Nepaisant suveržtų diržų, Vilniaus „Ryto“ kasoje lieka daugiau nei milijono dydžio skylė po 2019–2020 m. sezono, pasibaigusio dviem mėnesiais anksčiau dėl pandemijos.
Vilniaus klubo valdybos pirmininko, savivaldybės atstovo klube, Adomo Bužinsko teigimu, šiuo metu „Ryto“ skolos sudaro 1 133 551 eurą ir 47 centrus.
Tiesa, ši suma dar šiek tiek kis. „Tikslius skaičius pristatysime pasibaigus finansiniams metams, kurie baigiasi birželio 30 dieną“, – sakė Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.
„Ryto“ skolų kamuolys pastaraisiais metais pūtėsi, bliūško ir vėl pūtėsi.
2017 metų vasarą po rasizmo skandalo buvusį ilgametį klubo šeimininką Gedvydą Vainauską pakeitę nauji vadovai tvirtino radę 3,5 mln. eurų skolų palikimą, paskui kalbėta ir apie 4 mln. senų skolų.
2018 metų rugsėjį prieš naują sezoną D.Gudelis kalbėjo, kad skolos sumažintos iki 870 tūkst. eurų.
„Tol, kol mes būsime klube, kol nesikeis dalininkų struktūra, galiu pažadėti, kad neisime į minusą, jokias skolas. Neleisime pinigų, kurių neturime. Dabar turime trejų metų ciklą. Su sezono rezultatais, sirgaliais, sugrįžtančiais rėmėjais, manau, galėsime didinti finansus iki 5,5 ar 6 mln. eurų“, – 2018 metų spaudos konferencijoje sakė D.Gudelis.
Tačiau 2018–2019 m. sezoną klubui nepavyko surinkti užsibrėžto biudžeto ir komanda panėrė į skolas giliau.
Keitėsi klubo direktoriai – Darius Gudelis vietoj savęs paskyrė Julių Sarapiną, šį pernai vasarą pakeitė Rolandas Jarutis, o praėjusią savaitę J.Sarapinas grįžo į administracijos direktoriaus postą R.Jaručiui persėdus į po Lino Kleizos pasitraukimo atsilaisvinusią sporto direktoriaus kėdę.
2018–2019 m. sezoną Antanas Guoga pasitraukė iš klubo prezidento posto, o jo atvesti rėmėjai neįvykdė dalies įsipareigojimų.
15min šaltinių teigimu, klubo skola galėjo siekti apie 2 mln. eurų.
Prie klubo vairo tada stojęs R.Jarutis 2019 metų rudenį atsisakė įvardyti skolos sumą, pareiškęs, kad tai padarys po audito.
Šį mėnesį R.Jarutis irgi neįvardijo klubo skolos, vėl teigęs, kad tai padarys po audito. Grįžęs į darbą skolos dydžio tvirtino nežinojęs ir J.Sarapinas.
„Tai senesnių problemų šleifas, dar negaliu pasakyti skaičių, – sakė J.Sarapinas. – Skolų yra, per sezoną jos sumažėjo, bet planą keičia pandemija. Dėl jos visiems sunkiau. Bet skolų kupra turi dingti kito sezono metu.“
Didžiausios klubo donorės – Vilniaus savivaldybės – parama liko nepakitusi – 1,2 mln. eurų metams, žaidėjų algoms išleista žymiai mažiau dėl pustrečio mėnesio trumpesnio sezono, bet ir A.Bužinskas tvirtino, kad visas 2019–2020 m. klubo biudžetas susitraukė dėl pandemijos.
„Prieš 2019–2020 m. sezoną valdyba patvirtino 3,5 mln. eurų klubo biudžetą. Stebime, kad dėl pandemijos nutraukus LKL čempionatą, biudžetas trauksis apie 500 tūkst. eurų dėl negautų pajamų iš bilietų pardavimo, reklamos sutarčių įsipareigojimų nevykdymo, sumažėjusios rėmėjų paramos ir neišmokėto LKL prizinio fondo, – sakė A.Bužinskas. – Nežiūrint to, kad biudžetas trauksis iki 3 mln. eurų, šiuos finansinius metus turėtume užbaigti laikydamiesi skolų naštos mažinimo plano.“
Kas yra pagrindinis kreditorius?
15min žiniomis, vienas pagrindinių klubo kreditorių lieka Jordanas Kenstavičius, kurio valdoma bendrovė „Norvelita“ turi vieną klubo dalį iš 20.
Suprasti akimirksniu
- Vilniaus „Ryto“ akcininkai
- Darius Gudelis – 9 dalys, Vilniaus miesto savivaldybė – 8, viešoji įstaiga „Perlas“, bendrovė „Norvelita“, teisininkas Olegas Šibkovas – po 1 dalį.
J.Kenstavičiui priklauso ir „Jeep“ arena, kurioje treniruojasi ir LKL rungtynes žaidžia „Rytas“. Beje, anksčiau girdėjosi kalbų, jog Vilniaus savivaldybė perpirks 2,5 tūkst. vietų areną, bet galimas sandoris yra užstrigęs.
„Svarstome įvairius variantus. Statyti yra brangiau nei pirkti, bet miestas svarsto, ar areną galima būtų panaudoti ne tik krepšiniui, bet, pavyzdžiui, rankiniui ar kitoms sporto šakoms. Jei miestas investuotų į areną, ji nebūtų tik krepšiniui, – sakė A.Bužinskas. – Turėtume skelbti konkursą dėl viešojo pirkimo, laukti pasiūlymų pagal visas procedūras. Sakyčiau, kad nerealu, jog tai vyks per artimiausius metus.“
„Rytas“ dar nėra atsiskaitęs ir su krepšininkais bei treneriais už praėjusį sezoną, kuris buvo nutrauktas kovo viduryje, Vilniaus komandai baigus kovas Europos taurės turnyro „Top 16“ etape ir užimant antrąją vietą LKL rikiuotėje.
„Esame pasiekę individualius rašytinius susitarimus su didžiąja dalimi trijų „Ryto“ piramidės komandų žaidėjų, trenerių ir personalo. Jau patvirtinti konkretūs atsiskaitymų grafikai, kurių bus laikomasi. Tikslius skaičius klubo vadovai pristatys užbaigę derybų procesus“, – sakė A.Bužinskas.
Biudžetas gali trauktis trečdaliu
„Rytas“ atsargiai dėlioja 2020–2021 metų sezono projektą.
A.Bužinsko teigimu, dėl pandemijos biudžetas gali sumažėti apie 30 proc. Tai reikštų, jog biudžetas nuo 3 mln. susitrauktų iki 2 mln. eurų.
Prieš praėjusį sezoną iš 3,5 mln. eurų biudžeto žaidėjų atlyginimams buvo planuojama išleisti 1,5 mln. eurų, tad realu, jog 2020–2021 m. sezoną „Rytas“ gali startuoti turėdamas mažiau nei milijoną savo krepšininkų algoms.
„Dėl pandemijos biudžetas gali mažėti apie 30 proc. Dirbame, kad išlaikytume esamus rėmėjus, reklamos davėjus ir partnerius, – sakė A.Bužinskas. – Vidutiniškai iš bilietų ir abonementų pardavimų klubo sezono pajamos buvo išaugusios iki 500 tūkst. Kiek jos mažės, priklausys nuo Vyriausybės sprendimų, koks žiūrovų skaičius galės stebėti Ryto rungtynes arenose.“
Ir J.Sarapinas teigė, kad kito sezono piniginės storis priklausys nuo padėties šalyje.
„Nežinia, ar nebus antrosios pandemijos bangos, – sakė po metų pertraukos į „Ryto“ administraciją grįžęs vadybininkas. – Kol kas negalime būtų garantuoti dėl kito sezono, dėl atvirų rungtynių žiūrovams. Turime idėjų, galime prisitaikyti, bet niekas nežino, kaip bus toliau.“
Svajojo apie Eurolygą, pasuko į FIBA
Sudėtinga LKL vicečempionų finansinė padėtis negalėjo turėti įtakos sprendžiant, kuriuo keliu Europoje žengti.
Dvi dešimtis metų „Rytas“ žaidė Eurolygos rengiamuose turnyruose – Eurolygoje ir Europos taurės varžybose, bet šią savaitę paskelbė apie perėjimą į FIBA Čempionų lygą, kuri iki šiol buvo laikoma trečiuoju pagal pajėgumą krepšinio turnyru Europoje.
D.Gudelis prieš dvejus metus neslėpė ambicijų įšokti į Eurolygą, jos būstinėje Barselonoje šnabždant apie elitinio turnyro plėtrą, o Vilniaus komandai planuojant didelį šuolį 2019–2020 m. sezoną.
„Turime tokią svajonę, – apie Eurolygą 2018 m. birželį sakė D.Gudelis. – Ir turime planą, kaip ją įgyvendinti. Dėl nesutarimų tarp Eurolygos ir FIBA situacija neapibrėžta, bet matyti tendencija, kad ateityje Eurolyga plėsis, taikant NBA modelį. Kai ateis sprendimų metas, mes turime būti pasirengę.“
Dar prieš tris mėnesius apie tikslą būti Eurolygoje kalbėjo ir A.Bužinskas.
„2025 metais mažiausiai turime žaisti Eurolygoje, ten mes einame. Jei judėsime ta linkme, po trijų sezonų Eurolyga turi būti pasiekta. Gal dabar daliai tai atrodys kaip pokštas, bet jei Eurolyga eis uždaresniu keliu, plėsis ir užsidarys, „Rytas“ turi ten būti. Mes esame ir turime būti Eurolygos klubų viršūnėje ir ten mes eisime“, – vasario pabaigoje „Ryto“ klubo tinklalaidėje sakė A.Bužinskas.
Vis dėlto „Rytas“ susiviliojo FIBA Čempionų lygos kvietimu.
Sportinį principą deklaruojanti FIBA pasiūlė „Rytui“ vienkartinę finansinę injekciją. Tai patvirtino ir A.Bužinskas, atsisakęs atskleisti jos dydį.
„Ryto“ klubo valdybos pirmininkas teigė, jog svarbios ir FIBA pažadėtos premijos už vietas nacionalinėse pirmenybėse – už pirmą vietą LKL „Rytas“ gautų 400 tūkst. eurų, už antrąją – 250 tūkst. (kaip įvyko šį sezoną), už trečią – 150 tūkst. eurų.
Europos taurės turnyre ir premijos už rezultatus yra mažesnės.
| EuroCup | Premijos už: | FIBA ČL |
| 20 tūkst. | Dalyvavimas | 50 tūkst. |
| 50 tūkst. | Top 16/Aštuntfinalis | 70 tūkst. |
| 90 tūkst. | Ketvirtfinalis | 100 tūkst. |
| 150 tūkst. | Pusfinalis/Ketvirta vieta | 140 tūkst. |
| 150 tūkst. | Pusfinalis/Trečia vieta | 200 tūkst. |
| 275 tūkst. | Antra vieta | 400 tūkst. |
| 450 tūkst. | Čempionų titulas | 1 mln. |
„Mūsų tikslas nesikeičia – vis tiek sieksime žaisti stipriausiame Europos turnyre. Mes išsiskyrėme diplomatiškai, bandėme derėtis dėl geresnių sąlygų, kurių jie mums pasiūlyti negalėjo“, – sakė A.Bužinskas.
Anksčiau ilgalaikę trejų metų sutartį Europos taurės turnyre turėjęs „Rytas“ pastaruoju metu negavo dar vieno ilgalaikio kontrakto žaisti antrajame pagal pajėgumą žemyno krepšinio turnyre, nors žodinį sutarimą turėjo.
A.Bužinsko teigimu, Europoje įmanomi jėgų centro poslinkiai.
„Eurolygos nuostoliai yra milžiniški, tai atsiliepia ir Europos taurės turnyrui, – kalbėjo „Ryto“ atstovas. – Sunku pasakyti, kuris turnyras bus stipresnis po 5 metų.
Ilgalaikis tikslas nepakitęs, pavyzdžiui, Bolonijos „Virtus“ laimėjo FIBA Čempionų lygą ir perėjo į Europos taurės turnyrą. Mes irgi nesusipykome, neužtrenkiame durų, nors perėjome į konkurencinę kompaniją. Turime laviruoti.“
