Lietuvos krepšinio rinktinė per dvejas pasaulio čempionato atrankos rungtynes Lenkijoje ir Vengrijoje pelnė 152 taškus.
78 iš visų taškų surinko trys komandos bokštai – J.Valančiūnas, D.Sabonis ir A.Gudaitis. Tai yra 51,31 proc. visų rinktinės taškų šiame lange.
Realiai, pagal tai, kur savo klubuose dabar žaidžia šie aukštaūgiai, galima sakyti, kad rinktinei daugiau nei pusę taškų surinko vien centrai.
Vienintelis Adas Juškevičius buvo įsiterpęs į rezultatyviausiųjų trejetą, kai Gdanske įmetė 14 taškų. Bet minėtoji trijulė žaidė rezultatyviausiai Budapešte ir sudarė 3 iš 4 rezultatyviausių žaidėjų Gdanske.
| Jonas Valančiūnas | 20 min. | 13 tšk. (62,5% dvit.) | 6 kam. | 2,5 blk. | 15,5 naud. |
| Domantas Sabonis | 21,7 min. | 14,5 tšk. (65% dvit.) | 7,5 kam. | 20 naud. |
| Artūras Gudaitis | 15,9 min. | 11,5 tšk. (72,7% dvit.) | 8 kam. | 1,5 blk. | 17,5 naud. |
Beje, net 88 taškai buvo pelnyti iš baudos aikštelės, lenkus pagal šį rodiklį lenkiant net 28, vengrus – 14 taškų skirtumu. Dar 34 taškai buvo pelnyti nuo baudų metimo linijos. Kas belieka? 30 taškų iš kitų situacijų.
„Mums nėra ką labai daug papildyti, kai turime tokius žmones po krepšiu. Stengiamės visus kamuolius siųsti jiems į apačią. O tada jų reikalas, kaip jie išsiskirstys kamuolius atėjus dvigubai gynybai. Nes vienas prieš vieną jie buvo sunkiai sustabdomi“, – dar Gdanske 24sek pasakojo Mantas Kalnietis, per tuos du mačus išskirstęs 14 rezultatyvių perdavimų.
Antrojo kėlinio pradžioje vengrų treneris net susiėmęs už galvos sėdėjo savo kėdėje, kai J.Valančiūnas pelnė 4 taškus iš eilės ir draskė šeimininkų gynybą provokuodamas pražangas.
Jį pakeitęs Artūras Gudaitis pridėjo dar 6, Domantas Sabonis – 5 taškus. Taip antrajame ketvirtyje priekinės linijos žmonės pelnė 16 iš 18 visos komandos taškų.
Nacionalinė komanda per dvejas rungtynes iš viso išmetė 104 metimus. 45,19 proc. jų – 47 – atliko JV, Domas ir Gudas. Negali sakyti, kad tokia taktika nepasiteisino. Šis bizonų trejetukas realizavo 65,9 proc. visų metimų. Jų pataikyti metimai sudaro net 56,36 proc. visų taiklių Lietuvos rinktinės bandymų.
Lietuvos rinktinė abukart laimėjo kovą dėl atšokusių kamuolių: su lenkais – 38:29, vengrais – net 46:21.
Ypač į akis krito vienas epizodas Budapešte, kai po netaiklaus Jono Mačiulio baudos metimo Artūras Gudaitis per dviejų varžovų galvas būdamas už nugaros išplėšė kamuolį iš keturių rankų ir atidavė jį lietuviams.
Tiesa, toks dominavimas gali kiek suklaidinti. Aišku, tai priekinės linijos nuopelnas, kad po gausybės netaiklių metimų varžovai neturėjo daug antrųjų šansų. Kita vertus, prieš tuos pačius lenkus kova dėl puolime atšokusių kamuolių pralaimėta 7-8, o vengrus mūsiškiai pranoko 9-6.
Pagal antrųjų šansų taškus lietuviai 11:6 pranoko lenkus ir 8:3 vengrus.
„Manau, šia tema kalbėsimės dažnai. Turėjome persvarą 3–5 pozicijose ir bandėme ją išnaudoti. Aišku, žaidimas tada ne toks dinamiškas, klampesnis, ypač su tokia komanda kaip Vengrija, kuri norėdavo mus įvelti į tokį žaidimą“, – po pergalės Budapešte Lietuvos žurnalistams sakė Dainius Adomaitis.
Toks žaidimas per vidų nebuvo pats gražiausias žiūrovo akiai, kurią galėjo išlepinti tokių NBA komandų kaip „Golden State Warriors“ ar „Houston Rockets“ pasiutpolkė.
Toks žaidimas galbūt netgi eina prieš visą naują krepšinio – tritaškis arba dėjimas – bangą.
Bet svarbiausia, kad jis yra efektyvus Europoje. Juolab kad tai yra stipriausia Lietuvos rinktinės grandis.
Kol nacionalinėje komandoje neatsiras elitinio lygio puolėjo, kuris vienas pats galėtų susikurti progas ir techniškai užbaigti išpuolius, pasiimti rinktinės žaidimą ant savo pečių, kaip tą galėdavo padaryti, pavyzdžiui, Ramūnas Šiškauskas, pratinkitės prie tokio krepšinio.
Jonui Valančiūnui dar tėra 26-eri ir jis žengė didžiulį žingsnį progresuodamas „Toronto Raptors“ klube. Artūrui Gudaičiui dar tik 25-eri, o pagal PER efektyvumo rodiklį Eurolygoje jis nusileido tik Luka Dončičiui.
Domantui Saboniui dar vos 22-eji, o jis jau buvo rezultatyviausias šio rinktinės lango žaidėjas (29), svarbiausia, smagiai kopiantis į viršų NBA, kur šiemet labiausiai patobulėjusio krepšininko rinkimuose liko tryliktas.
Šie Lietuvos vyrai mūrai ąžuolai yra rinktinės ateitis. Nesvarbu, mūsiškiai žais prieš Vengriją ir Lenkiją ar prieš Ispaniją ir Slovėniją.
„Manau, kad, išskyrus Ispaniją su Gasoliais, Lietuvos rinktinė turi stipriausią priekinę liniją Europoje“, – dar prieš vasaros langą spaudos konferencijoje neslėpė D.Adomaitis.
Svarbiausia, kad treneris turi planą B. Kaip drastiškai žaidimo dinamiką keičia penketas su Luku Lekavičiumi aikštėje... Dažniausiai tada D.Adomaitis šalia šio įžaidėjo išrikiuoja bėgančius mobilius krepšininkus ir stato Mindaugą Kuzminską į ketvirtą poziciją.
Kaip rodė rungtynių su lenkais pavyzdys, tokie impulsai gali atplėšti komandą nuo varžovų, kai puolimas klimpsta poziciniame žaidime.
„Pasiteisino mūsų žaidimas su dviem dideliais, kai Kalnietis vadovaudavo žaidimui. Tas ritmas būdavo lėtesnis, bet mes žinodavome, kur norime atakuoti, kur turi būti kamuolys, – eksperimentų rezultatais liko patenkintas rinktinės treneris. – O su Luku aikštėje žaisdavome mobilesniu penketu ir keisdavome žaidimo modelį. Galėjome žaisti visai kitokia sistema.“
Kad rinktinės žaidimas per bokštus visiškai pasiteisintų, nacionalinei komandai reikės maksimalaus gynėjų taiklumo.
Štai Budapešte vienintelis Marius Grigonis pataikė iš toli ir paliko rinktinę su vos 9,1 proc. pataikymu nuo perimetro (1/11). Gdanske skaičiai buvo geresni – lietuviai pataikė 7 tritaškius iš 16 (43,8 proc.).
Geriausia dalis ta, kad rinktinės centrai mosuodamiesi alkūnėmis baudos aikštelėje akies krašteliu mato atsidengusius komandos draugus. Štai tas pats Domantas Sabonis sykį tėvo stiliumi padėjo kamuolį kaip ant lėkštutės perdavimu per petį.
Ar tas pats Jonas Valančiūnas ryškiai patobulino šį žaidimo elementą „Toronto Raptors“ klube ir dažnai tiksliai numesdavo kamuolį laisviems rinktinės snaiperiams.
Dar reikės ir komandos pasiaukojimo. Svarbu, kad, taip akcentuojant priekinę liniją, neatsirastų žaidėjų, kuriems asmeninės ambicijos būtų aukščiau komandos rezultatų. Tokių mūsų nacionalinėje komandoje lyg ir nėra.
Žaidėjams imponuoja logiškai sudėliotas trenerių štabo rinktinės planas. Komandoje nėra nepatenkintų dėl savo metimų ar minučių skaičiaus. Visi žino savo vaidmenis ir jeigu ne taškais, tai kitais būdais bando prisidėti prie pergalės.
Visus juo vienija pergalės. Ši rinktinė artimiausiais metais bus ypač raumeninga.
