LKL komandos iš viso praėjusiais metai sumokėjo 1 mln. 9,719 tūkst. eurų mokesčių. Didžiausią šio pyrago dalį pasidalijo LKL finalo serijos dalyviai – Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Lietuvos rytas“.
Susumavus iš viso „Žalgiris“ sumokėjo 904 100 eurų mokesčių.
Didžiąją dalį PVM mokesčio komandos moka už parduodamus bilietus, o GPM sudaro mokesčiai nuo darbuotojų ir krepšininkų atlyginimų.
Įdomu, kad, pagal VMI duomenis praėjusiais metais „Lietuvos rytas“ (398 492 eurų) sumokėjo kiek daugiau mokesčių nei Kauno „Žalgirį“ valdanti Viešoji įstaiga Kauno „Žalgirio“ rėmėjas (374 100).
Tačiau Kauno „Žalgirio“ atstovai pastebėjo, kad į ataskaitą nebuvo įtrauktas Viešoji įstaiga „Žalgirio krepšinio centras“, kuris sumokėjo didžiąją dalį klubo mokesčių – 530 tūkst. eurų. Susumavus iš viso kauniečiai sumokėjo 904 100 eurų mokesčių.
| Klubas | GPM+PVM eurais |
|---|---|
| Vilniaus „Lietuvos rytas“ | 398 492 |
|
Viešoji įstaiga Kauno „Žalgirio“ rėmėjas |
374 100 |
| Klaipėdos „Neptūnas“ | 92 990 |
| Pasvalio „Pieno žvaigždės“ | 55 724 |
| Utenos „Juventus“ | 42 356 |
| Panevėžio „Lietkabelis“ | 25 881 |
| Kėdainių „Nevėžis“ | 15 746 |
| „Prienai“ | 9913 |
| „Dzūkija“ | 9912 |
| „Mažeikiai“ | 3002 |
| „Šiauliai“ | 746 |
* Kauno „Žalgirio“ pateikta informacija
Šalia Kauno „Žalgirio“ klubo vardo yra nurodyta mokesčių permoka, kuri siekia 19,143 eurų. Projekto vadovė Vaimira Jakienė teigė, kad ši suma galėjo susidaryti, kai klubas gavo paramą iš gyventojų ir ji viršijo jų sumokėtus mokesčius.
Trečioje vietoje pagal sumokėtus mokesčius – Klaipėdos „Neptūnas“, kuris deklaravo sumokėjęs 92 990 eurų mokesčių, ketvirtoje vietoje Pasvalio „Pieno žvaigždės“ – 55 724 eurų.
Sunku patikėti, tačiau „Šiaulių“ krepšinio klubas per praėjusius metus sumokėjo vos 746 eurų mokesčių.
Sunku patikėti, tačiau „Šiaulių“ krepšinio klubas per praėjusius metus sumokėjo vos 746 eurų mokesčių. Juos daugiau nei tris kartus lenkia iš NKL persikėlęs „Mažeikių“ klubas (3 002).
V.Jakienė negalėjo paaiškinti tokios mažos mokesčių sumos ir tikino, kad bus atlikta išsami atvejo analizė: „Tik po jos galėsime daryti išvadas ir kreiptis į klubus.“
Kitų sporto lygų išlaidos mokesčiams yra atitinkamai daug mažesnės. A lygos čempionas Vilniaus „Žalgiris“ sumokėjo 99 624 eurų ir galėtų pasivaržyti su LKL klubais, tačiau kitų futbolo klubų mokesčių apimtys yra kur kas mažesnės.
„Šiaulių“ futbolo klubo nėra jokių duomenų apie sumokėtus mokesčius – eilutė prie šio klubo atasakaitoje yra tuščia.
„Pagal mūsų turimus preliminarius duomenis jie mokesčių nemokėjo. Darysime išsamesnę analizę ir bandysime išsiaiškinti, kodėl taip yra“, – kalbėjo V.Jakienė.
| Sporto lygų sumokėti mokesčiai 2014 metais eurais | |
|---|---|
| LKL | 1 009 719 |
| Lietuvos futbolo A lyga | 147 393 |
| LMKL | 21 779 |
Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad kartu su Valstybine darbo inspekcija šiemet įgyvendina projektą „Sportas“, kurio metu sieks išsiaiškinti, ar sporto ir sveikatingumo paslaugas teikiančios įmonės, profesionaliojo sporto klubai bei sportininkai profesionalai teisingai vykdo savo mokestines prievoles, taip pat organizuos nelegalaus darbo, įskaitant darbo bei poilsio režimo pažeidimus, prevenciją.
Pavyzdžiui, patikrinusi vieną populiarų sporto klubą, VMI nustatė, kad sporto klubus valdanti bendrovė tarpininkavo parduodant savo darbuotojų paslaugas.
„VMI kartu su VDI šiuo metu jau vykdo kontrolės procedūras sporto sektoriuje, siekiant identifikuoti mokesčių vengimo atvejus bei užtikrinti tinkamą mokesčių sumokėjimą sporto versle. Projekto „Sportas“ vykdymo metu institucijos griežtai tikrins įtarimą keliančius klubus, kuriuose yra teikiamos sveikatinimo paslaugos.
Taip pat atidžiau stebės kai kuriuos sportininkus profesionalus, sudariusius sutartis su užsienio sporto organizacijomis, bei vertins legionierių, žaidžiančių Lietuvoje, mokestinių prievolių vykdymą. VMI analizuos ir aiškinsis valdymo bei mokesčių sumokėjimo modelius profesionaliuose sporto klubuose.
VMI analizuos ir aiškinsis valdymo bei mokesčių sumokėjimo modelius profesionaliuose sporto klubuose. Kilus abejonėms dėl veiklos skaidrumo, mokesčių inspektoriai šiuos klubus tikrins“, – teigia Vaimira Jakienė, projekto vadovė, VMI prie FM Kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja.
„Mokesčių inspekcija jau ir anksčiau, kontroliuodama sveikatinimo paslaugas teikiančių sporto klubų veiklą, yra nustačiusi reikšmingų pažeidimų. Pavyzdžiui, patikrinusi vieną populiarų sporto klubą, VMI nustatė, kad sporto klubus valdanti bendrovė tarpininkavo parduodant savo darbuotojų paslaugas. Šiai įmonei papildomai apskaičiuota apie 60 tūkst. eurų nesumokėtų mokesčių. Panašaus pobūdžio darbo santykių maskavimas, prisidengiant civilinėmis darbo sutartimis, buvo stipriai paplitęs ankstesniais metais, tačiau toks mokesčių slėpimo būdas pasitaiko vis rečiau ir mokesčių administratorius nesunkiai nustato tokius atvejus bei visada griežtai vertina“, – primena projekto vadovė.
