| Europos U18 čempionatas | Dėl 5 vietos | Lietuva – Vokietija | 16:15 | Ryga |
Rokas Jokubaitis keletą valandų beveik nekalbėjo su komandos draugais.
Vėlų penktadienio vakarą, kai Rygos centre veiksmas dar tik įsibėgėja, grįžęs į viešbutį R.Jokubaitis tikėjosi nuprausti pralaimėjimą duše ir iškart eiti miegoti.
Nepavyko.
R.Jokubaičiui buvo kilusi mintis išgerti migdomųjų ir taip pabėgti nuo minčių apie skaudų pralaimėjimą Europos čempionato ketvirtfinalyje. Taip elgėsi kai kurie jo komandos draugai. Bet įžaidėjas nusprendė išgyventi tą nesėkmę rusams su savimi.
Jis bandė apmąstyti visus galimus scenarijus, kurie būtų išvedę Lietuvą į priekį. Jam pasirodė, kad galbūt komanda neįvertino rusų taip, kaip jie būtų nusiteikę kovai su tokiomis favoritėmis kaip Prancūzija ar Ispanija.
Vaikinai galbūt nemanė, kad Rusija yra Europos čempionato pusfinalio komanda. Ir taip galbūt užlipo ant pačių ant žemės numesto grėblio.
Tačiau laiko nebeatsuksi atgal.
Praėjus beveik parai Rokas Jokubaitis buvo gerokai guvesnis.
„Šiandien turėjome gerą reabilitaciją“, – po pergalės prieš britus 100:68, 24sek pasakojo Lietuvos jaunių rinktinės aikštės generolas.
Lietuviai buvo kitokie. Kai rusais jautė įtampą ir įsivėlė į varžovų primestą pozicinį krepšinį, tai su britais mūsiškiai buvo greitesni ir laisvesni. Rinktinė jautė nebe įtampą, o žaidimą.
R.Jokubaitis per beveik 19 minučių įmetė 12 taškų, atkovojo 5 ir perėmė 3 kamuolius, atliko 8 rezultatyvius perdavimus ir surinko 23 naudingumo balus. Lietuvių atakų dirigentas nepadarė nė vienos klaidos.
Šiame čempionate žaisdamas po 24 minutes mažeikiškis pelno vid. 13,3 taško (53,5 proc. dvit., 47,1 proc. trit., 76,9 proc. baud.), atkovoja 2,5 ir perima 1,7 kamuolio, atlieka po 6 rezultatyvius perdavimus ir renka 16,2 naudingumo balo.
Tie skaičiai galbūt galėtų būti dar skambesni, jei ne Gedimino Petrausko žaidimo filosofija. Pagal ją, kiekvienas komandos narys turi po 1-3 jam numatytus derinius, todėl rinktinėje nėra išreikštų lyderių, kurie nesiskirtų su kamuoliu ir nuo savęs suktų visą žaidimą.
R.Jokubaičiui tai trečias oficialus FIBA jaunimo čempionatas, bet pirmas, kai jis daro tokią įtaką komandos žaidimui. Pernai jis žaidė su dvejais metais vyresniais bendražygiais pasaulio devyniolikmečių pirmenybėse, o prieš dvejus metus šešiolikmečių varžybose mažiausiai iš visų atakų organizatorių.
Per vienerius metus debiutavęs NKL ir LKL, R.Jokubaitis nekantravo pamatyti, kaip per tuos metus pasikeitė lyginant su savo bendraamžiais.
Ir vaizdas jam visai patiko.
„Jaučiausi gerai. Prieš rungtynes visada jausdavau jaudulį ir tai yra gerai, nes man svarbu, kaip atrodys komanda, kaip jai suvadovausiu. Tikiuosi, pavyks prisidėti prie patekimo į pasaulio čempionatą“, – 24sek Rygoje, Lietuvos rinktinės viešbučio terasoje, pasakojo R.Jokubaitis.
Per metus – beveik 10 kilogramų
Per metus pasikeitė ne tik R.Jokubaičio vaidmuo Lietuvos rinktinėje. Gerokai pasikeitė ir jo sudėjimas. Vėlyvo brendimo vaikinas taip sutvirtėjo, kad per sezoną priaugo iki 10 kilogramų.
Dar Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rungtynėse vaikinas netyčia bumbtelėjo į teisėją. Arbitras susimuistė, bet nusišypsojo – sulaukė ir dviejų kolegų ant parketo replikų. R.Jokubaitis atsiprašė, bet tai buvo smagi jo tvirtėjančio kūno iliustracija.
Daug prie to prisidėjo kraustynės iš Klaipėdos į Kauną.
Į „Žalgirio“ stovyklą R.Jokubaitis atvyko tik 2017-ųjų vasarą. Prieš tai mažeikiškis keletą metų mokėsi krepšinio pagrindų Klaipėdoje, pas trenerį Alfredą Kaniavą. Šis specialistas jaunuoliui įskiepijo gerų vertybių, bet tik „Žalgiryje“ jis pradėjo rimčiau dirbti su štangomis – sportavo dukart per savaitę.
„Buvo nerimo, kad priaugau riebalų. Bijojau, kad sulėtėsiu. Bet pakalbėjau su tais, kurie supranta šituos dalykus, ir jie pasakė, kad viskas normalu.
Štanginėje daug esu pridėjęs. Aikštelėje gal dar man truputį sunkiau, bet, manau, visas priaugis yra nuo svarmenų“, – pasakojo R.Jokubaitis, kurio svoris dabar svyruoja tarp 87-89 kilogramų.
Galima tikėtis, kad bręstantis septyniolikmečio kūnas dar smarkiai stiprės, o pats R.Jokubaitis – dar ir ūgtels.
Dabar jo ūgis siekia 191 cm, koja – 46 dydžio. Rokas perėmė genus iš tėvelių. Anksčiau 4-5 pozicijoje žaidusio tėčio ūgis siekė beveik du metrus, mamos – 178 cm. Tikimasi, kad krepšininkas dar gali pasistiebti keletą centimetrų.
Fiziškai gerai sudėtas ir žvelgdamas į puolimą per priešininko galvą arba žaisdamas vienas prieš vieną arčiau krepšio, R.Jokubaitis aikštėje turės dar daugiau pranašumų.
„Sesė irgi nėra žema. Visi žaidė krepšinį“, – pabrėžė R.Jokubaitis.
Mažeikiškiai išugdė ne tik aukštą, bet ir kultūringą, nuoširdų ir atsidavusį sportininką. Iš pradžių Rokas, arba Rokelis, kaip jį mėgsta vadinti rinktinės treneris Gediminas Petrauskas, savaitgaliais važiuodavo 100 km į Klaipėdos krepšinio mokyklą, kur nakvodavo pas draugą.
Bet kai mama gavo darbo paaukštinimą į Klaipėdą, į uostamiestį persikėlė visa R.Jokubaičio šeima. Tik patekęs į „Žalgirio“ organizaciją, į Kauną jaunuolis persikėlė vienas ir apsigyveno klubo stovykloje Petrašiūnuose.
Rokas dar neturi vairuotojo teisių ir prie automobilio vairo Kauno gatvėmis galės riedėti anksčiausiai lapkričio pabaigoje. Tačiau jo karjera ėmė keistis „Formulės 1“ greičiu.
Gavo nuo Šaro per nagus
Įdomu, kad anksčiau Moksleivių krepšinio lygoje R.Jokubaitį statydavo atakuojančiu gynėju, kur jis žaisdavo daugiausiai vienas prieš vieną arba du prieš du. Tik šešiolikmečių rinktinės treneriai pradėjo jam skirti atsakingas įžaidėjo pareigas.
Daugelis NBA ir Europos skautų žavisi būtent patikimu R.Jokubaičio žaidimo valdymu ir kamuolio perdavimo savybėmis. Nors atrodo, kad šioje pozicijoje žaidžia visą savo gyvenimą, dveji metai tokių funkcijų nėra daug.
„Jaučiu, kad tas dalykas tobulėja. Vis tiek, treniruotės pas Jasikevičių prideda. Galbūt dabar čia žaisdamas jaučiuosi užtikrintesnis. Jaučiu, kad su laiku auga ir krepšinio IQ“, – mano R.Jokubaitis.
Būtent Šarūno Jasikevičiaus treniruotėse įžaidėjas turėjo prisiminti savo metiko instinktą.
Su keliais bendraamžiais iš dublerių komandos pakviestas pasitreniruoti su pagrindine komanda, sykį R.Jokubaitis darė pratimą atakuojant krepšį trise prieš du. Susikaustęs jaunimėlis dažniausiai pirmiausia ieškodavo perdavimo komandos draugams.
„Šarūnas iškart pasakė, kad jei nežiūrėsit į krepšį, galėsit sugrįžti atgal į dublerius. Taip ir pasakė“, – taip įstrigo pirmoji pažintis su vienu geriausių Eurolygos trenerių, kad iki šiol kikena R.Jokubaitis.
Jis suprato, kad jei bijos per treniruotes, tai jam į naudą neišeis.
Sugrįžęs į dublerius jis žaisdavo dar agresyviau. Nors aikštėje sutiko daug vyresnius priešininkus, R.Jokubaitis nesijautė už kitus silpnesnis.
Iš Regionų krepšinio lygos į Nacionalinę krepšinio lygą atvykęs septyniolikmetis per 24 minutes įmesdavo 9,7 taško, atkovodavo 2,8 kamuolio ir atlikdavo 4,5 rezultatyvaus perdavimo.
„Iš Šarūno pasiėmiau tai, kad reikia žaisti drąsiai. Aišku, nepersistengti individualiai, bet nesijausti už kitus silpnesniu.“
Sezono viduryje jis nustelbė brolių Ballų debiutą Lietuvoje ir sulaukė išskirtinio ESPN dėmesio.
„Kai LaMelo Ballas parodė ir savo unikalius gebėjimus, ir trūkumus, Jokubaitis sužibėjo kaip elitinis NBA talentas“, – rašė ESPN jaunųjų talentų specialistas Mike'as Schmitzas.
Vėliau nurijo skaudžias pamokas Eurolygos jaunių turnyre Kaune ir NKL finale, kur stebėjo klaipėdiečių triumfą.
Tie metai išmokė daug ko: kaip žaisti prieš varžovų gynybos spaudimą, kaip asmeniškai gintis, kur dar tobulinti dešinę ranką, metimą.
Tačiau didžiausios pamokos atėjo baigiantis sezonui, kai R.Jokubaitis jau tik sportavo individualiai ir daugiau laiko galėjo skirti 11 klasės rūpesčiams.
Akinantis skambutis
Vieną vakarą „Žalgirio“ dublerių treneris Tomas Masiulis feisbuko grupėje pranešė auklėtiniams, kad Matas Jogėla, Martynas Arlauskas ir Rokas Jokubaitis laukiami treniruotėse su pagrindine komanda, kuri po truputį pasitiko LKL atkrintamąsias ir Eurolygos finalo ketvertą.
„Dalyvausiu“, – atrašė R.Jokubaitis.
Kitą rytą vos atsikėlusį jį pažadino T.Masiulio skambutis.
„Kauno „Žalgiris“ nori tave registruoti LKL rungtynėms“, – ramiai nuskambėjo kitame ragelio gale.
„Buvau lengvai apakęs“, – išsišiepė R.Jokubaitis.
Tai jau buvo kitokios treniruotės, nei sezono pradžioje, kai R.Jokubaitis stažavosi su „Žalgirio“ krepšininkais svečio teisėmis. Dabar jis buvo komandos dalis.
„Gal ir treniruotė įdomesnė buvo, kai jaučiausi komandos nariu. Bet buvau lengvai sukrėstas.“
Jaunimui Š.Jasikevičius buvo kantrus. Jeigu dubleriai ko nežinodavo, Šaras sustabdydavo momentą ir ramiai paaiškindavo, kaip reikia žaisti.
„Kai tapau komandos dalimi, treneris elgėsi vienodai. Aišku, griežtesnį žodį jis visada pasakys, – šyptelėjo R.Jokubaitis. – Viskas buvo kaip ir taip pat, bet pačiam viduj kažkaip tai...“
Gegužės 5-ąją R.Jokubaitis susiruošė į pirmąją savo išvyką kartu su „Žalgirio“ komanda. Jis atsisėdo netoli autobuso galo, šalia Brandono Davieso.
Rokui buvo ir smagu, ir keista – įžaidėjas sunkiai tramdė jaudulį ir galvojo apie savo debiutą Lietuvos krepšinio lygoje.
„Kaupiausi visą kelionę. Per daug nekalbėjau – klausiausi muzikos“, – prisimena R.Jokubaitis.
14-ąją minutę jis pasirodė ant parketo Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ arenoje. Beje, pasvaliečius treniravo Gediminas Petrauskas – dabartinis jo treneris jaunių rinktinėje.
Netrukus teisėjas paprašė jaunuolio pasivalyti nosį – iš jos pradėjo bėgti kraujas.
„Gavau iš kažkurio varžovo alkūnės. Iškart pasijautė vyrų krepšinis, – šypsosi R.Jokubaitis. – Jau tik išėjęs ir į šoną gerai gavau.“
Tą debiutinį vakarą Š.Jasikevičius patikėjo R.Jokubaičiui žaisti ir ketvirtajame kėlinyje, kuriame jis pasižymėjo 4 taškais, o iš viso pelnė 6 per 12 minučių, atliko 2 rezultatyvius perdavimus ir nė karto nesuklydo.
R.Jokubaičiui paliko įspūdį, kaip „Žalgirio“ sirgaliai vėliau prie autobuso sutiko žaidėjus ir dėkojo jiems plojimais.
„Tai buvo labai smagu“, – atsimena jaunuolis.
Po poros dienų Utenoje R.Jokubaitis sužaidė kol kas geriausią savo LKL mačą: per 10 minučių pelnė 7 taškus ir atliko 4 rezultatyvius perdavimus. Bet tikrasis krikštas įvyko trečiajame susitikime, „Žalgirio“ arenoje.
Šio vaikio potencialas toks, kad ateityje jis tikrai nerungtyniaus tuščiose arenose, kaip tą vakarą „Žalgirio“ arenoje. Tai tiesiog buvo paskutinis nieko nebelėmęs LKL reguliariojo sezono mūšis, į kurį net „Prienai“ nebeatsivežė visų savo žaidėjų.
Bet Paulius Jankūnas norėjo padaryti tą vakarą septyniolikmečiui įsimintiną.
Kai „Žalgirio“ arenoje DJ paleidžia tam tikrą dainą, tunelyje išsirikiavę žaliai balti ristele pajuda aikštės centro. Sirgaliai jiems paploja, komanda sušunka „Mes už... Žalgirį!“, ir krepšininkai skirstosi apšilimui.
„Eik į priekį“, – R.Jokubaičiui tunelyje leptelėjo P.Jankūnas.
Gynėjas kiek susimąstė, nes Pasvalyje tai jam neteko to daryti.
„Galvojau, kad čia gal taip reikia kaip naujokui“, – keistą situaciją prisiminė debiutantas.
Ir R.Jokubaitis jau pradėjo ristele bėgti link aikštės centro, kai kiek atsigręžęs atgal nepamatė nė vieno paskui lekiančio komandos draugo.
Visi žalgiriečiai su Pauliumi Jankūno tunelio priešakyje ėmė kikenti – septyniolikmetis ant parketo atsidūrė vienui vienas ir aiškiai sutrikęs.
„Žinojau, kad taip būna! Buvo ne kiek gėda, bet vis tiek... Jankūnas po to pribėgo ir pasakė, kad esu naujokas, tai kažkaip reikėjo mane...“ – dabar Rygoje šypsosi R.Jokubaitis.
Per tas trejas LKL rungtynes R.Jokubaitis gaudavo pasireikšti vidutiniškai po 13 minučių, pelnė 5,7 taško (77,8 proc. dvit., 25 proc. trit.), atkovojo po 2 kamuolius, atliko 2,3 rezultatyvaus perdavimo ir nepadarė nė vienos klaidos, taip rinkdamas po 7 naudingumo balus.
„Gal buvo sunku susitvarkyti su jauduliu, bet manau, kad padariau, ką galėjau ir pasirodžiau gerai“, – patenkintas jis savo debiutu LKL.
Ateityje – ir netikėtai iškilę klausimai
Galbūt 2018-2019 m. sezoną R.Jokubaitis jau ne tik keliaus su komanda autobusu į Pasvalį ar Uteną, bet išbandys ir erdvias užsakomojo reiso kėdes.
Septyniolikmetis rugpjūčio viduryje dalyvaus „Žalgirio“ ikisezoninėje stovykloje, kurioje bandys įtikinti Š.Jasikevičių, jog jis nusipelnė ir stabilesnės vietos komandos rotacijos gilumoje.
Pernai taip save užsirekomendavo Martynas Arlauskas, solidžiai sujudėjęs prieš 2017-2018 m. sezono kovas, o vėliau sužaidęs 10 LKL ir 4 Eurolygos rungtynes.
„Reikia gerai pasirodyti, gerai atidirbti ir tada bus kalbama su vadovais“, – 24sek teigė R.Jokubaitis.
24sek žiniomis, R.Jokubaitis greičiausiai gaus dvigubą licenciją, su kuria galės žaisti pagrindinėje „Žalgirio“ sudėtyje LKL bei Eurolygoje, o daugiau žaidimo laiko pasisemti NKL kovose.
Tik Rokui dar labai įdomu, kaip jam pavyks suderinti krepšinį ir mokslus. Į mokyklą jis nežiūri atmestinai, o ten jo laukia paskutiniai svarbūs mokslo metai. Apie tai jis ketina pasikalbėti su klubo vadovais.
Beje, mokslų klausimas R.Jokubaičiui pastaruoju metu pasidarė itin aktualus. Anksčiau jo vis klausdavo, ką jaunuolis galvoja apie galimybę žaisti ir mokytis NCAA universiteto komandoje. R.Jokubaitis ėmė vis rimčiau galvoti apie tokį karjeros variantą, kurį galėtų pasirinkti baigęs artėjantį klubinį sezoną.
„Kažkaip niekada apie tai nepagalvodavau, bet NCAA yra aukštas lygis ir tai gera karjeros stotelė. Pastaruoju metu sakau, kad dar negaliu sakyti, jog tuo nesidomiu, – atviravo R.Jokubaitis, sulaukęs NCAA komandų dėmesio. – Aišku, niekada rimtai nesu apie tai pagalvojęs. Reikia susėsti ir rimtai pakalbėti, kur noriu tęsti mokslus. Bet pastaruoju metu daug apmąstau apie JAV, NCAA. Tačiau nieko dar negaliu sakyti.“
„Turiu su „Žalgiriu“ ilgalaikę sutartį, bet galiu išvykti po sezono, tik tai turi būti abipusis susitarimas. Dar nekalbėjau su žmonėmis, kurie supranta ir nori, kad man būtų geriau. Dar bus kalba apie NCAA, bet dabar svarbiausias artėjantis sezonas. Nežinau, kas manęs laukia – bus įdomu.“
Iškalbingas palyginimas
NBA ir Europos krepšinio skautai kol kas Roką regi ne Amerikoje, o Europoje.
24sek žiniomis, NBA žmonės pasigenda didesnio įžaidėjo atletiškumo, turi abejonių dėl jo metimo patikimumo. Bent keli 24sek kalbinti skautai žavisi R.Jokubaičio įgūdžių arsenalu, tačiau sprogstamosios jėgos bei atletiškumo trūkumas ir daugiau genetinės, o ne meistriškumo savybės, jiems sunkiai leidžia įsivaizduoti lietuvį lenktyniaujantį su NBA atletais.
Bet daugelis sutinka, kad jeigu daug dirbs, neužries nosies, gaus žaidimo praktikos ir kryptingai eis į priekį, iš Roko gali užaugti labai įdomus žaidėjas.
Skautai pamena viena seną gerą krepšininką, kurį savo žaidimo stiliumi kiek primena Rokas Jokubaitis.
Tai Atėnų „Panathinaikos“ ir Graikijos krepšinio legenda Dimitris Diamantidis.
R.Jokubaitis protingai vadovauja komandai, gerai valdo kamuolį, geba iškišti juvelyrinius perdavimus. Pagal rezultatyvių perdavimų skaičių, R.Jokubaitis Europos jaunių čempionate rikiuojasi antras su šešių vidurkiu. Visai kaip D.Diamantidis, įžaidėjas mėgsta lėtesniame poziciniame žaidime sudėlioti komandą.
Nors sportininko kūnas dar tik formuojasi, R.Jokubaitis yra labai techniškas žaidėjas.
Sužaidęs vienas prieš vieną, jis gali techniškai užbaigti išpuolį. Jis ypač mėgsta prasiveržęs krepšio link greitai pristabdyti maždaug prie baudų metimo linijos ir paleisti metimą, kuris kiek keistoku būdu virsta floateriu. Metimai jam neateina lengvai, bet tai jo metimai.
R.Jokubaitis šiame čempionate atgaivino savo metimą po driblingo atšokus prie tritaškio linijos, kuriuo bent porąsyk Liepojoje nemaloniai nustebino Serbijos krepšininkus.
Svarbiausia, kad tai ramus aikštės generolas, kuriuo galima pasitikėti ištikus bėdai ant parketo. Jį sunku išmušti iš vėžių. Gediminas Petrauskas treniruotėje Rygoje improvizuoto tritaškių konkurso metu beveik į ausį šaukė krepšininkui: „Užsikirsi! Dar du! Ne – trys!“ Tačiau įžaidėjas nė nepakeitęs veido minos paleido taiklių metimų seriją ir atsiėmė už pergalę numatytą šokolado plytą.
D.Diamantidis taip pat buvo gerai sudėtas, ne staigus, bet labai techniškas žaidėjas, išlaikytas, kuklus ir mėgstamas komandos draugų lyderis, paskui kurį sekdavo visa komanda.
„Stebėjau jį, kai buvau mažesnis. Tada gal tas supratimas apie krepšinį nelabai koks buvo, bet „Youtube“ pilna jo epizodų. Jis tikras įžaidėjas.
Manęs paklausdavo apie mėgstamiausią žaidėją ir dabar prisiminiau, kad kaip tik neseniai žiūrėjau jo karjeros „Tribute“ video čia. Jis man palikdavo gerą įspūdį. Tada nelabai suprasdavau to krepšinio, bet dabar pagalvoju, kokią atsakomybę turėdavo, kaip sustatydavo komandą, galėdavo pats užbaigti, pakreipti rungtynių eigą.
Nežinau, ar galima įžvelgti kažką panašaus tarp jo ir manęs, bet pagalvojau, bet manau, kad iš jo galima daug ko išmokti.“
R.Jokubaičio padėtas karjeros pamatas – tvirtas. Tačiau ne vienas toks gražus projektas žlugo patekus į didžiąją krepšininkų turbulenciją, pereinant iš jaunuolių, į vyrų krepšinį.
Pasiekti D.Diamantidžio žaidimo lygio kategoriją – tai ne iš Mažeikių į Klaipėdą nuvažiuoti.
Nors R.Jokubaitis reaktyviniu greičiu įsiveržė į didžiojo krepšinio papėdę, jam dar reikės pramušti ne vieną kantrybės ir meistriškumo išbandymo sieną, kad jis išgyventų negailestingą profesionalų atranką.
Viskas jo karjeroje kol kas dėliojasi labai kryptingai: MKL – RKL – NKL – LKL.
Neperšokdamas savo bambos R.Jokubaitis dabar turi žvelgti, kaip Šarūnas Jasikevičius mėgsta sakyti, į artimiausias rungtynes. Tokios svarbiausios dabar jo laukia sekmadienio pavakarę, kur jis bandys nudiriguoti Lietuvos jaunių rinktinę į pergalę prieš vokiečius, kuri suteiktų mūsiškiams vietą kitų metų pasaulio devyniolikmečių čempionate.
Rokui tai dar vienas geras patikrinimas, ar jis gali tapti lyderiu, vedančiu savo komandas į kritinės reikšmės pergales.
