Tragiškai sezoną pradėjusi, bet vairininką viduryje sezono pakeitusi „Šiaulių“ komanda ne tik įšoko į KMT pusfinalį, bet jame ir ilgai čirškino Kauno „Žalgirį“.
Už gerklės Andrea Trinchieri vadovaujamą komandą nuo pirmųjų minučių griebę „Šiaulių“ žaidėjai vienu metu turėjo 13 taškų pranašumą, o po dviejų ketvirčių pirmavo 47:41.
Lietuvos čempionai reikalus sutvarkė po ilgosios pertraukos, galiausiai išvargę pergalę 87:77 bei iškovoję bilietą į KMT finalą.
„Šiauliai“ mažajame finale dėl trečios vietos kausis su Vilniaus „Rytu“.
„Tiek pagarbos po rungtynių iš „Žalgirio“ sirgalių dar nesame sulaukę. Visi plojo per petį ir fotografavosi. Man tai yra didžiausias dalykas gyvenime, kaip ir vyrams, kuriems svarbiausia yra ne blizgučiai ar pinigai, o pagarba. Vyrai to tikrai nusipelnė, – po pralaimėjimo kalbėjo Ž.Urbonas. – Antras dalykas – nežinau, ar gali labiau nesisekti, kaip mums nesisekė, kai „Žalgiris“ pabėgo. Shaqas prametė iš po krepšio, Danielis gavo stogelį greitoje atakoje. Prametė laisvus tritaškius, prasižengėme 4 ar 5 kartus. Baisiai viskas sukrito ir paleidome „Žalgirį“. Gavosi kaip gavosi, negaliu nieko kaltinti. Tiesiog tokia nedėkinga situacija. Tai įvyko tikrai ne dėl nuovargio. Nelabai tikiu sportine sėkme, bet tarkime, kad šįkart ji nuo mūsų nusisuko. Būtų dar įdomiau žaisti iki mačo pabaigos. Sumažinome iki 7 taškų, bet laimėti nepavyko. Vis tiek smagu – „Šiauliai“ tęsia gerą vakarėlį. Mes nieko nesiruošiame baigti.“
– Kaip pavyko taip ilgai laikytis arti „Žalgirio“?
– Su Andrea Trinchieri turime gerą bendrystę – pasikalbėjome ir vakar susitikę, ir šiandien prieš rungtynes ir po rungtynių. Jis giria mano darbą, sakė, kad galėčiau dirbti Serbijoje. Atsakiau, kad jau buvau Prištinoje, o jis sakė, kad ten yra baisu ir nereikėjo važiuoti. Jis dirbo „Partizan“ ir žino visus Balkanus.
Mes miksavome gynyboje, kažkur rizikavome, o tai yra natūralu. Kažkiek reikėjo pasaugoti jėgas rytojaus mačui. Mums neblogai gavosi miksuoti gynybą su aikštės gynyba. Reikia pripažinti, kad jie prametė nemažai ir laisvų metimų, kaip ir mes. Mačiau, kad ir pirmajame pusfinalyje „Rytas“ su „Lietkabeliu“ prametė daug, pataikymas buvo tragiškas. Nežinau, ar tai dėl įtampos. Mūsų neslėgė jokia įtampa. Jeigu šiandien būtume gerai pataikę, „Žalgiriui“ būtų buvę labai sunku.
Manau, kad su strateginiais sprendimais išmušėme „Žalgirį“ iš vėžių, kuris neturėjo ritmo. Jei būtume žaidę paprastai, būtume atsirovę 30 taškų ir būtų ramybėlė, kaip sako vienas krepšininkas. Bet mes neleidome jiems pabėgti. Svarbiausia buvo išlaikyti juos netoli. Tokia buvo mano mintis. Tai tikrai gavosi. Vyrai gerai darbuojasi ir gerai klauso.
– Kaip reagavote į pirmojo pusfinalio rezultatą ir ką manote apie būsimą mažojo finalo varžovą Vilniaus „Rytą“?
– Man jau truputį gaila „Ryto“, kuriam tiek metų nesiseka. Aš ir pats prieš kelerius metus buvau „Ryto“ baudėjas. Laimėjo stipresnė komanda, kuri buvo geriau pasiruošusi. Tiesiog laimėjo stipresnis, komanda, kuri metė taikliau ir turėjo geresnius bumbulus.
Panevėžio žaidėjai buvo geriau pasiruošę, alkanesni. Pirmoje mačo pusėje atrodė, kad „Rytas“ kontroliuoja žaidimą ir viskas buvo pakankamai ramu, bet kažkur paleido.
Jie nesustabdė Džordže Gagičiaus. Įdomu, kaip ryt jis atrodys, manau, kad bus miręs. „Žalgiriui“ nuo to lengviau bus (šypteli). Jis – šaunuolis, geras žaidėjas, kuris gauna kamuolį po krepšiu ir atlieka savo reikalus.
– Kai prieš porą metų perėmėte „Šiaulių“ vairą, ar tuomet būtumėte patikėjęs, kad nužygiuosite iki KMT pusfinalio ir ten ilgai kankinsite „Žalgirį?
– Aš niekada neabejoju savo darbu. Noriu pagirti ir asistentus – Vaidą, Eligijų. Dar mūsų kineziterapeutas puikiai vandenį padavinėjo (šypteli). Atlikome puikų darbą. Mes labai vieningi. Aš tai atvedžiau į komandą. Sakiau žaidėjams, kad aukštyn galvas, nes pagarba yra svarbiausias dalykas.
Taip, trenerio efektas pradžioje visada būna, bet man norėjosi įrodyti, jog tai nėra tik mano efektas, o visos komandos geras darbas. Vakarėlis tęsiasi, o aš kaip po gero vakarėlio ir įvairių medžiagų jaučiuosi (šypteli). Smagu darbuotis ir kai gaunasi, ir kai nesigauna. Reikia pripažinti, kad šiandien pralaimėjome ir viskas maksimaliai nesigavo, nes planavome laimėti.
– Ar sutinkate su mintimi, kad mažajame finale psichologinis pranašumas bus jūsų pusėje?
– Psichologiniai pranašumai... Manau, kad ir „Rytas“ nori trečios vietos. Jie nenori į Vilnių grįžti su baranka. Gal trečioji vieta nežiba auksu, bet jie jos nori, kaip ir mes.
Bet nėra ką kalbėti apie psichologiją – eini ir žaidi. Esmė, kaip treneris paruošia komandą, kaip visą situaciją atvedi iki rungtynių. Gal jiems ir saugu, bet kam dabar lengva? Ar Ukrainoje vyrams lengva? Aš sakiau žaidėjams šiandien, kad mes esame gladiatoriai. Mus žiūrovai myli, garbina arba nekenčia, kaip gladiatorius. Mes turime mirti aikštelėje. Tai yra svarbiausia, o viską mato žiūrovai. To nesumeluosi.
– „Šiaulių“ vadovas Artūras Nacickas transliacijos metu teigė, jog pradžioje jus kvietė ne į vyriausiojo trenerio, o į sporto direktoriaus poziciją. Gal galite tai pakomentuoti, kokia tai buvo situacija?
– Po tiek laiko galima ir paatvirauti, jei ir mūsų bosas atvirauja. Turėjome du planus. Pirmiausia man buvo siūloma sporto direktoriaus pozicija, bet sakiau, kad atėjęs daryčiau ėjimą, jei žaidimas yra prastas. Turėjau informacijos, kad komanda yra viskuo nusivylusi – nuo trenerio iki situacijos. Sakiau, kad reikės keisti trenerį, o jeigu keisime trenerį, tai geriau už mane aš nematau nieko (juokiasi). Čia juokais šaržuoju. Sutarėme, kad einu į vyriausiojo trenerio poziciją, jei komandai nesiseka, o jei ji pradės žaisti geriau, tuomet į sporto direktoriaus postą.
Įvyko planas B, gavau skambutį iš Artūro, kad atvažiuočiau, jei laikausi žodžio. Pasakiau, kad visada laikausi ir atvažiavau. Tokia yra istorija.
– Ar sporto direktoriaus pozicijos klausimas vis dar yra atviras, ar niekas nesikeičia ir liks taip, kaip dabar yra?
– Krepšinyje yra tokia situacija, kad sporto vadovų neturime daug. Daug tokių žmonių nėra. Sporto direktoriaus darbą turi dirbti buvę krepšininkai. Toks yra mano požiūris, kadangi aš sporto direktoriaus pareigas jau esu ėjęs, tą daręs net ir dirbdamas vyriausiojo trenerio darbą. „Žalgiris“ dabar turi Paulių Jankūną. Aleliuja, kad jis toks atsirado, nes iki tol matėme didžiules komplektacijos spragas. Dabar viskas daroma su mintimi ir nuosekliai. Anksčiau labai gerą darbą darė Šarūnas Jasikevičius – dirbo ir treneriu, ir visą komandos komplektaciją darė.
Nedaug trenerių gerai išmano rinką, ypač užsienio. Vietinę rinką išmanyti dabar lengviau, nes mūsų lietuvių žaidėjų sumažėjo. Kas galėjo patikėti, kad Mindaugas Kupšas žais Taivane? Turime žaidėjų ir Pietų Amerikoje. Globalizmas neišvengiamai palietė ir mus.
Man vasarą baigsis sutartis, matysiu, kur aš pasuksiu. Aišku, aš myliu Šiaulius ir jiems atiduodu širdį. Buvo kalba, kad jei aš lieku, tai aš užsiimsiu komplektacija, nes aš tai išmanau. Žinoma, reikėtų pagalbininko, gal kokio skauto, kuris pateiktų informaciją. Tai – didžiulis darbas. Treneriu būti neužtenka, reikia mokėti atsirinkti žaidėjus ir mokėti susikomplektuoti pagal esamą biudžetą. Tai yra labai sunku, juk kartais nepavyksta ir „Žalgiriui“, o ką kalbėti apie „Šiaulius“?
