Jurgitos Štreimikytės-Virbickienės vadovaujamas klubas sausį laimėjo visas penkerias rungtynes ir buvo vienintelis nesuklupęs lygoje, o pagrindine šio rezultato kalve tapusi L. Juškaitė antrą kartą šį sezoną ir karjeroje buvo pripažinta naudingiausia mėnesio žaidėja.
„Smagu būti įvertintai, bet tai nėra siekiamybė. Niekada nežaidžiau dėl statistikos ir man svarbiausia, kad komanda laimėtų ir pats komandos žaidimas būtų geras ir tik gerėtų, – sakė puolėja, rudenį taip pat tapusi spalio mėnesio MVP po „Kibirkšties“ starto 5-0. – Sausis nebuvo kažkuo išskirtinis, gal net buvo kol kas sudėtingiausias, nes turėjome daug rungtynių, visos jos buvo sunkios, vienintelės kiek lengvesnės buvo su Šiaulių „Šiaulių-Universiteto“ ekipa, kur turėjome didelę persvarą.
Taip pat ne visose rungtynėse turėjome visas žaidėjas, bet svarbiausia, kad visos pasiektos pergalės buvo ne vieno ar dviejų žmonių, o visos komandos nuopelnas.“
Viena tų pergalių buvo pasiekta prieš čempionės vardą ginančią Marijampolės „Sūduvą“, kada Vilniaus komanda savo aikštėje iškovojo pergalę 89:84 ir laimėjimu prieš šią ekipą džiaugėsi po vienerių metų pertraukos. Be to, solidžią seriją fiksavusi „Kibirkštis“ buvo įgijusi šansą iš antrosios vietos išstumti vicečempiones Kauno rajono „Hoptrans-Sirenas“, bet vilnietės vasario pradžioje Garliavoje nusileido 75:81 ir turėta galimybe nepasinaudojo.
„Jau ne vienerias rungtynes paprasčiausiai labai prastai sužaidžiame ketvirtų kėlinių pabaigas, nerandame tos ramybės ir užtikrintumo puolime, neišpildome trenerės reikalavimų ir patiriame pralaimėjimus per paskutines minutes. Kabintis į aukštesnes vietas visada norisi, nugalėti aukščiau esančias komandas yra siekiamybė“, – apie opiausią sostinės klubo problemą atsiliepė L.Juškaitė.
„Hoptrans-Sirenos“ ne tik nesileido būti pavejama „Kibirkšties“, bet ir pastarąją eliminavo iš tolimesnės kovos dėl Lietuvos moterų krepšinio taurės (LMKT). Manto Šerniaus vadovaujamas klubas abejas pusfinalio rungtynes laimėjo penkių taškų skirtumais ir perlipo vilniečių barjerą. Pralaimėjus atsakomąjį mūšį Garliavoje, J.Štreimikytė-Virbickienė skambiai pasisakė apie savo auklėtinių pasirodymą rėždama, jog neva „auklėtinės pridarė į kelnes“.
„Rungtynes namie pralaimėjome per paskutines porą minučių, o išvykoje praktiškai visas rungtynes vedė „Hoptrans-Sirenos“. Tiesiog šiuo metu jos buvo stipresnės, žaidė protingiau, daugiau išnaudojo savo progas ir pelnytai pasiekė taurės finalą.
Negalėčiau sakyti, kad išsigandome. Tiesiog visi aspektai, kurie turėjo vesti mus į pergalę, buvo panaudoti prieš mus pačias
Negalėčiau sakyti, kad išsigandome. Tiesiog visi aspektai, kurie turėjo vesti mus į pergalę, buvo panaudoti prieš mus pačias ir tiek. Gal ir svarbių, reikšmingų rungtynių patirties stygius kažkiek davė savo, bet tai nebuvo esminis dalykas. Dabar turime grįžti į pergalių kelią ir ruoštis svarbiausioms LMKL kovoms, kurios dar priešakyje“, – pozityviai į ateitį žiūrėjo L.Juškaitė.
Nors vienai „Kibirkšties“ vedlių dar tik 20 metų, ji jau yra viena ryškiausių LMKL asmenybių. Sostinės klubo krepšinio piramidę perėjusi viena talentingiausių Lietuvos krepšininkių savo karjerą stipriausioje šalies lygoje pradėjo dar būdama penkiolikos, kada kartu su kitomis dabartinės „Kibirkšties“ žaidėjomis savo vertę įrodinėjo Vilniaus „Jaunųjų talentų“ gretose.
„Niekada neskaičiavau, kiek metų jau žaidžiu šioje lygoje, bet jau tikrai jaučiasi, kad ne vieną ir ne du sezonus, – dėstė ji. – Viskas jau yra žinoma, tiek visos salės, tiek didžioji dalis žaidėjų bei trenerių. Per tuos metus tikrai jaučiu, kad patobulėjau, kas yra svarbu man kaip jaunai žaidėjai.
Atėjus iš moksleivių krepšinio, viskas iš pradžių buvo sudėtinga: kitas greitis, kitas mąstymas, o daugiausia problemų būdavo gynyboje, nes oponentės buvo tiek aukštesnės, tiek tvirtesnės, o ir patirties daugiau turėjo, tad išnaudodavo kiekvieną klaidą. Teko pradėti daugiau mąstyti aikštelėje, kartais numatyti kelis žingsnius į priekį.
„Jaunųjų talentų“ komanda ir buvo terpė, kuri padėjo man įsitvirtinti LMKL, ten praleisti porą sezonų, leido apšilti kojas, susipažinti su aukštesniu lygiu ir davė daug pamokų. Kadangi visos buvome jaunos, neturėjome vyresnių žaidėjų, teko pačioms daug žaisti, kas leido labai sparčiai tobulėti ir sužinoti naujus dalykus.“
Žvelgiant detaliau į L. Juškaitės karjerą, ji visais sezonais fiksavo dviženklį pelnytų taškų vidurkį, o kol kas įspūdingiausius rezultatus krepšininkė demonstravo lūžiu karjeroje tapusiame 2014-2015 m. sezone, kuomet vidutiniškai rinko po dvigubą dublį – vid. po 18,5 taško, 10,3 atkovoto kamuolio ir 24,6 naudingumo balo – bei po to pravėrė „Kibirkšties“ duris.
Šeštus metus elitiniame šalies divizione rungtyniaujanti atletė šį sezoną vidutiniškai pelno po 13,6 taško, atkovoja po 8 ir perima po 3,2 kamuolio, atlieka po 3,6 rezultatyvaus perdavimo bei renka po 18,9 naudingumo. Pastarasis rodiklis – trečias geriausias LMKL čempionate.
„Nekeliu sau kažkokių konkrečių tikslų, – pabrėžė žaidėja. – Noriu su kiekvienomis rungtynėmis ir treniruotėmis tapti geresne žaidėja, tobulėti tiek krepšinio supratime, tiek puolime, tiek ir gynyboje. Be aukštų komandinių pasiekimų visi individualūs dalykai nublanksta, man tai yra antras planas.
Komandiniai tikslai yra patys aukščiausi, visos jau ne vienerius metus žaidžiame LMKL, norisi pasiekti geresnių rezultatų nei praėjusiais sezonais. Šiame sezone esame laimėjusios prieš visas komandas, kas, manau, parodo, kad galime žaisti ir dėl aukščiausių vietų.“
Dabar moterų krepšinio nacionalinėse pirmenybėse – pertrauka, orientuota į Europos čempionato atrankos sistemą, pagal kurią šalys dėl vietos Senojo žemyno pirmenybėse kovoja klubinio sezono metu. Dar anksčiau savo talentu Lietuvos rinktinės trenerių štabo abejingo nepalikusi L.Juškaitė pirmadienį kartu su kitomis geriausiomis šalies krepšininkėmis pradėjo pasirengimą antrajam varžybų langui, kurio metu M.Šerniaus treniruojamos lietuvės susikaus su Vengrija ir Albanija.
„Žinome, vardan ko susirinkome, nuotaikos geros, darbinės, norisi pasiekti pergales ir neprarasti šanso patekti į Europos čempionatą. Mintys sukasi tik apie pergales, esame pajėgios nugalėti ir atsitiesti“, – tikino puolėja.
Apšilti kojas nacionalinių kovoje arenoje L.Juškaitė turėjo progą dar 2017 metais, kada lietuvėms nepavyko įveikti atrankos barjero, o paskutinėse rungtynėse labiau buvo remtasi jaunimo paslaugomis.
Nors pirmojo lango metu Lietuva pralaimėjo Rusijai ir Vengrijai, šansai sugrįžti į Europos elitą dar nėra prarasti ir šį kartą viskas prasideda iš naujo.
Per tas dvejas rungtynes L.Juškaitė aikštėje pasirodė tik epizodiškai ir taškais nepasižymėjo, bet pati žaidėja to nesureikšmina.
„Vien buvimas tarp 12 geriausiųjų man duoda daug naudos ir patirties. Negalvoju, žaisiu daugiau ar ne, dabar stengiuosi padėti komandai treniruočių procese, o kaip bus per rungtynes – pamatysime.
Esu viena jauniausių, tad būti čia man tikrai labai daug reiškia. Iš kiekvienos treniruotės stengiuosi pasiimti kuo daugiau patarimų, matau, kaip dirba geriausios krepšininkės, galiu tik džiaugtis, jog turiu tokią galimybę būti čia“, – savuoju šansu džiaugėsi L.Juškaitė.
