„Jei pažvelgtume atgal, atrodo, kad mano ėjimas į „Šiaulius“ buvo šiek tiek avantiūriškas. Aš kartais esu per daug drąsus. Kai ėjau į „Šiaulius“, kalbų buvo visokių, kur einu ir kad nekvailiočiau, – 15min prisiminimais apie grįžimą į Šiaulius dalijosi Žydrūnas Urbonas. – Bet aš norėjau grįžti namo, o kvietimą man davė „Šiauliai“. Tai – mano širdies miestas ir pažįstama aplinka. Žinojau Vaidą Pauliukėną, Antaną Sireiką, tad didelių svarstymų nebuvo.“
Saulės miesto komandos vairą 47-erių metų Ž.Urbonas perėmė gruodžio mėnesio viduryje, kai durys buvo parodytos latviui Nikolajui Mazurui, kurio vadovaujami „Šiauliai“ ramstė „Betsafe-LKL“ dugną – 2 pergalės ir 12 pralaimėjimų.
Prie naujo vairininko šiauliečiai užkūrė tikrą vakarėlį, per devynerių rungtynių pirmąją atkarpą kritę tik prieš Kauno „Žalgirį“.
„Šiaulių“ sezono vyšnia ant torto tapo patekimas į Karaliaus Mindaugo taurės (KMT) finalo ketverte. Nors Nemuno saloje vykusiame turnyre pergalės Ž.Urbono auklėtiniai nenuskynė, tačiau tampė už ūsų ir „Žalgirį“, ir Vilniaus „Rytą“.
Šiaurės Europos lygoje (ENBL) šiauliečiai pateko į finalo ketvertą, tuo metu „Betsafe-LKL“ pirmenybėse liko be atkrintamųjų varžybų – 8 pergalės ir 22 nesėkmės lėmė priešpaskutinę dešimtąją poziciją turnyrinėje lentelėje.
„Manau, kad du mūsų projektai iš trijų pavyko, – 15min sakė Ž.Urbonas. – Desertu klubui ir man asmeniškai tapo KMT finalo ketvertas. Visi šalies klubai nori ten patekti, o už mūsų nugaros buvo aibė klubų, kurie jautėsi, jog turėjo ten būti. Buvome ketverte ir Šiaurės lygoje, tad kad ir kaip bepažiūrėsi, savo darbą mes ten irgi padarėme. Mums nepavyko su „Betsafe-LKL“, todėl aš ir lieku kitam sezonui, nes jaučiu, kad yra nepabaigtų darbų.
Nenoriu nieko kaltinti, kodėl mes nepatekome į atkrintamąsias ar į kokią situaciją aš atėjau. Nesakau, kad mes neturėjome galimybių, bet startuoti su viena pergale, kai kiti turi po septynias… Turi būti lengvai trenktas, kad tokioje situacijoje pasivytum atkrintamųjų traukinį. Pradžioje kažkas vyko kaip ir neblogai... Jei būčiau startavęs nuo pradžių, net neabejoju, kad dabar žaistume atkrintamosiose.“
„Emocijos buvo geros iki pat sezono galo, kaip ir darbas treniruotėse bei rungtynėse, išskyrus vieną mačą su „Wolves“. Komanda truputį atleido raumenį, kai tapo aišku, kad nepateksime į atkrintamąsias. Aš iš žaidėjų neišsireikalavau, o galbūt ir pats per ramiai elgiausi šiose rungtynėse“, – sakė Ž.Urbonas.
Pasak stratego, kortas „Šiaulių“ komandai sumaišė traumų šmėkla.
„Mūsų komanda krito, kai įvyko žaidėjų rotacija dėl traumų, – sakė Ž.Urbonas. – Mums skaudžiai atsiliepė Eimanto Stankevičiaus ir Dachono Burke‘o netektys. Tai buvo vienos svarbiausių mūsų komandos dalių. Reikia pripažinti, kad E.Stankevičius mano rankose žydėjo. Kitas momentas – mėnesiui dėl vizos išvykęs buvo Shaquille‘as Keithas. Komanda žiauriai susijaukė, teko ieškoti naujoko, kuris atvažiavo ne pačios geriausios fizinės formos. Seano Armando galva veikė idealiai, jis turi aukščiausio lygio IQ, bet kūnas dar nebuvo paruoštas žaisti iškart, tad vėl reikėjo laukti. „Šiauliai“ išsibalansavo.
Reikia pripažinti, kad mes neturime tiek talento, jog galėtume sau leisti prarasti keletą žaidėjų. Mes buvome it iš pelenų bekylantis feniksas, tačiau prie tokių esamų situacijų toliau kilti buvo nebeįmanoma. Širdyje nuosėdų nėra, nes mes žaidėme krepšinį, o tai yra svarbiausia.“
15min portale – išsamus ir atviras pokalbis su niekada kišenėje žodžio neieškančiu Žydrūnu Urbonu apie užsėstas dvi kėdes „Šiaulių“ klube, pirmojo šešeto siekį, 1,5 milijono eurų biudžeto norą, sudėties viziją, žvilgsnį į Balkanų rinką, kontraktų situacijas, Eurolygos potencialo žaidėją, nustebinusius krepšininkus ir būtinybę į procesą įtraukti legendinį Antaną Sireiką.
