Atrodė, kad Giedrius Žibėnas sukorė ne mažiau metrų rungtynėse nei jo auklėtiniai.
Energingo trenerio, kuriam praėjusią savaitę sudėjo 37-eri, vedami Vilniaus krepšininkai po dvejų metų pertraukos nugalėjo „Žalgirį“, nutraukę 10 pralaimėtų tarpusavio rungtynių seriją.
„Žaiskite su pasitikėjimu lyg būtumėte pirmi lentelėje, bet treniruokitės taip susitelkę, lyg būtumėt antri“, – po pergalės emocingoje kalboje rūbinėje sakė G.Žibėnas, kurio komanda bent laikinai užkopė į pirmąją vietą LKL čempionate.
Šį sezoną „Rytas“ taip pat buvo pralaimėjęs du mačus „Žalgiriui“, bet tada Vilniaus ekipai dar vadovavo Donaldas Kairys.
Kai po jo atleidimo komandos vairą perėmė iki tol asistentu dirbęs G.Žibėnas, „Rytas“ pralaimėjo tik vieną iš 16 mačų, o šįkart laimėjo po dramatiškos paskutinės atakos.
Dovis Bičkauskis prasiveržimu išprovokavo Augustine'o Rubito pražangą, o tada likus 1,8 sek. vilniečių įžaidėjas pataikė pirmąją baudą, kuri nulėmė pergalę 86:85.
Pagal trenerio nurodymus, D.Bičkauskis prametė antrą baudą, kad „Žalgiriui“ nebeliktų laiko ruoštis ir rengti logišką paskutinį metimą.
Po rungtynių spaudos konferencijoje G.Žibėnas paaiškino paskutinių sekundžių veiksmus, įspūdingą Ivano Buvos žaidimą, Luko Ulecko naudą, o pergalę skyrė komandos kapitonui Arnui Butkevičiui, kuris praleido mačą dėl džiaugsmingų įvykių šeimoje – jam savaitgalį gimė dukra.
– Jūsų komandai A.Butkevičius svarbus. Ar sunkus buvo sprendimas leisti jam likti Vilniuje?
– Mūsų komandai kiekvienas žaidėjas yra žiauriai svarbus. Tad ir su Arno taip vadinama netektimi buvo sunku susitaikyti.
Bet net nedvejojome, kad jį paliksime Vilniuje. Krepšinis yra krepšinis, bet šeima yra šeima. Bet kuris žaidėjas – nesvarbu, ar tai būtų kapitonas ar jaunas žaidėjas, ar naujokas, – nesvarbu – jiems visada pritaikysime tą pačią taisyklę.
– Ar prieš Doviui Bičkauskiui metant baudas taip ir sutarėte, kad jis pramestų antrą metimą?
– Taip buvome sutarę, nes žinojome, kad jie dar turi minutės pertraukėlę ir ja pasinaudotų. Žinome, kad jie turi tokių žaidėjų, kurie gali per vieną sekundę įmesti, tad norėjome patys pramesti tyčia.
– Ar reikėjo motyvuoti Ivaną Buvą papildomai?
– Jis iš Balkanų šalies, tad jam nereikia aiškinti, ką reiškia derbiai ar „El Clasico“ mačai. Prieš dvi dienas galvojome, kad jis iš viso nežais, nes buvo alkūnės uždegimas ir ties jo dalyvavimu rungtynėse buvo pakibęs klaustukas. Tačiau jis pareiškė, kad tai svarbiausios rungtynės.
Aš jam pabandžiau įrodyti, kad mums visos rungtynės yra svarbios, bet jis sako: „Ne, už tokias rungtynes dalinami dvigubi taškai.“ Jis ėjo į rungtynes sužeistas, bet sužaidė geriausią mačą ne tik šiame sezone, bet ir karjeroje tikriausiai.
– Daug kalbama apie I.Buvą ir A.Goudelocką, bet kokią reikšmę rungtynėse turėjo Lukas Uleckas?
– Luko žaidimo IQ yra labai aukštas. Kadangi neturime pastovių rotacijų, jis žaidžia tai antru-trečiu numeriu, o kartais net ketvirtu, kaip buvo ir šiandien. Jam nekyla jokių problemų prisitaikyti, jis greitai skaito ir gliaudo tokias situacijas, o žaidimo supratimas mus kelia į kitą lygį.
Bet šiandien visų absoliučiai žaidėjų susitelkimas ir plano laikymasis aikštėje buvo aukščiausio lygio. Mes uždavėme retorinį klausimą savo žaidėjams: „Kaip mes atrodytume prieš visas kitas komandas, jei visada išlaikytume tokį susitelkimą?“
Gal šios rungtynės atsakė vyrams į klausimą apie mūsų potencialą.
