Sekmadienio vakarą „Avia Solutions Group“ arenoje – trečioji ir paskutinė Lietuvos krepšinio lygos reguliaraus sezono akistata tarp Vilniaus „Ryto“ ir Kauno „Žalgirio“ ekipų.
Pirmuose dviejuose mūšiuose šalies derbyje triumfavo svečių komanda, o bendroje įskaitoje antroje vietoje žengiantys Giedriaus Žibėno auklėtiniai nuo čempionų atsilieka per du laimėjimus.
„Žalgirio“ pergalė sekmadienį praktiškai įtvirtintų namų aikštelės pranašumą atkrintamosiose.
Prieš šalies derbį – 15min portale garsių Lietuvos trenerių Rimo Kurtinaičio ir Kęstučio Kemzūros mintys apie Lietuvos grandus.
„Akivaizdu, jog „Žalgiris“ stabilizavosi. Prieš du mėnesius kalbėjau, jog jie pralaimi Eurolygoje, bet viskas klostosi neblogai, tik trūksta kažkiek sėkmės. Jie dabar žaidžia gerai, motyvuotai. Atsirado tvarka ir žaidėjai supranta, ko nori treneris, o treneris supranta žaidėjus, – 15min sakė R.Kurtinaitis. – „Rytas“ sužaidė labai nevykusį lemiamą Čempionų lygos mačą prieš Tenerifę. Galvoju, kad jie nesusitvarkė su atsakomybe ir pergalės būtinumu. Tai ir yra lygis. Meistriškumas pasirodo, kai dvi komandos ateina į olimpinių žaidynių finalą ir abi turi laimėti. Kietesnis tas, kuris laimi. Gerai kadaise Sabas pasakė, jog mes daug finalų laimėjome vienu tašku ir turime krūvą medalių, bet yra daug žaidėjų, kurie medalių neturi, nors link to ėjo ilgą kelią ir nebuvo ženkliai už mus prastesni. Bet medalių jų namuose nėra ir tie žaidėjai nėra žinomi. Taip buvo ir su „Rytu“. Lemiamą mačą žaidė namuose, kurį privalėjo laimėti. Bet pralaimėjo.“
„Prieš derbį aiškesnė situacija yra „Žalgirio“. Grįžo traumuoti žaidėjai, buvo ir skambių pergalių. Manau, kad „Žalgiris“ įkvėpė oro, atsistojo ant kojų ir tapo panašesnis į tą „Žalgirį“, kurį esame įpratę matyti. Rodo žaidimą, kokį ir tikimės matyti pagal sudėtį, – 15min pridėjo K.Kemzūra. – Nesiimsiu spekuliuoti apie „Ryto“ situaciją. Treneriai yra viduje ir mato, kas nutiko. Ar tai yra duobė? Galbūt nuvargo žaidėjai tie, kurie pergalingoje serijoje rodė gerą sportinę formą? O galbūt yra kažkas daugiau. Sunku man išburti iš kavos tirščių, reikia analizuoti, o aš nenoriu apie galimas priežastis kalbėti tuščiai.“
Šie treneriai praeityje yra jautę lietuviškojo „el Clasico“ dvasią. Abu – stovėdami Vilniaus klubo barikadų pusėje.
K.Kemzūra vyriausiuoju „Lietuvos ryto“ strategu tapo 2004-ųjų sausį, kai klubas duris parodė Jonui Kazlauskui. Pokyčiai naudos nedavė – LKL finale dominavo Arvydą Sabonį turėjęs „Žalgiris“.
Vilniaus komandai R.Kurtinaitis vadovavo dviem etapais – 2008-2010 ir 2017-2018 metų sezonuose. Pirmieji du sezonai pažymėti vienais ryškiausių laimėjimų „Ryto“ klubo istorijoje.
Dabar šie du 15min kalbinti strategai šalia šoninės linijos Vilniuje stebi dirbantį Giedrių Žibėną, 37-erių specialistą, kuris praėjusio sezono viduryje pakeitė savo pirmtaką Donaldą Kairį.
Gaisrininku tapusiam strategui pavyko užgesinti atvira liepsna degusį „Rytą“ ir nuvesti jį iki LKL finalų. Puikiai jis pradėjo ir šį sezoną, kai gruodį nepralaimėjo nė vieno mačo, o pergalių serija buvo išsitempusi iki 14.
Bet džiaugsmingas dienas sostinėje pakeitė liūdnos – sostinėje vykusiame KMT finalo ketverte vilniečiai liko treti, o žygį FIBA Čempionų lygoje užbaigė „Top 16“ etape.
„Žaidė jie smagiai. Jie įrodo save tame lygyje, kuriame yra geresni, tarkime, LKL čempionate, bet kai susiduria su panašaus pajėgumo komandomis, tuomet yra problemų. Giedrius Žibėnas dirba antrą sezoną, tai vertinti jį dar sunku. Kai Pablo Laso pradėjo karjerą, jam buvo sunku, o kontraktas – nutrauktas. Jis nuėjo dirbti į trečią lygą. Po kelių metų sugrįžo į Madrido „Real“, kuriame dirba ligi šiol. Nėra taip, kad treneris visam gyvenimui yra geras ar blogas, – sakė R.Kurtinaitis. – Šiandien esi ant arklio, ryt būsi po kanopomis. Niekur nedingsi. Giedrius Žibėnas pirmiausia buvo ant arklio, bet dabar jį truputį nusodino. Skaičiau jo interviu – „mušiu tą, uostysiu aną“. Jis yra mano sūnaus draugas. Pasakiau sūnui, kad sėkmė, pinigai ir meilė mėgsta tylą. Jei nori prarasti moterį, pasakyk jai, kad myli. Jei nori prarasti pinigus, sakyk, kad turi jų. Gyvenime yra dalykų, kuriais džiaugtis turi tyliai viduje, o ne garsiai spekuliuoti.“
„Giedrius turi gerų idėjų, protingų minčių, žino, kaip komunikuoti. Jis bendrauja su humoru. Apie Giedriaus Žibėno žmogiškąsias savybes galiu pasakyti tik geriausius žodžius. Nereikia mano patvirtinimo – jis savo darbu save įrodinėja. Atėjo sunkiu momentu ir gerai susitvarkė“, – teigė K.Kemzūra.
Nesėkme pasibaigusiame mače prieš Tenerifės „Lenovo“ žiūrovų akys krypo į nepasitenkinimu spinduliavusį vedlį Ivaną Buvą, o po dvikovos – „Ryto“ trenerio G.Žibėno ne iki galo nugludintos mintys apie „apsivalymą“.
Kroatas yra efektyviausias LKL žaidėjas, per rungtynes renkantis po 18 taškų ir 20,7 naudingumo balo.
Ar „Rytas“ tokioje sezono stadijoje galėtų sau leisti atlikti rokiruotę žaidėjų korpuse?
„Nesurinksi komandos, kurioje būtų visi geri žaidėjai ir geri žmonės – skirtingos tautybės, skirtingos kultūros, skirtingi charakteriai. Tai ir yra komandos valdymas. Visada taip būna. Tarkime, Nando De Colo penkerius metus žaidė Maskvos CSKA, bet jis visai nebendraudavo su kitais. Taip pat su Dennisu Rodmanu. Ar jis geras žmogus? Ateina, nusiima 26 kamuolius ir išeina. Mačiau video, kaip Philas Jacksonas ant lentos braižo derinius, o D.Rodmanas šniūruojasi sportbačius užsidėjęs ausines. Žurnalistai paklausė, kodėl jis neklauso trenerio, o Dennisas atsakė: „Ką man treneris pasakys, kaip atkovoti 30 kamuolių? Aš ir pats tai žinau. O kaip įmesti taškus, tegul jis pasakoja Michaelui Jordanui“. Jis toks žmogus, koks yra, – sakė R.Kurtinaitis. – Kai perki žaidėją, tu teiraujiesi, koks jis žmogus, ką valgo, ar negeria ir su kuo miega. Koks yra to žaidėjo charakteris? Tada rizikuoji arba nerizikuoji. Treneris turi prisitaikyti.“
„Treneriai neturi paprastų sprendimų, jie visada būna sudėtingi, – apie „Ryto“ situaciją su Ivanu Buva kalbėjo K.Kemzūra. – Jis yra talentingas žaidėjas, galvoju, kad turėtų žaisti Eurolygoje. Galbūt jam to ir trūksta, kad nežaidžia. Manau, kad „Rytas“ su tokiu biudžetu didelio pasirinkimo rinkoje vasarą neturėjo. Klubas turėjo džiaugtis, kad pasiėmė tokį žaidėją. Bet anksčiau ar vėliau su žaidėjais visaip būna.
Tarkime, Eurolygoje žaidžia Mike'as Jamesas. Visi žinome, jog jis yra unikalus žaidėjas. Iki tam tikro lygio Mike'as tempia rungtynes, gali laimėti ar pralaimėti, bet galiausiai ateini iki raudonų linijų. Taip buvo su Maskvos CSKA. Didelė netektis, bet pataisoma.
Šiuo atveju patarti „Rytui“ iš šono būtų labai lengva, nes man jokia atsakomybė nekrenta. Galiu pasakyti ir taip, ir anaip. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad kai keiti žaidėją, visada klausi savęs, kokią turi jam alternatyvą. Dažniausiai šiuo metų laik kažką gauti rinkoje nėra taip paprasta. O ir idealių žaidėjų nebūna. Tai trenerių štabo sprendimas. Kiek tai įsisenėję, kaip tai blogai ir kiek tai veikia komandą? Galima tai patvarkyti ar negalima? Ar žaidėjo talentas atperka trūkumus? Tai yra gairės, pagal kurias vadovaučiausi aš. Bet sprendimas nėra lengvas.“
Jei antroje sezono pusėje „Ryto“ laive ėmė sunktis vanduo, „Žalgiris“ gyvena priešingomis nuotaikomis. Taip, klubas vis dar yra Eurolygos lentelės dugne, bet Jure Zdovco kariauna pasiekė ir skambių pergalių prieš stiprius varžovus, ir iškovojo KMT taurę.
Galiausiai – atrado tarpusavio supratimą.
Visa tai prasidėjo sulig brangiausio „Žalgirio“ žaidėjo Joffrey Lauvergne'o sugrįžimu, kuris dėl peties traumos sezono pirmoje pusėje nežaidė keturis mėnesius.
