Tai buvo visiškai kitoks mačas po juodojo penktadienio, kai lietuviai 85:92 nusileido Estijos rinktinei.
Rungtynes su latviais Lietuvos rinktinė pradėjo kita energija gynyboje, kurios rezultatai atsispindėjo varžovų taiklume: latviai pataikė tik 1 iš pirmųjų 11 metimų.
Marekas Blaževičius ir Tadas Sedekerskis pasirūpino, kad lietuviai dominuotų kovoje dėl kamuolių, o puolime lietuviai turėjo daugiau ginklų.
Marius Grigonis pirmojoje dalyje per 9 minutes pelnė 14 taškų, o po serijos klaidinamų judesių įskraidinęs tritaškį prieš pat antrojo kėlinio sireną tekštelėjo sau per kaktą – kodėl taip nekrito penktadienį?
Laurynas Birutis ir M.Blaževičius keisdami vienas kitą rinko taškus iš po krepšio, sulaukę savalaikių perdavimų.
Tik, kai rezultatas išaugo iki 23 taškų (50:27) pasimatė išsiblaškymo ženklų ir latviai sušvelnino skirtumą iki 8-ių.
„Tai bėda iš metų į metus. Neturime taip vadinamo žudiko mentaliteto“, – vėliau sakė D.Maskoliūnas.
Abu treneriai rodė vis daugiau emocijų – D.Maskoliūnas dėl atsipalaidavimo gynyboje, o R.Štelmaheris šiaip savo įtūžiu ir reiklumu šiaip kažkiek primena Šarūną Jasikevičių.
Tarp poros šimtų žiūrovų mačą stebint Estijos krepšinio legendoms – Martinui Muurseppui ir Gertui Kullamae, o taip pat ir Estijos krepšinio federacijos prezidentui, buvusiam Kauno „Žalgirio“ treneriui Jaakui Salumetsui, lietuviai solidžiai baigė turnyrą.
Lietuviai šįsyk laimėjo kovą dėl kamuolių 47:32, o dvitaškių ir tritaškių taiklumas (52 proc.) buvo net 20 proc. aukštesnis už latvių.
Siekiant pirmosios vietos turnyre būtų reikalinga latvių pergalė šeštadienį prieš estus, kas neatrodo realu žinant, kad estai turnyrui rengėsi porą mėnesių, o latviai turėjo tik šešias žaidybines treniruotes, anot R.Štelmaherio.
D.Maskoliūno teigimu, ir tikslas laimėti Baltijos Kelio varžybose buvo tik papildomas, o ne svarbiausias.
– Treneri, kokios mintys sukasi po rungtynių?
– Svarbiausia, kad po prastų rungtynių radome motyvacijos, energijos, nors buvo ir trumpesnė sudėtis. Visi su didesniu noru išėjo į rungtynes. O laimėti visada malonu, kaip ir pabaigti turnyrą pergale. Smagesnės nuotaikos bus autobuse.
– Tikslas buvo patikrinti kai kuriuos žaidėjus – ką naujo sužinojote apie tuos krepšininkus?
– Taip, norėjau išvysti debiutantus veiksme, vyriškame krepšinyje. Sakyčiau, kad nė vienas jų nenuvylė. Visi stengėsi, kažkiek padėjo. Faktas, kad mums daug trūksta. Aš sakiau žaidėjams: Mums reikia sukandus dantis dirbti, kentėti ir tikėti.
Visas rungtynes norisi laimėti, bet tikslas nebuvo laimėti Baltijos Kelio turnyro, nors ir norėjome laimėti. Mūsų laukia „langai“, o jūs irgi suprantate – kiek iš šios rinktinės žaidėjų bus galima pakviesti? Vėl bus viskas iš naujo.
Galiausiai mums svarbiausia kita vasara ir atranka į olimpines žaidynes.
– Išbandėte tris įžaidėjus. Kuris jų atrodė solidžiausiai?
– Realiai tai du, nes Mantas daugiausiai žaidė antru numeriu. Šiandien ir Rokas, ir Lukas gerai atrodė. Gal iš Roko norėjosi daugiau užtikrintumo, jis gerai žino sistemą. Gerai valdė komandą, bet kartais trūko šaltos galvos.
O Lukas – tradiciškai.
– Kiek arti yra R.Jokubaitis kalbant apie tokius turnyrus kaip olimpinė atranka?
– Labai arti. Nes tokia padėtis.
Bet ką reiškia arti? Jis turi įrodinėti. Tokiose rungtynėse jis turi įrodyti, kad gali žaisti su geriausiais. Avansu jam niekas nieko nežada dalyti, bet šiai dienai šioje pozicijoje jis yra vienas iš geriausių Lietuvoje.
– Ką turėtų pridėti Tadas Sedekerskis, kad irgi pasijustų pilnaverčiu pretendentu į rinktinę jau kitą vasarą?
– Aš jau sakiau po pirmo mačo: jis nenustebino savo noru ir užsidegimu – dirbo papildomai, labai stengėsi. Bet jam reikia aiškumo. Klube jis pats nežino savo pozicijos, nes vieni nori matyti trečiu numeriu, treneris – ketvirtu. Čia mums irgi tokia padėtis, kad jų pastūmėme tik į ketvirtą poziciją. Nauja sistema, debiutas, jaudulys. Bet su juo viskas yra gerai. Jo kūnas yra kažkas tokio. Reikia dar geriau gaudytis gynyboje, stabilesnio metimo. Bet visa tai ateis, jis dar labai jaunas žaidėjas ir labai perspektyvus.
– Išbandėte pirmą kartą ir Mareką Blaževičių. Kaip manote, ar yra šansų jį ar kitą žalgirietį, pavyzdžiui, Roką Jokubaitį, pasikviesti į rinktinę per „langus“?
– Galime tik spėlioti. Aš tikrai norėčiau, bet žinant padėtį Eurolygoje, be to, šiemet ji prasidės kiek anksčiau ir gali būti suspausta dėl pandemijos. Faktas, kad klubas spręs savas problemas, neaišku kokį vaidmenį jie gaus pas naują trenerį. Faktas, kad norėčiau juos matyti rinktinėje, bet spręs klubas ir treneris.
– Ar Marius Grigonis atrodo visiškai pasveikęs po to ilgo pėdos traumos gydymo?
– Taip. Reikia suprasti, kad jis nežaidė krepšinio beveik 10 mėnesių. Penktadienį pramesti metimai, kai jis gal kiek per daug ėmėsi iniciatyvos, nieko nereiškia. Duokite jam kreditų, jis yra vienas geriausių atakuojančių žaidėjų Lietuvoje ir vienas iš lyderių. Po 10 mėnesių nežaidimo jam nėra lengva, bet su juo viskas gerai – matosi, kad „bajeriais“ trykšta.
– Kokie jūsų planai prieš kelionę į Barselonos klubą?
– Rugpjūčio 7 dieną turėčiau iškeliauti, jei nieko neatsitiks.
– Turite planų iki tol?
– Nida Jazz teniso turnyras.
– Tikitės laimėti?
– Būtų gerai, kad partneris nepamatytų šio interviu, nes dar sakys, kad aš nemotyvuotas. Sudėtinga būtų laimėti – ten daug stiprių porų.
