuo metu buvo 30-imt.
„Tas vyriausias taip baisiai skamba, bet jeigu pažiūrėtume, tai 2012 metų rinktinės turbūt vidurkis buvo panašus į dabartinį mano amžių“, – 15min paklaustas apie vyriausio žaidėjo statusą šioje jaunoje rinktinėje juokėsi M.Kuzminskas, prisiminęs olimpinėse žaidynėse dalyvavusią 2012 m. rinktinę su Šarūnu Jasikevičiumi, Rimantu Kaukėnu, Dariumi Songaila ir kitais.
Nepaisant to, kad veteranu dar nesijaučia, M.Kuzminskas nevengia dalyti patarimų jaunesniems, ypač tiems, kurie tokiame turnyre žaidžia pirmą kartą.
„Kai daug metų esi žaidęs, tai pakalbi su tais, kuriems tai yra pirmas čempionatas. Čempionate vis tiek yra kita specifika, negali lyginti nei olimpinio kvalifikacijos turnyro, nieko. Čia yra visai kitos emocijos, dėmesio lygis. Pats esu kiek įmanoma atsiribojęs nuo žiniasklaidos ir medijų, minimaliai stengiuosi pasiskaitinėti, kad nepražiopsočiau ko nors svarbaus, o tą rekomenduoju ir kitiems. Kuo mažiau emocijų iššvaistyti kitur. Vien tas, kad išbėgi į aikštelę per apšilimą ir skamba „Trys milijonai“, tai yra kažkoks kosminis jausmas, bėga šiurpuliukai. Kartais negalima toms emocijoms per daug pasiduoti, nes būna meškos paslauga“, – aiškino Kuzia.
Jo teigimu, komandoje nėra tokių, kurie į vyresnių žaidėjų patarimus nereaguotų.
„Pas mus visi yra šaunuoliai. Jauniausias Rokas Jokubaitis, bet tokį sezoną Barselonoje atžaidęs, tokiame lygyje, su tokiomis žvaigždėmis, tai neįsivaizduoju, ką ten per daug gali pasakyti jam, tik padrąsinti ir viskas. Pirmos rungtynės gal nebuvo jam pačios geriausios, bet, kaip ir sakiau, tai visiškai nesvarbu, nes sužaidė Lukas Lekavičius, kuriam reikėjo tokių rungtynių. Esame komanda, rinktinėje visos ambicijos pamirštamos“, – sakė M.Kuzminskas.
Galbūt veterano statusas jam padeda ir jau tradiciniu tampančiame rinktinės konkurse.
Kaskart po treniruotės būrys žaidėjų susirenka ties aikštės viduriu pasibandyti jėgas atakuojant iš ten.
Vienas pagrindinių to organizatorių – M.Kuzminskas, pirmu bandymu laimėjęs konkursą trečiadienį ir antru bandymu nusinešęs prizinį fondą penktadienį.
„Jokių savybių, kažkiek sėkmės, – savo pergalių paslapties neatskleidė M.Kuzminskas. – Esu azartiškas, mėgstu visokius žaidimus. Per karjerą buvo klubų, kuriuose visos vakarienės buvo užsidirbamos iš metimų iš vidurio, tai neblogai sekasi (juokiasi). Bet čia yra grynai nuotaikos pasikėlimui, pašiepi, per dantį patrauki, pasilazdavoji, tai čia ir yra esmė.“
Tiesa, jis kiek prikando lūpą paklaustas apie uždarbį iš komandos draugų – M.Kuzminsko teigimu, jie gerokai per maži.
„Sumažėję statymai gerokai. Anksčiau geriau buvo. Infliacijos pas mus nesijaučia mėtant iš vidurio“, – šypsojosi dukart žaidimo nugalėtojas.
M.Kuzminskas kol kas geriausiai Kelne atrodo ne tik metimo iš aikštės vidurio konkurse, bet ir rungtynėse.
Pralaimėtoje akistatoje prieš Slovėniją nuo suolo pakilęs puolėjas per 22 minutes pelnė 19 taškų ir buvo Lietuvos rinktinės atakų lyderis, ypač suspindėjęs sunkiu metu trečiajame kėlinyje.
Ar tai, kad į čempionatą atvyko būdamas vyriausiu komandos žaidėju, padėjo Kuziai jausti tvirtesnį pagrindą po kojomis nei jo komandos draugams?
„Nesakyčiau, kad taip yra. Šioje komandoje, gal pirmą kartą, visi vienodai gerai ir tvirtai jaučiasi. Rungtynės vieniems geresnės, kitiems blogesnės, tai čia yra normalu. Turime du išreikštus lyderius, visi kiti esame pagalbiniai ir visiškai nesvarbu, kas kiek įmesime“, – nesureikšmino savo pasirodymo M.Kuzminskas.
Jo teigimu, neverta dramatizuoti ir pralaimėjimo 85:92.
„Turėjome neblogas rungtynes, jau savo rankose. Nežaidėme blogai, nereikia daryti kažkokios tragedijos. Padarėme daug klaidų, po kurių įmetė 25 taškus, čia ir buvo didžiausia priežastis, kodėl pralaimėjome. Nematau panikos ženklų“, – ramino 205 cm ūgio puolėjas.
Žvelgdamas į laukiantį prancūzų iššūkį, M.Kuzminskas kalbėjo apie pamokas, kurias galėjo išmokti iš pirmųjų Prancūzijos rungtynių, kuriose jie 63:76 nusileido Vokietijai.
„Žiūrėjome vokiečių rungtynes, manau, kad galima daug iš jų pasimokyti. Kaip gynyboje vieni kitiems padėti. Parodė, kad nėra nesustabdoma komanda, – tikino Kuzia. – Fournier, Gobert'as – jie turi daug gerų žaidėjų. Svarbiausia yra gera komandinė gynyba, nes vienas prieš vieną juos labai sunku sustabdyti.“
Pastaraisiais metais lietuvių ir prancūzų keliai susikerta gana dažnai, bet lietuviams dažnai tenka patirti skaudžius pralaimėjimus. Pastarasis toks buvo 2019-aisiais, kai Rudy Gobert'ui numušus Jono Valančiūno mestą kamuolį nuo lanko, prancūzai nugalėjo Lietuvą ir eliminavo ją iš pasaulio čempionato.
Bet M.Kuzminskas gerai mena ir dar vieną skaudžią istoriją, susijusią su prancūzais.
„Prisimenu ir 2019, prisimenu ir 2014 metų dėl trečios vietos, kuomet laimėtas rungtynes atidavėme – vienos skaudžiausių rungtynių mano karjeroje (Lietuva po pratęsimo nusileido varžovams 93:95 ir liko ketvirta – aut. past.). Neverta grįžti į 2019 metų rungtynes – ir vakar matėme, kad čia kitokių dalykų negalime tikėtis kalbant apie teisėjavimą, nebus jis aukščiausio lygio, su visa pagarba čia dirbantiems žmonėms. Negaliu sakyti, kad čia švilpia prieš mus, tiesiog yra toks lygis. Ir šiandien treniruotėje akcentavome, kad per daug energijos atidavėme pokalbiams su teisėjais“, – tikino M.Kuzminskas.
Jo teigimu, prancūzai yra vieni turnyro favoritų.
„Priskirčiau juos prie favoritų. Pas mus (grupėje) yra keturios iš turbūt septynių stipriausių čempionato komandų. Dėl to manau, kad nesvarbu, laimime ar pralaimime, po rungtynių reikia eiti vienodai iškėlus galvą ir koncentruotis į kitas rungtynes. Taip, norime grupėje pasirodyti kuo geriau, bet net jei nelaimėsime grupės rungtynių, tai nebus tragedija, nes viskas sprendžiasi atkrintamosiose“, – tikino vienintelis rinktinės vilnietis.
Jis pats kol kas stebina savo puikia sportine forma.
Dėl raumens sumušimo praleidęs didžiąją pasiruošimo dalį ir spėjęs sužaisti vos trejose iš devynerių rungtynių prieš Europos čempionatą, M.Kuzminskas kol kas kiekviename mače renka dviženklį taškų skaičių ir vertinant tik pastaruosius keturis susitikimus yra rezultatyviausias rinktinės žaidėjas – vid. 14,8 taško.
Dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje Sankt Peterburgo „Zenit“ klubą vasarį palikęs Kuzia nerungtyniavo praktiškai pusmetį.
Gal toks ilgas laiko tarpas be krepšinio ir leidžia jam dabar demonstruoti puikius rezultatus?
„Niekam to nerekomenduoju. Esu pasiilgęs krepšinio. Aš visą laiką dirbu su treneriu Martu Skrabuliu, su broliu. Tas pats sezonas po karantino pertraukos Krasnodaro komandoje turbūt buvo vienas geriausių gyvenime. Tas vasaras, tuos ilgus laikotarpius galima išnaudoti tinkamai dirbant. Galime pažiūrėti, kad dauguma NBA krepšininkų, kurie nepatenka į atkrintamąsias, turi tarpus nuo balandžio iki rugsėjo. Kas teisingai leidžia laiką, atvažiuoja dar patobulėję“, – aiškino Kuzia.
„Tas ir ateina su metais – matai, kas tinka, kas netinka. Tos pertraukos niekam niekada nelinkiu – žaidybinis ritmas yra visai kas kita negu fizinis pasiruošimas. Bet jį gana nesunku pagauti, ypač pas trenerį Kazį, kuris moka įlieti žmones į komandą. Prieš čekus irgi reikėjo žaisti po vienos treniruotės, dėl to nuopelnai jam“, – praėjusių metų pasaulio čempionato atrankos langą, kai atvyko tiesiai į rungtynes Čekijoje, prisiminė Kuzia.
Tiesa, žaidybinis ritmas nebuvo vienintelis jo rūpestis šią vasarą.
Į Europos čempionatą M.Kuzminskas atvyko be pasirašytos sutarties.
Gal demonstruodamas tokį žaidimą jis dabar gali girti save už tokį sprendimą, nes po turnyro sulauks dar geresnių pasiūlymų?
„Negaliu (pagirti), aš manau, kad vasaros pradžioje, kai buvo kai kurie sprendimai priimti, nebuvo jie teisingi. Visi nori, kad ramu būtų. Jeigu man būtų 25-eri metai, tai labai pergyvenčiau, dabar vis tiek karjera neblogai yra susiklosčiusi. Nebijau laukti, anksčiau ar vėliau manau, kad išlauksiu visoms pusėms tinkamo pasiūlymo. Dabar jau nesu tik aš ir klubas – yra ir šeima, norisi, kad ir jai būtų gerai“, – aiškino M.Kuzminskas, pripažinęs, kad kelių pasiūlymų vasarą atsisakė.
„Buvo iš Turkijos, Ispanijos. Vienur buvo miestas blogas, kitur finansai“, – sakė lietuvis.
O ar gali būti, kad naują komandą jis atras dar Europos čempionato metu?
„Čia bet kas gali nutikti. Aš pirmą kartą tokioje situacijoje, tai nežinau“, – juokėsi Kuzia.
