Prieš dvejus metus griausmingai šalies krepšinio padangėje užstaugę „Vilkai“ tuomet žarstėsi grandioziniais planais, bet realybėje pasimatė daugiau pilkos nei turkio spalvos.
Debiutinis sezonas LKL sensacingai baigėsi jau ketvirtfinalyje. Šiemet anksti pabrukti uodegą teko ir Europos taurėje.
Pasikeitė ir klubo retorika.
„Visuomenė ambicijas supainioja su arogancija, – tęsė A.Žiauberis. – Sutarėme, kad viduje dėliosimės aiškius, ambicingus, didelius tikslus, bet išorėje, kol nepadarėme konkrečių dalykų, nesigirsime.“
Išskirtiniame interviu 15min jis atsakė į klausimus apie „Wolves“ finansus, žiūrovams dalinamus bilietus, aštrias klubo įkūrėjo Gedimino Žiemelio žinutes, aiškino Artūro Žagaro ir Nedo Pacevičiaus situacijas, pristatė artimiausius klubo Dubajuje tikslus bei komentavo, ar reikalinga Vilniui dar viena krepšinio arena prie Nacionalinio stadiono.
„Sporto organizacijoje pergalės yra vienas iš kertinių dalykų. Dabar turime keturias iš eilės. Jau – šis tas. Visi puikiai suprantame, kad sporte, kaip ir gyvenime, jei laimi – viskas tvarkoje, jei ne – deja, ne“, – pusvalandį trukusį pokalbį pradėjo „Wolves“ vadovas, kuris yra ir didžiausios sostinėje „Avia Solutions Group“ arenos generalinis direktorius.
– Taip, pagavote sėkmingą bangą su naujuoju treneriu Nedu Pacevičiumi, bet noriu paklausti apie debiutinį sezoną Europos taurėje. Tikslai buvo aukštesni, tad kas nepavyko?
– Aišku, planuose buvo atkrintamosios. Tačiau mes suprantame, kad esame jauna organizacija, nors sezono metu prie mūsų ir prisijungė tokie patirties turintys specialistai kaip Donatas Zavackas.
Sakyčiau, didžiausią įtaką turėjo traumos. Kitas dalykas – nemaža dalis mūsų žaidėjų Europos taurėje žaidė pirmą kartą. Pirmą sykį patyrė, ką reiškia rungtyniauti ir keliauti du kartus per savaitę.
Ar esame patenkinti pirmuoju sezonu Europos taurėje? Tikrai ne. Bet suprantame, kodėl taip atsitiko. Galbūt ir patys padarėme klaidų. Komunikacijos, rinkodaros, sportinės dalies, infrastruktūros.
– Ar skaudus finansiškai ankstyvas pasitraukimas iš Europos?
– Mūsų pajamos iš bilietų dar nėra tokios didelės. To neslepiame. Mes pažindiname Vilnių su mūsų produktu. Labai nemažai žiūrovų kviečiame. Tad meluočiau, jei sakyčiau, kad labai skaudėjo finansiškai. Žinoma, gauname pajamas iš vartojimo arenoje, iš bilietų, iš atributikos pardavimų ir pan., bet tai dar nėra tie kiekiai.
– Tačiau išleidžiate antrą didžiausią biudžetą Lietuvoje. Plius, neturite savivaldybės paramos, o ir sirgalių srautai, kaip pats sakote, dar nėra tokie. Ar investuotojų tikėjimas „Wolves“ vizija, kol kas matant nuostolius, nesvyruoja?
– Taip, savivaldybė mūsų neremia, bet tai nereiškia, kad ir nerems.
Kitas dalykas – bilietų pardavimai tiesiogiai susiję su sportiniais rezultatais. Akivaizdžiai matome, kaip reaguoja auditorija, kai mums pradeda sektis sportine prasme. Labai svarbu, kaip mums pavyks užbaigti šį LKL sezoną. Tai lems daug dalykų.
Suprasti akimirksniu: „Wolves“ investuotojai
- Investuotojai į „Wolves“ valdančią „Basketball Holding Company“ (BHC) nėra viešinami, bet klubas skelbia, kad komandos vizija tiki daugiau nei 10 verslininkų iš Lietuvos ir užsienio.
- Viešai žinomi tik trys investuotojai. Tai BHC įkūrėjas, vienas turtingiausių Lietuvos žmonių Gediminas Žiemelis, verslininkas Jonas Garbaravičius ir vienas geriausių šalies krepšininkų Jonas Valančiūnas.
Norint kitą sezoną žaisti Europoje ir negaudyti vardinių kvietimų, reikia užimti mažiausiai 3 vietą LKL lygoje. Minimalus mūsų tikslas toks ir yra. Ir tai jis veikia tik tada, jei pirmas finišuoja „Žalgiris“ su ilgalaike Eurolygos licencija, o antras – „Rytas“ su Čempionų lygos kontraktu. Likę treti tuomet automatiškai gautume bilietą į Europos taurę.
Jeigu tai pavyksta, tuomet logiškai dėliojasi kito sezono bilietų pardavimai, abonementai. Taikomės į kitą žaidėjų rinką. Nuo to labai priklauso biudžetas. Jeigu ir kitą sezoną žaidžiame Europos taurėje, mes tikrai nemažiname biudžeto, kreipiamės į savivaldybę pagal visas priklausančias tvarkas dėl paramos. Mes reprezentuojame miestą tarptautinėje arenoje. Manau, kad tvarumo prasme judame neblogu žingsniu į priekį. Bet ir suprantame, kad turime būti kantrūs.
– Kiekvieno tvaraus klubo pamatas – jo sirgaliai. Ir jų nuperkami bilietai. Tuo metu jūs sulaukiate replikų ir kritikos, kad bilietus tiesiog išdalinate.
– Nežinau, ar atkreipėte dėmesį, bet rungtynes mes vadiname renginiu. Tai po truputį duoda dividendų ir atsiperka. Sakote, kad neturime sirgalių. Taip, neturime aiškiai išreikštų sirgalių, bet pažiūrėkite į mūsų nuotraukų galerijas ir pamatysite, kiek daug jaunų žmonių piešia mūsų klubą palaikančius plakatus, renka mūsų žaidėjų parašus, fotografuojasi. Būtų labai kvaila manyti, kad mes tokius sirgalius perkame. Taip, mes juos kviečiame į areną, bet mes jų tikrai neperkame.
Mes gerbiame kiekvieną priešininką. „Ryto“ palaikymas – fantastinis. Bet klubui turbūt 25 metai. „Žalgirio“ palaikymas – fantastinis, sold-outai Eurolygoje. Mums dar mokytis ir mokytis. Bet nesuprantu, ko visuomenė nori iš klubo, kuris egzistuoja pirmus metus Vilniuje ir turi antrą geriausią lankomumą Europos taurėje. Nesvarbu, kokiu būdu.
Jeigu mes kurtume blogą produktą – kviesk nekvietęs, pas mus niekas neitų. Mes žiūrime į perspektyvą. Į ilgą laikotarpį. Mūsų neišbalansuos nė vienas negatyvus komentaras. Mane, asmeniškai, tai dar labiau motyvuoja. Į fanų pritraukimą mes žiūrime kitu keliu. Ir nesame mes kažkokie beprotiškai kūrybiški. Mes žiūrime į Vakarus, į tą pačią NBA. Galima juoktis iš to palaikymo – girdisi kaip kamuolys bumsi, kaip kedai cypsi. Nu, ir ką? Bet yra 4–5 tūkst. žmonių arenoje. Jeigu neklystu, antri pagal lankomumą esame ir LKL. Žmonės leidžia laiką arenoje, kuri taip pat priklauso mūsų grupei – suprantantiems verslą turbūt daug pasakoti nereikia. Mes tikrai tikime tvarumu.
– Kiek dar laiko reikia, kad sezono pabaigoje susivestų bent nuliai?
