Broliai Ballai ir jų tėvas LaVaras paliks po kelių dienų Prienus, bet V.Šeškus nebus tas, kuris lies dėl to ašaras.
Prienų-Birštono „Vytauto“ komandos treneris trečiadienį teigė nujautęs, kad taip gali įvykti.
– Kaip jūs reagavote į Ballų sprendimą palikti Lietuvą dar nesibaigus sezonui? – 24sek paklausė V.Šeškaus trečiadienį per spaudos konferenciją po pralaimėtų LKL rungtynių su Šiaulių ekipa.
– O jums kaip atrodo?
– Atrodo, kad jums palengvėjo.
– Nė vienoje komandoje taip negali būti, net jei traumos. Jie tik dar kartą parodė, kad atvažiavo čia dėl šou, o ne dėl krepšinio.
Labai gaila, kad jie nesuprato, ką mes jiems davėme. Žaidimas, treniruočių procesas nukentėjo. Aišku, jie mums irgi padėjo ir davė naudos. Bet mes tai suprantame, o jie nesupranta, kokios naudos gavo pas mus.
Nė vienoje komandoje taip negali būti, net jei traumos. Jie tik dar kartą parodė, kad atvažiavo čia dėl šou, o ne dėl krepšinio.
– LaVaras Ballas pyko dėl jūsų.
– Tegu pyksta, kiek nori.
– Ar pastaruoju metu kalbėdavotės?
– Kai pasikalbi, tai kitą dieną vėl pykčiai. Geriau nesikalbėti. Nesame susipykę labai, bet pastaruoju metu kontakto nebuvo – jis savo reikalų žiūri, aš pats sau rėkiu (juokiasi).
– Ar tai buvo jų asmeninis sprendimas?
– Asmeninis. Juk jie tai, ką sugalvoja, tai ir padaro.
– Ar jūs būtumėte norėjęs, kad jie liktų iki sezono pabaigos?
– Esmė, kad taip negalima elgtis. Vaikai nori žaisti krepšinį profesionaliai, bet ar tai pavyzdys, kaip reikia elgtis?
Jis myli šeimą, ir aš myliu savo vaiką, būdavo momentų, kai leisdavau Melo žaisti, bet palikdavau savo sūnų ant suolo. Tačiau jie nesuprato, kad šešiolikmetis vaikas negali visavertiškai žaisti stipriose lygose – tai yra baisiausia.
– Bet juk buvo LaVaro Ballo pareiškimų, kad Melo galbūt čia liks dar dvejus metus.
– Pareiškimų buvo labai daug. Bet aš nesivėliau į komentarus. Numaniau, kad taip bus, taip ir įvyko. Palieku šiuos dalykus jų sąžinei.
– Ar manote, kad jiems rūpite bent kiek?
– Mes? Tikrai ne.
– O jie jums rūpės? Bus įdomu sekti jų karjeras?
– Bus įdomu pasižiūrėti, žmonės pažįstami. Ar draugas, ar ne draugas, įdomu. Aš piktumo nelaikau. Tik man keista, kad iš pradžių sako, kad „brolis“, o paskui nešneka.
– Jūs tikriausiai pavargote psichologiškai nuo to?
– Visapusiškai. Bet blogiausia buvo prieš tris savaites. Tos trys pergalės mane atgaivino. Iki jų buvo labai sunku, net neįsivaizduojate. Jų nesinori įžeisti, nes jie mums padėjo. Buvo sunku.
Pagrindinis dalykas buvo, kad mes nusprendėme žaisti tik su Gelo (LiAngelo). Buvo atsiliepimų daug feisbuke, neduok Dieve. Mes priėmėme sprendimą ir, galvoju, kad tos pergalės buvo dėl to.
Kažkada sakiau, kad Gelo gali padėti. Bet jis būtų dar daugiau davęs, jei kiekvienoje treniruotėje, kiekviename mače nebūtų jo tėvo. Kai jis meta iš toli nesąmonę, bandai paaiškinti, kad nereikia to daryti, o tėvukas šaukia, kad vėl tą patį darytų.
Gelo neblogas vyrukas, jis mums padėjo. O Melo dar jaunas. Jis gavo čia patirties, nes yra naglas. Bet turi suprasti, kad truputį reikia ir pasiginti.
