„Gavau labai gerą pasiūlymą, kurio negalėjau atsisakyti“, – 24sek.lt pasakojo A.Kavaliauskas.
Ant A.Kavaliausko stalo gulėjo ir identiškas Kauno „Žalgirio“ pasiūlymas. Ta pati sutarties trukmė, ta pati suma.
Nors A.Kavaliauskas iš pradžių tikėjosi palūkėti garsių Europos klubų dėmesio, Lietuvos grandai jį užvertė pasiūlymais iškart kitą dieną po LKL uždarymo.
„Nežinau kaip jie gavo tą informaciją, – prisiminęs identišką „Žalgirio“ pasiūlymą nusijuokė A.Kavaliauskas, – bet bandė jie mane suvilioti.“
Tačiau Lietuvos čempionų statusas ir Eurolyga geriausią sezoną karjeroje sužaidusio „centro“ nesuviliojo.
Vilnius. Šeima. Iššūkis. Mylima komanda. „Lietuvos ryto“ pusėje buvo daugiau svertų.
„Trumpai buvau apmąstęs „Žalgirio“ pasiūlymą, bet porą dienų pagalvojęs norėjau likti. Norėjau laimėti su „Lietuvos rytu“. Man čia viskas patinka. Manau, kad priėmiau gerą sprendimą“, – teigia į Lietuvos rinktinės dvyliktuką besibeldžiantis vidurio puolėjas.
Daugiau apie sprendimo likti Vilniuje motyvus, „Lietuvos ryto“ vadovų veiksmus vasarą ir Lietuvos rinktinę – 24sek.lt interviu su A.Kavaliausku.
– Minėjote, kad norėjote likti „Lietuvos ryte“ dar ir todėl, kad laimėti čempionų titulą su komanda, kuri turi mažiau galimybių tai padaryti, yra smagiau. Mėgstate iššūkius?
– Taip, mėgstu, bet tai sakydamas turėjau omenyje ne tai, kad komanda turi mažiau šansų, bet tai, kad tai komanda, kuri yra labiau ištroškusi pergalių. „Lietuvos rytas“ nelaimėjo nuo 2010-ųjų, todėl tas badas, alkis – viskas yra. „Lietuvos ryte“ žaisti daug įdomiau.
– Gal jūsų sprendimui įtakos turėjo ir tai, kad jaunystėje augote stebėdamas „Lietuvos rytą“?
– Tai turėjo daug įtakos. Esu patenkintas situacija Vilniuje. Ir šeimai būtų daug geriau nei Kaune su tais visais darželiais ir t.t. Manau, kad priėmiau tikrai gerą sprendimą.
Buvo solidesnių pasiūlymų iš Turkijos ar Vokietijos, tačiau – tik metams. Dar galėjome laukti Ispanijos ir Italijos komandų, nes ten dar nebuvo pasibaigęs sezonas. Bet atėjo toks pasiūlymas, kurio atsisakyti negalėjau.
– Tikėjotės Europos klubų dėmesio, bet ar nenustebino „Žalgirio“ pasiūlymas?
– Buvo solidesnių pasiūlymų iš Turkijos ar Vokietijos, tačiau – tik metams. Dar galėjome laukti Ispanijos ir Italijos komandų, nes ten dar nebuvo pasibaigęs sezonas. Bet atėjo toks pasiūlymas, kurio atsisakyti negalėjau. Nors sąlygos buvo vienodos tiek „Žalgirio“, tiek „Lietuvos ryto“. Nežinau, kaip jie gavo informaciją (juokiasi), bet bandė mane suvilioti. Pasiūlymai buvo vienas prie vieno.
– Kaip vertinate „Lietuvos ryto“ vadovų veiksmus šią vasarą?
– Manau, kad klubas eina teisinga linkme. „Lietuvos rytas“ atgaivino savo jaunimo sistemą, krepšinio piramidę, kad krepšininkai galėtų kilti karjeros laiptais ir tobulėti. Manau, kad tai labai geras sprendimas tiek Lietuvos krepšiniui, tiek Vilniui, tiek „Lietuvos rytui“.
Esu patenkintas komplektacija. Turime tikrai gerus žaidėjus, žmones. Manau, kad viskas – priešakyje.
– Nauji ar buvę „Lietuvos ryto“ žaidėjai išskyrė trenerio Marcelo Nicolos bendravimą. Ar jis iš tikrųjų toks rūpestingas? Ar tarp jūsų, kaip priekinės linijos žaidėjų, užsimezgė ypatingas ryšys?
– Taip. Tą ryšį užmezgiau, kai jis tik atėjo į komandą. Tos 2–3 pirmosios savaitės buvo pažinimui. Pavyzdžiui, jis pajuokaudavo, aš pažiūrėdavau, galvodamas – rimtai jis čia, ar ne, o jis sakydavo: juokauju, nekreipk dėmesio.
Ryšys atsirado. Mes vienas kitą suprantame ir kaip žaidėjas trenerį, ir kaip žmogus žmogų. Abu buvome panašiose situacijose – susiradome žmonas iš skirtingų šalių ir t.t. Mes tikrai gerai sutariame.
Po sezono buvome susėdę kavos. Jis jau žinojo, kad ir kitą sezoną treniruos „Lietuvos rytą“, bet tada sakė, kad neatsivedė manęs įkalbėti likti. Tiesiog norėjo padėkoti už darbą sezono metu. Mes žmogiškai pakalbėjome. Jis – tikrai geras specialistas ir žmogus.
– Ar daug tokių trenerių pasitaikė per jūsų karjerą?
– Esu turėjęs. Bet ir vienaip, ir kitaip. Kai žaidžiau Rygos VEF, labai gerai sutarėme su Ramūnu Butautu. Aš jį myliu kaip tėvą. Man jis – labai didis žmogus.
Italijoje ir Ispanijoje pasitaikė ir taip, kad nebuvo to tokio ryšio nei su komanda, nei su treneriu. Matėsi, kad nėra susiklijavimo.
Kai žaidžiau Rygos VEF, labai gerai sutarėme su Ramūnu Butautu. Aš jį myliu kaip tėvą. Man jis – labai didis žmogus.
– Pakalbėkime apie Lietuvos rinktinę. Panašu, kad su Artūru Gudaičiu kovojate dėl to trečiojo vidurio puolėjo ar 4–5 aukštaūgio vietos. Artūras kol kas pasirodė solidžiai. Laukia didžiulė konkurencija?
– Spaudimo nejaučiu. Ateinu, dirbu, žaidžiu ir darau tai, ką darau. Nieko kito nebandau išradinėti. Nemėtau tritaškių ar nežaidžiu „du prieš du“ su kamuoliu. Tiesiog žaidžiu savo žaidimą. Jei jis atitiks trenerio Kazlausko sistemą, tai viskas bus gerai. Jei ne, pradėsiu sezoną gerai pasiruošęs.
– Praeityje esate žaidęs ketvirtojoje pozicijoje, taip pat – minėjęs, kad ir dabar galėtumėte žaisti sunkiuoju kraštu. Gal teko apie tai kalbėti su Jonu Kazlausku?
– Mes dabar juokaujame, kad į ketvirtąją poziciją yra labai daug pretendentų (Šypsosi.) – Mačiulis, Kuzminskas, Gudaitis, tas pats Valančiūnas čia kažką minėjo, kad galėtų žaisti. Visus kiša į ketvirtą poziciją.
Aš tiesiog atlieku savo darbą. Jei reikės – žaisiu, nebūsiu pasimetęs.
