Ten, „Žalgirio“ atsarginių suolo gale, iš skausmo raitėsi aukštaūgiai Brandonas Daviesas, po to – Aaronas White'as, kuriam reikėjo šaldyti petį, paskui – ir Paulius Jankūnas.
Bet žaliai baltų pergalė pusfinalyje daug aukų nepareikalavo. Visi priekinės linijos žaidėjai sugrįžo ant parketo, o „Žalgiris“ pranoko „Lietkabelį“ 88:74.
Du „Žalgirio“ pralaimėjimai praėjusią savaitę ir slidus mačas su „Šiauliais“ liko tik slogiuose prisiminimuose. KMT savininkai dar iki pertraukos nubėgo 20 taškų skirtumu ir neleido intrigai paįvairinti turnyro pusfinalio.
Panevėžiečiai virto skaudžiai, kaip vienas apgirtęs sirgalius, su visa apsaugine tvorele vos nenumušęs „Žalgirio“ atsarginių suolo gale įsitaisiusių klubo vadovų Roberto Javtoko ir Pauliaus Motiejūno.
Galbūt vyriškis jau ir fiziškai nebepajėgė įžiūrėti rungtynių, arba jam tiesiog pasidarė nuobodu, kai žalgiriečiai ketvirtajame kėlinyje laikė tvirtą 15-20 taškų persvarą.
Nustebę R.Javtokas su P.Motiejūnu vėliau kvatojo po incidento. Žalgiriečiai į KMT finalą irgi žengė su šypsena.
„Malonu, kad žengėme į finalą. Malonu, kad daug kas pavyko, ko norėjome. Aišku, per tokias rungtynes pasitaiko blogesnių ir geresnių momentų, bet visumoje, vyrai atliko tikrai gerą darbą, žaidė agresyviai. Daug veržėsi, ko reikalaujame. Dėl to susikrovėme solidų pranašumą ir išlaikėme“, – pergalę įvertino Šarūnas Jasikevičius.
– „Žalgiris“ išgyveno sunkią savaitę – su dviem pralaimėjimais ir sunkiomis rungtynėmis su „Šiauliais“. Ar tokia akivaizdi persvara kovojant dėl atšokusių kamuolių ir solidus žaidimas buvo savotiška žalgiriečių reakcija?
– Man net nereikia kalbėti apie kažkokią reakciją. Čia yra titulas – pusfinalis. Nežinau, nelabai supratau to trečiadienio. Aišku, buvo kažkur sunkus savaitgalis ir gablūt tai susidėjo. Bet šiandien tikėjausi panašaus žaidimo.
Pirmąsyk „Žalgiris“ žaidė ne po kažkokių Eurolygos rungtynių. Ir šiandien jautėsi vyrų energija. Jie išėjo su gera energija ir „Lietkabelis“ neturėjo to pranašumo.
Tikrai labai malonu, kad visi prisidėjo prie pergalės. Tikrai, išlikome kiekvienas daugiau mažiau su panašiu minučių skaičiumi, kas galbūt svarbu prieš rytojų. Bet viskas prasidės nuo nulio. Varžovas rimtas. Žiūrėsime. Nauja diena – reikia iš naujo pradėti.
– „Žalgiris“ pralaimėjo dvi pastarąsias dvikovas su „Lietuvos rytu“. Ką tai gali gali reikšti prieš artėjantį finalą?
– Sunku pasakyti. Jiems prisidėjo pasitikėjimo, kad gali mus nugalėti. Mums – pykčio. Žiūrėsime. Kiekvienos rungtynės yra nauja istorija. Bandysime, kad rytoj būtų mums palanki istorija.
– Kiek toje istorijoje svarbus Traviso Petersono faktorius? Puolėjas dėl ligos nėra tikras, ar žais.
– Jis sužaidė dvi tikrai geras rungtynes prieš mus. Nebuvo taip, kad nekreipėme į jį dėmesio. Mes turime problemų, jie turi problemų. Deja, visi serga aplinkui. Ir gaila, kad abi komandos galbūt šimtu procentu negali turėti pilnų sudėčių.
Kita vertus, nemanau, kad tai sumažins rungtynių grožį, jų svarbą. Viską, su kuo susideda pirmas sezono titulas.
– O kokia yra nežaidusio Beno Udriho būklė?
– Udrihas pradės bandyti rimtai treniruotis antradienį. Neturim jo šį savaitgalį. Jis nesitreniruoja daugiau nei savaitę, tad nėra tikslo jo leisti – jis absoliučiai praradęs ritmą.
