Suprasti akimirksniu
- Pasaulio čempionato atrankos pirmajame etape Lietuvos krepšininkai žais C grupėje su Kosovu, Lenkija ir Vengrija.
- Pirmasis mačas – penktadienį Prištinoje su Kosovu.
- Į kitą etapą iškops trys komandos.
G.Oreliko pavardė ne kartą būdavo išplėstiniame Lietuvos rinktinės kandidatų sąraše, bet atėjus vasaros pradžiai jos nebelikdavo.
Dar žaidžiant Vilniaus „Lietuvos ryte“, šios komandos rūbinėje kartais skambėdavo komandos draugų šūksniai „Oreliką į rinktinę!“ po rezultatyvių dvimetrinio puolėjo rungtynių.
Tačiau Jono Kazlausko ausų skanduotės nepasiekdavo. Buvęs rinktinės strategas, net ir pagyręs G.Oreliką, rengtis svarbiausiems čempionatams pakviesdavo kitus puolėjus, o ir erdvės pasirinkimui buvo – Paulius Jankūnas, Domantas Sabonis, Jonas Mačiulis ir Mindaugas Kuzminskas žaidė dar aukštesniu lygiu.
Visada kirbėjo klausimas – ar G.Orelikas ne per lėtas žaisti lengvuoju puolėju? Ar ne per žemas ir silpnas stumdytis sunkiojo puolėjo pozicijoje?
Tik G.Orelikui šie klausimai nerūpėjo, nes vienaip, ar kitaip jis rasdavo būdus pelnyti taškų ir dar labiau atsiskleidė praėjusį sezoną, išvykęs rungtyniauti į Turkijos klubą Bandirmos „Banvit“.
Ten jis rezultatyviu žaidimu padėjo Bandirmos klubui laimėti Turkijos taurę, o FIBA Čempionų lygoje užimti trečiąją vietą.
Nenuostabu, kad pernai vasarą J.Kazlauską pakeitęs Dainius Adomaitis paskambino žaidėjui, kurį pats buvo treniravęs „Lietuvos ryte“ ir šalies studentų rinktinėje. Galbūt G.Orelikas būtų padėjęs užlopyti spragą sunkiojo puolėjo pozicijoje Europos čempionate, jei ne paskutinėse Turkijos lygos rungtynėse patirta peties trauma.
Užgriuvus varžovui, kaip sako G.Orelikas, petys „suvaikščiojo“. „Gerai, kad tai buvo kairysis petys. Jei būtų dešinysis, būtų reikėję operacijos, po kurios reabilitacija būtų dar ilgesnė“, – prisiminė krepšininkas.
Po traumos reabilitacija truko pustrečio mėnesio, ir G.Orelikas suspėjo laiku pasveikti iki klubinio sezono, kuris jam prasidėjo romantiškoje Venecijoje.
Su ypatingojo Italijos miesto komanda „Umana Rayer“ sutartį sudaręs lietuvis FIBA Čempionų lygoje renka po 15,2 taško, o Italijos lygoje – po 16,8 taško – tai aukščiausias rodiklis tarp visų Lietuvos rinktinės kandidatų. Be to, G.Oreliko žaidimas padeda ekipai pasiekti gerų rezultatų – Čempionų lygos grupėje Venecijos krepšininkai žengia pirmi, Italijoje lygoje – antri.
„Teko stebėti kelerias jo rungtynes, – apie G.Oreliką sakė D.Adomaitis. – Venecijos komanda žaidžia geru lygiu ir Italijos lygoje, ir FIBA Čempionų lygoje. G.Oreliko vaidmuo tikrai svarbus, jis yra vienas komandos lyderių.
Jam tinka šis vaidmuo – puolėjas nesikrato atsakomybės. Ir praėjusią savaitę jis pataikė pergalingą metimą – jis vienas iš tų, kurį bus įdomu išbandyti rinktinėje. Tikriausiai jis bus svarbus ir mums“.
Jaučiu, pasitikėjimas savimi išaugo.
Ir pats G.Orelikas jaučia, kad jo pasitikėjimas savimi išaugo per pastaruosius metus.
„Gal patobulėjau psichologiškai. Iš užsienio trenerių įgijau daugiau žinių, išmokau daugiau derinių. Jaučiu, kad pasitikėjimas išaugo“, – sakė puolėjas.
Italijoje jis yra aštuntas pagal rezultatyvumą lygoje, nors žaidžia tik po 22 minutes per rungtynes. Pagal žaistų minučių ir taškų santykį jis yra lyderis.
„Mūsų treneris remiasi 11-12 žaidėjų, tad žaidimo minučių vidurkis kiekvienam būna apie 20. Nesvarbu, ar įspūdingai pradėsi rungtynes, ar prastai, vis tiek žaisi panašiai laiko. Bet įpratau, žinau savo darbus aikštėje, stengiuosi puolime ir gynyboje, – pasakojo G.Orelikas. – Jaučiuosi gerai. Pernai Turkijoje buvo tikrai stipresnė lyga, bet Italijoje žaidžia atletiškesni žaidėjai – priekinės linijos žaidėjai kiek žemesni, tačiau laksto, šoka aukščiau. Daug amerikiečių“.
Ambicijos – žaisti pasaulio čempionate
Italijos krepšinio aikštėse G.Orelikas kol kas plaukia lengvai, bet į gondolą Venecijoje jis įlipa retai.
Jis gyvena ir namų rungtynes žaidžia per 7 km nuo Venecijos, kaip ir visi kiti „Umana“ krepšininkai. „Anksčiau komanda buvo įsikūrusi pačioje Venecijoje, bet buvo sudėtinga klubui ir svečiams, reikėjo plukdyti žaidėjus – juk viskas laivuose“, – aiškino G.Orelikas, pats į Venecijos centrą nuvažiuojantis tik kartais – pasivaikščioti su šeima ar vienas pavakarieniauti.
Dvejų metų sūnus Minas ir žmona Virginija aplanko krepšininką Italijoje, bet daugiau laiko gyvena Lietuvoje.
Užtat į Lietuvos rinktinės kelių dienų stovyklą G.Orelikas atvyko su šeima.
Nors tai pirmas kartas nacionalinėje komandoje, G.Oreliko išaugusio pasitikėjimo negalima nepastebėti. Stilingu paltu į Palangą atvykusio puolėjo ambicijos siekia daugiau nei vien tik laikina pagalba rinktinei, kol žaisti negali NBA ir Eurolygos žaidėjai.
„Reikia įrodyti, kad čia (rinktinėje) esi ne be reikalo ir gali patekti į rinktinę ne tik dabar, bet ir per pasaulio čempionatą“, – ateitį į 2019 metų pirmenybes Kinijoje projektavo krepšininkas.