Pirmoje treniruotėje Klaipėdoje dalyvaus 11 iš 14-kos K.Maksvyčio sukviestų kandidatų. Likę trys prisijungs šiek tiek vėliau.
Pirmajame FIBA atrankos lange nebus Kauno „Žalgirio“ atstovų – Luko Lekavičiaus, Edgaro Ulanovo ir tik praėjusią savaitę sutartį su Lietuvos čempionais pasirašiusio Regimanto Minioto.
Kaip ir treniruojant Dariui Maskoliūnui ar Dainiui Adomaičiui, Eurolygoje žaidžiantys žalgiriečiai sezono metu rinktinei nepadeda. Skirtingai nei Mindaugas Kuzminskas, kuris pats pasiprašė atvykti į antrąsias rungtynes su Čekija, o Sankt Peterburgo „Zenit“ kliūčių nedarė.
K.Maksvyčio debiutas jau šį penktadienį įvyks Klaipėdoje, rungtynėse su Bulgarija, o antrasis mačas atrankoje į 2023 metų pasaulio čempionatą vyks kitą pirmadienį, lapkričio 29 dieną, jau Čekijoje.
– Pirminiame jūsų kandidatų sąraše buvo trys žalgiriečiai, tačiau sutrumpintame sąraše jų nebėra. Ar esate dėl to nusivylęs? Kaip vertinate šią situaciją?
– Manau, kad šitą klausimą reikėtų spręsti nacionaliniu lygmeniu. Pavyzdžiui, Rusijoje situacija yra kitokia. Klubai didele dalimi finansuojami iš valdiškų pinigų, todėl yra susitarimas, kad tuo metu, kai nevyksta rungtynės, visi klubai savo žaidėjus išleidžia į rinktinę.
Šiuo atveju, su „Žalgiriu“ susitarti nepavyko. Kai tie klausimai sprendėsi, nepadėjo ir „Žalgirio“ situacija, komanda dar nebuvo laimėjusi Eurolygoje, pasikeitė treneris, keitėsi žaidėjai. Yra kaip yra. Aišku, kad aš norėjau – treneris visada nori turėti geriausius žaidėjus savo komandoje.
– Kaip vyko pats pokalbis su „Žalgiriu“? Ar jis suteikė vilčių, kad ateityje galėsite sulaukti žalgiriečių? Ar vyko diskusija, ar tiesiog buvo pasakyta „ne“?
– Pokalbis vyko kultūringai. Teko bendrauti su pačiu Pauliumi Motiejūnu ir su pačiu Luku Lekavičiumi bei Edgaru Ulanovu. Kalbėjome prieš tai, kol „Žalgiris“ iškovojo tas dvi pergales Eurolygoje. Tuomet ir patys žaidėjai prašė laiko, nes tiek L.Lekavičius žaidžia su mikrotraumomis, tiek E.Ulanovas ne geriausioje savo būsenoje buvo. Tiek iš jų, tiek ir P.Motiejūno nepavyko gauti sutikimo jiems žaisti rinktinėje.
– Ar Regimantas Miniotas atkrito jam pasirašius sutartį su „Žalgiriu“?
– Taip, mums teko keisti planus. Jis buvo šitame mūsų 14-tuke, su M.Kuzminsku – 15-tuke. Paskutinėmis dienomis, prieš skelbiant sąrašą jam susitarus su „Žalgiriu“, R.Miniotą teko pakeisti kitu žaidėju.
Šiuo metu rinktinėje turime tris vidurio puolėjus. Taip atsitiko, kai iškrito R.Miniotas. Reikėjo greitai priimti sprendimą, ar mes pasiimame žaidėją būtent į jo poziciją, tokį, kuris galėtų žaisti ir ketvirtoje, ir penktoje. Galiausiai nusprendėme, jog į dvyliktuką vis tiek pateks du iš šitų trijų vidurio puolėjų, tai visi trys vidurio puolėjai bus panaudoti tik treniruotėse.
– O M.Kuzminskas galės prisijungti antrosioms rungtynėms su Čekija?
– Taip, galės. „Zenit“ klubas, kaip minėjau, išgirdo šitą žinią, jog Rusijos klubai išleidžia savo žaidėjus į nacionalines rinktines antroms rungtynėms. Susisiekėme su Mindaugu, jis pats išreiškė didelį norą.
Mūsų trenerių štabe buvo didelė diskusija, ar žaisti su tais žaidėjais, kurie bus visą langą, nuo pat pradžios, ar nebijoti pasikliauti tais žaidėjais, kurie atvažiuos tik į antrąsias rungtynes, kad nesugadintume komandinės chemijos, ryšių. Galiausiai nusprendėme, kad geriausi žaidėjai turi žaisti. Ypač kai jie patys pareiškia tokį norą.
Mindaugas prie mūsų turėtų prisijungti šeštadienį, 27 dieną. Klubas iškėlė sąlygą, kad jis turi suspėti į prasidedančią treniruočių stovyklą klube – turės grįžti iš karto po rungtynių, kitą dieną. Pavyko šiuos klausimus suderinti. Kiti – draudimo ir panašūs klausimai – ne mano kompetencija.
Diskusija mūsų trenerių štabe buvo dėl to, kiek mes sugebėsime jį įlieti į žaidimą antrose rungtynėse, kiek jis, atvykęs vėliau, nepagadins bendros atmosferos rinktinėje, kuri bus nuo lango pradžios. Bet, manau, kad ypač antrosiose rungtynėse su Čekija, susižaidusia ir universalia rinktine, Mindaugas mums pridės savo patirties, įvairiapusiškumo. Visi pasitarėme, o vyr. treneris nusprendė, kad Mindaugas prisijungtų. Tiesa, trenerių štabe ne visi buvo vieningos nuomonės.
– Artūras Gudaitis nenorėjo atvykti kartu su M.Kuzminsku į rintinę iš Sankt Peterburgo „Zenit“ klubo?
– Iš mūsų pusės buvo užklausimas dėl žalgiriečių, dėl Roko Jokubaičio. Kai jau visur buvo pasakyta ne, tada išlindo M.Kuzminskas. Iš jo paties buvo nemaža iniciatyva. Su A.Gudaičiu apie tai kalbėta nebuvo. Kiek žinau, pernai treneris jo neišleido į rinktinę per langą.
– Įžaidėju pasirinkote jums gerai pažįstamą Vytenį Čižauską. Buvo ir kitų variantų – Kristupas Žemaitis, Šarūnas Vasiliauskas, kuo Vytenis už juos pranašesnis?
– Visi šie įžaidėjai buvo 24 kandidatų sąraše, kurį pateikėme FIBA ir iš kurio vėliau reikia rinktis žaidėjus šitam langui. Vytenis konkuravo su Š.Vasiliausku, su K.Žemaičiu, su Doviu Bičkauskiu, galbūt net su Žygimantu Janavičiumi.
Pasirinkau Vytenį. Trenerio sprendimu. Visų pirma, man atrodo, kad Vytenis ne visai teisingai yra šiek tiek sustumtas į krepšinio paraštes. Antra – nemažą vaidmenį įtakoja jo praeitis, jo žaidimas nacionalinėje jaunimo rinktinėje. Žinau, kaip jis gali vadovauti komandai, kaip jis elgiasi kritinėse situacijose, kaip stabiliai jose elgiasi ir gali sužaisti geriausiai, kaip jis gali.
Pripažinkime, kad visi tie kandidatai nebuvo kažkokie ryškūs, kažkuris vienas dominuotų, o kitas būtų atsilikęs. Reikėjo priimti sprendimą ir priėmiau sprendimą į šį sąrašą įtraukti Vytenį.
– Daug liaupsių V.Čižauskui – jis bus pagrindinis rinktinės įžaidėjas?
– Pagrindinis įžaidėjas turėjo būti V.Kariniauskas. Jam iškritus, ačiū Dievui, mes turėjo dar dvi savaites paruošti tokiam planui B. Pagrindinį įžaidėjo laiką turėtų dalintis Mindaugas Girdžiūnas, kurį nuleisime į įžaidėjo poziciją. Kai treniravau Klaipėdos „Neptūną“ ir turėjome problemų, jis šioje pozicijoje žaidė didžiąją sezono dalį. Ir gerai žaidė. Dar turime Arną Veličką, V.Čižauską ir pirmu numeriu dar šiek tiek gali pažaisti Tomas Dimša.
– Tie FIBA langai – ne maratonas, o sprintas. Dienų, treniruočių mažai – kiek realiai tikitės savo filosofijos įdiegti per šias dienas?
– Situacija tikrai labai nedėkinga man, kaip treneriui. Lyginant mano poziciją su Bulgarijos ir Čekijos treneriais. Šiandien turėsime pirmą nepilnavertę treniruotę, kurioje dalyvaus tik 11 žaidėjų, kurie spėja grįžti. Rytoj jau prisijungs pilna komanda.
Mes, treneriai, susirinkome anksčiau, turėjome ne vieną susitikimą. Mintis yra įdiegti kuo mažiau informacijos, bet labiausiai tinkančios rinktinei, kuri tiktų mums ir tikrų varžovams, prieš kuriuos žaisime. Užduotis tikrai labai sunki – perteikti trenerio filosofiją per 3–4 dienas. Kažkiek padės tai, kad daugumą šių žaidėjų – maždaug pusę, esu treniravęs ar tai jaunimo rinktinėse, ar klubuose. Tačiau nemanau, kad per pirmąjį langą sugebėsiu iki galo perteikti savo filosofiją žaidėjams.
– Arnas Butkevičius paskutinėse rungtynėse patyrė traumą. Ar ji rimta?
– Teko su juo pačiu pakalbėti. Jis nestipriai nikstelėjo čiurną. Labai nestipriai ir bus pasiruošęs jau nuo šio vakaro dirbti rinktinės treniruotėse kartu su visa komanda.
– Ką galite pasakyti apie pirmuosius varžovus – bulgarus ir čekus? Jų silpnybes, stiprybes?
– Pirmos rungtynės su bulgarais, šiek tiek pažįstami varžovai, nes Europos taurėje teko žaisti net su dviem bulgarų komandomis. Kažkiek žaidėjų yra iš tų klubų. Nors tai Balkanų šalis, bet žaidžia tokį laisvą krepšinį, paremtą greitomis atakomis, improvizacijomis. Labai priklauso komanda nuo emocijų ir, be abejojo, nuo to, ar bus komandoje legionieriai. Kol kas šitą informaciją tikriname, nežinome, ar atvažiuos jų pagrindinis lyderis Dee Bostas, nuo kurio labai priklauso jų žaidimas.
Čekijos rinktinė yra stipresnė. Žaidžia su tuo pačiu treneriu, su tais pačiais žaidėjais ne pirmą langą ir ne pirmą olimpinį ciklą. Čekijos rinktinė pavojingesnė tuo, kad mėgsta žaisti su vidurio puolėjais, kurie gali pataikyti iš toli. Taip pat kol kas dar nežinome, ar sugrįš su jų vidurio puolėjai, kurie žaidžia Japonijoje. Tuomet jie galbūt žaistų labiau klasikinį krepšinį. Man teko žaisti prieš jų trenerį – manau, kad bus labai daug agresyvios gynybos, greito puolimo, daug taškų tiek pirmoje, tiek antroje greito puolimo bangoje. Nemažai priklausys nuo to, kokius žaidėjus šios komandos surinks.
– Mūsų rinktinė praėjusiame lange turėjo daug sunkumų ir su belgais, ir su danais. Ar jūs nebaugina, kad neturime tokių ryškių žvaigždžių, kurios temptų komandą? Ypač tuomet, kai būna sunku?
– Kolegų darbo nenoriu komentuoti. Mane labiau neramina ne tai, ar mes turėsime žvaigždžių, ar ne, o tai, kad aš pats ir nauja rinktinė turės labai nedaug laiko treniruotėms. Žinoma, mes, lietuviai, netenkame žymiai daugiau aukštos klasės žaidėjų, palyginus su varžovais, jeigu skaičiuosime Eurolygos, NBA žaidėjus.
Bet, manau, kad turime pakankamai talento, kad ir su šita komanda laimėtume. Tikiuosi, kad mums laiko tam nepritrūks. Šiandien ta treniruotė tokia nepilnavertė, bet mes ją vis tiek išnaudosime. Tada antradienis, trečiadienis ir ketvirtadienis, o penktadienį jau laukia rungtynės. Tai turėsime penkias pilnas treniruotes, iš kurių trys bus žaidybinės.
– Ar jaudulys prieš debiutą prie rinktinės vairo jaučiasi?
– Aišku, jaučiasi. Ypač kai kažko lauki. Su nekantrumu laukiu pirmosios treniruotės šį vakarą. Tuomet procesas prasidės, mechanizmas pasileis. Dabar dar yra daug organizacinių klausimų, pokalbių su treneriais – reikia išmokti dirbti naujame trenerių kolektyve. Pasidalinti darbais, žaidėjams pateikti informacijos tiek, kiek reikia, ir tik pačios svarbiausios informacijos.
Be abejo, jaudulys yra. Jaučiu atsakomybę – visų pirma prieš save, prieš federaciją, prieš Lietuvos krepšinio sirgalius.
– Gytis Radzevičius ir Gediminas Orelikas šiuo metu demonstruoja gerą sportinę formą. Ar jie liko toli nuo šios rinktinės?
– G.Radzevičius buvo labai arti. Renkantis šį sąrašą žiūrėjome ir tikiuosi, kad jis pateks į rinktinę kitame lange. Jo pozicijoje rinkomės iš daug kandidatų ir šiuo metu esame numatę, kad joje žais A.Butkevičius, Eigirdas Žukauskas ir kažkiek Osvaldas Olisevičius. Gytis liko labai arti ribos.
Dėl Gedimino Oreliko – jis blykstelėjo paskutinę savaitę. Duok Dieve, kad jis ir toliau taip žaistų. Tuomet irgi sulauks savo šanso, bet kaip čia kažkas minėjo iš žurnalistų, viena žibutė – dar ne pavasaris. Tikiuosi, kad jis ir toliau sėkmingai žais ir galės konkuruoti dėl savo vietos rinktinėje.
– Evaldas Beržininkaitis prie rinktinės trenerių štabo buvo prijungtas tik praėjusią savaitę. Kodėl jį pasikvietėte?
– Tiesiog suformavome trenerių štabą, pradėjome dalintis darbais ir nusprendėme, kad dar reikėtų pastiprinimo būtent šitoje srityje. Bendravome ir prieš tai, bet kai jau nusprendėme, kad tokio žmogaus mums reikia – pasikvietėme jį. Geriau vėliau, negu niekada.