Belgija, Estija, Danija.
Darius Maskoliūnas trečią kartą per metus baigė rungtynes žemai nuleidęs galvą, bet šįkart Lietuvos rinktinės treneris turbūt būtų mielai pranykęs kaip dūmas po finalinės sirenos.
Kai jis paspaudė ranką Danijos rinktinės treneriui Erezui Bittmanui, šis po sekundės neištvėrė, pasisukęs suklykė garsiai, lyg įmušęs įvartį Europos futbolo čempionate.
Danus treniruojančiam Izraelio treneriui tai buvo įsimintiniausias vakaras karjeroje, o D.Maskoliūnas aikštę paliko tyliai, prispaustas turbūt labiausiai netikėto pralaimėjimo per Lietuvos krepšinio rinktinės istoriją.
76:80 lietuviai pralaimėjo Danijai, kuri įprastai žaisdavo krepšinio mažųjų šalių varžybose, o ne Europos pirmenybėse – ten danų nebuvo nuo 1955 metų.
Tai buvo antrasis pralaimėjimas Lietuvos rinktinei Europos čempionato atrankos grupėje per tris mačus. Jei dar pridėtume vasarą patirtą nesėkmę Baltijos kelio turnyre Taline estams, – 2020-ieji mūsų rinktinei yra kone vientisas košmaras, net ir pamenant, kad vėl žaista be pačių geriausių krepšininkų.
„Ruošiau komandą tuo pačiu būdu, planas buvo, bet nesuveikė. Tai – mano kaltė, – po mačo virtualioje spaudos konferencijoje, kur buvo raštu pateikti klausimai, – sakė D.Maskoliūnas. – Komanda nebuvo pasirengusi žaisti sunkų fizišką krepšinį. Atrodė, kad Danija bus lengvas varžovas ir bus lengvas mačas. Bet rezultatas parodė kitaip.
Kai jie pajautė, kad gali žaisti, jie jautė tai iki pabaigos. Taškas į tašką rungtynėse jie buvo labai energingi, labiau užsidegę. Mes buvome pamigę, be energijos. Tai – mano atsakomybė, mes bandysime prisitaikyti kitoms rungtynėms.“
Kitą mačą Lietuva žais su Belgijos rinktine Vilniaus krepšinio burbule sekmadienį ir tai jau bus kovos dėl patekimo į 2022 metų Europos čempionatą kautynės, nes pirmą pergalę pasiekę danai įstūmė lietuvius į grupės dugną.
Iš grupės į Europos čempionatą iškops jo viena šeimininkių Čekija ir dar dvi komandos. Iš esmės trijų ekipų (neskaitant čekų) varžybose Lietuva dabar yra trečia.
| 1. | Belgija | 3 | 0 | +65 |
| 2. | Danija | 1 | 2 | -16 |
| 3. | Lietuva | 1 | 2 | -17 |
| 4. | Čekija | 1 | 2 | -32 |
– Treneri, kodėl antroje rungtynių pusėje ilgai ant suolo laikėte Mantą Kalnietį, Mindaugą Kuzminską ir Joną Mačiulį?
– Planas buvo žaisti kibiai gynyboje, varginti juos, todėl ir tie keitimai vyko, kad palaikytume aukštesnį tempą, būtume agresyvesni gynyboje.
Gal klausimo uždavėjui geriau matėsi, bet mes nefunkcionavome su tais žaidėjais.
– Ar staigmena tapo 28 taškus pelniusio Gabrielio Lundbergo žaidimas?
– Staigmenos gal nebuvo, mes žinojome, kad jis yra jų lyderis, kaip jis žaidžia. Statėme geriau besiginančius žaidėjus prieš jį, bandėme stabdyti jį žaidžiant pikenrolus, bet, kaip matėte, – nepavyko.
– Kodėl Lietuvos komandos žaidime trūko intensyvumo antrojoje rungtynių dalyje?
– Lyg ir normaliai pakalbėjome rūbinėje per pertrauką. Išsiaiškinome klaidas, ką reikia pagerinti. Faktas, kad kai susikurdavome progas ir metėme absoliučiai laisvi, tais momentais mes kiek atitrūkdavome. Bet nepataikėme su gynyba, klaidų buvo daug. O varžovai šiandien gerai atakavo ir puikai išnaudojo mūsų klaidas.
Per pertrauką tikrai nebuvo kažkokios euforijos, kad žaidžiame gerai. Akcentavome klaidas, bet nepavyko.
– Gal prieš šias rungtynes neįvertinote varžovų, kaip pirmosiose grupės rungtynėse Belgijoje, kai tai pripažinote?
– Aš kaip treneris turiu pripažinti, kad mūsų gynybos planas nesuveikė. Priimu atsakomybę. Bet nebuvo nė vienos treniruotės ar vaizdo įrašų peržiūros, kad kas pasakytų, jog gali būti koks atsipalaidavimas. Žinojome, kad turime kautis iš visų jėgų, kad visi moka žaisti. Kad varžovų komanda, nejausdama psichologinio spaudimo, žais geriau.
Bet planas nesuveikė – aš kaltas. Kita vertus, įlįsti žaidėjams į galvą, į širdį, negaliu. Vadinasi, mano žodžiai jų nepasiekia. Akcentuoju, kad taip negalima, kad turime rodyti širdį, norą, entuziazmą. Man visa tai juk irgi nepatinka, niekam nepatinka.
Visi suvažiavome, federacija įdėjo daug pastangų, kas viskuo pasirūpintų. Bet trūksta širdies, noro, užsidegimo. Nemačiau to ir ant suoliuko, nors jis man buvo už nugaros. Matau, kaip palaiko savus danai, ir jaučiu suolą žaidėjų sau už nugaros – ten didelės energijos nebuvo.
– Kodėl paskutinė ataka po minutės pertraukėlės baigėsi skubotu Manto Kalniečio metimu?
– Nes ji neturėjo taip baigtis. Ataka turėjo būti ne tokia.
