„Žalgirio“, „Ryto“ ir kitų LKL klubų žingsnis į naują žaidimų aikštelę: pinigai, naujovės ir ateitis

„Žalgiris Insider“

zalgiris.lt nuotr./„Žalgiris Insider“

Projektas, prie kurio „Žalgiris“ dirbo beveik metus.

Kai konkurentai nuėjo į „Contribee“ arba „Patreon“, „Žalgirio“ komanda su IT partneriais sukūrė savo platformą. Kovo 30-ąją žaliai balti pristatė „Žalgiris Insider“ – vieną iš svarbiausių numatytų šio sezono pandeminių projektų, kuris ateityje klubui galėtų generuoti papildomas pajamas.

„Pirminė mintis buvo sukurti „Žalgirio“ paskyrą „Patreon“ platformoje. Taip tiesiog prašytume sirgalių finansiškai mus palaikyti, nesukuriant jiems ypatingos vertės. Man asmeniškai to labai nesinorėjo ir nenorėjau plėtoti tokios idėjos, – balandžio pradžioje zalgiris.lt citavo „Žalgirio“ vadovą Paulių Motiejūną. – Kai prisimeni dvi ankstesnes klubo krizes, kai prisimeni, kiek to palaikymo esame gavę iš sirgalių, nesinorėjo tuo naudotis ir vėl.

Pirmosios dvi krizės buvo mūsų. Jos palietė tik „Žalgirį“. Kitos komandos gyveno kaip gyvenusios. Tada pagalbos reikėjo mums ir ji atėjo. Dabar pagalbos reikia visiems. Todėl ir neplėtojome „Patreon“ projekto.

Norėjome sukurti kažką tokio, kad sirgaliai ne tik ateitų ir finansiškai padėtų „Žalgiriui“ tapdami prenumeratoriais, nes jiems rūpi komanda ir jie nori ją paremti. Mes tikrai galvojome apie profesionalų turinį, ieškojome būdų, ką naujo galime pasiūlyti sirgaliams, kaip juos sutelkti, kaip geriau pasiekti ir įtraukti. Kurdami anksčiau nematytą, unikalų, išsamų ir profesionalų turinį suteikiame sirgaliams vertę, atitinkančią jų sumokamą prenumeratos kainą. Norėjome pakelti kartelę ir viską paruošti dar profesionaliau. Norime sirgalius prileisti prie dar daugiau informacijos. Tokiu būdu norime atsiskaityti su žmonėmis už jų investiciją, už tai, kad jie gali gauti daugiau informacijos ir priartėtų prie komandos.“

VIDEO: „urBONUSas“: gandai apie „Žalgirio“ taikinį, Dončičiaus kompanija Kaune ir kodėl įstrigo Šaras

„urBONUSas“: gandai apie „Žalgirio“ taikinį, Dončičiaus kompanija Kaune ir kodėl įstrigo Šaras

„Žalgiris“ Lietuvoje kol kas siūlo gausiausią ir įvairiausią turinį apie savo komandą.

Kas antrą sekmadienį rengiami protmūšiai, tinklalaidės su esamais bei buvusiais žalgiriečiais ir „Žalgirio“ priešininkais Eurolygoje, žalgiriečių videodienoraščiai (pavyzdžiui, Roko Jokubaičio mitybos įpročiai), klubo vidinė informacija apie žaidėjų traumas ir pokyčius sudėtyje, rungtynių metu prie komandos narių segamas mikrofonas, smagios videolaidos, papildomi interviu bei interakcijos su krepšininkais ir treneriais – „Žalgiris Insider“ prenumeratoriai gauna maždaug po vieną turinio vienetą per dieną.

„Norime suteikti sirgaliams galimybę būti dar arčiau komandos, todėl generuodami turinio idėjas mąstėme apie tai, kaip tą prieigą sirgaliams galėtume suteikti. Pagrindinė mintis – sirgaliai gali „atverti“ rūbinės duris, todėl suteikiame turinio iš žalgiriečių gyvenimo. Esame sezono pabaigos stadijoje, todėl nemažai idėjų kol kas tik išbandome ir ruošiamės ateičiai, – 15min pasakoja Kauno klubo verslo vystymo vadovė Unė Marija Jurkštaitė. – Kitas svarbus aspektas – sirgaliai gali užduoti klausimus mūsų pašnekovams, todėl norime, kad kiekvienas konstruktyvus klausimas būtų užduotas. Turime ir daugiau planų: dokumentiniai filmai, reportažai su krepšininkais iš jų asmeninės aplinkos, trenerių patarimai ir žalgiriečių pasirodymas neeilinėse situacijose, pavyzdžiui, virtuvėje gaminant maistą su profesionaliu šefu.

Norime suburti ir aktyvią „Žalgiris Insider“ prenumeratorių bendruomenę, todėl jiems siūlome dalyvauti konkursuose, komentuoti, siūlyti savo idėjas.“

Asmeninio archyvo nuotr./Unė Marija Jurkštaitė

Anot U.M.Jurkštaitės, „Žalgiris Insider“ jau turi per 600 prenumeratorių, kurie užsisakė arba „Startinio penketo“ (2,99 Eur), arba MVP (7,99 Eur) paketą.

„Ir matome kasdienį augimą. Tikimės, kad skaičiai rimčiau įsibėgės rudenį, prasidėjus naujam Eurolygos sezonui, – viliasi verslo vystymo vadovė. – Šiek tiek gaila, kad su projektu startavome praktiškai pasibaigus Eurolygos sezonui, todėl ir startas nebuvo toks stiprus prenumeratomis, koks būtų sezono pradžioje ar jo įkarštyje. Tikime, kad „Žalgirio“ sirgaliai yra pasiruošę mokėti už išskirtinį turinį, o mes pasiruošę kurti tokį turinį, už kurį būtų verta mokėti, taigi kitą sezoną projektas turėtų būti pelningas bei taip nešti papildomų ir labai svarbių pinigų į „Žalgirio“ biudžetą.“

Dėl „Žalgiris Insider“ projekto į žaliai baltų komandą iš LRT grįžo gerai pažįstamas veidas ir balsas Rytis Kazlauskas, kuris Kauno klube užima turinio vadovo pareigas. Jis padeda ir generuoti, ir realizuoti turinio idėjas, vesdamas tinklalaides, protmūšius ir būdamas už kameros bendraujant su žalgiriečiais.

„Pagrindinės išlaidos ir yra būtent žmogiškiesiems resursams. Labai džiaugiamės, kad po pertraukos į organizaciją sugrįžo Rytis Kazlauskas, kuris nepamainomas savo idėjomis, kūrybiškumu ir kokybiško turinio išpildymu, – pabrėžia U.M.Jurkštaitė. – Su video medžiagos filmavimu ir montavimu pilnais etatais dirba du žmonės. Kaip žinote, klubas nenustojo teikti ir nemokamai prieinamo turinio, kuris taip pat gula ant tų pačių žmonių pečių.“

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Berlyno „Alba“ – Milano „Ax Armani“

Lietuviai po truputį atranda mokamo turinio teikiamą papildomą vertę. „Žalgirio“ verslo vystymo vadovė pasakoja, kad prieš startą kauniečiai atliko sirgalių nuomonės tyrimą. Geru eksperimentu tapo ir virtualus rungtynių bilietas, kuriuo Eurolygos sezono metu „Žalgiris“ kvietė aistruolius įsigyti galimybę dalyvauti virtualiame komandos pristatyme, dalyvauti žaidimuose, užduoti klausimus spaudos konferencijose, bendrauti su „Žalgirio“ šeimos nariais.

„Reakcijos buvo tikrai geros, o „Žalgirio“ Garbės Klubo narius kvietėme įsitraukti į platformos testavimo stadiją ir atsižvelgėme į jų nuomonę. Tai mus ir paskatino žengti pirmyn. Pačią reakciją galima paaiškinti E.Rogers inovacijų adaptacijos kreive – dalis labiausiai įsitraukusių sirgalių sureagavo labai gerai ir entuziastingai, daliai aistruolių dar reikia laiko pagalvoti, dalis palauks, kol didžioji dauguma bus prisijungę ir tada prisijungs ir jie. Tad manome, reakcija yra adekvati, – 15min teigia U.M.Jurkštaitė. – Matome nuolatinį augimą ir svarbiausia, kad paslauga pateisina lūkesčius tų, kurie jau naudoja. Žinoma, esant tokiai įtemptai situacijai labai norisi kuo greičiau įsukti projektą tam, kad galėtume greičiau atsigauti nuo per pandemiją patirtų nuostolių. Bet greičiausiai „Žalgiriui“ dar keli artimiausi metai bus nelengvi.“

Asmeninio archyvo nuotr./Unė Marija Jurkštaitė

Sporto konferencijose ir lygų posėdžiuose vis labiau akcentuojama naujų netradicinių pajamų šaltinių paieška, o tokių ieškoti verčia pandeminė situacija, skaudžiai braukianti iš parduotų bilietų gautų pajamų eilutę.

„Žalgirio“ vadovas P.Motiejūnas šioje srityje mato potencialą sukurti universalią platformą, kurią galėtų naudoti ir kiti Eurolygos klubai. Tam dar reikės laiko ir investicijų, bet klubo šeimininkas tikisi, jog reali grąža galėtų pasimatyti po 3-5 metų.

Kai nemažai kitų Lietuvos komandų sumažino savo aktyvumą mokamoje platformoje, šviežiai susikūręs „Žalgiris Insider“ bandys išlaikyti prenumeratoriaus dėmesį ir tarpsezonyje. Turinio kūrėjai kaupia medžiagas ir jas paskirstys vasaros mėnesiams, taip pat tęs pokalbius su pašnekovais, įtrauks sirgalius į žaidimus ir konkursus, supažindins su komandos naujokais ir išsamiau pateiks pasiruošimą naujajam sezonui.

„Planuose yra ir draugiškų rungtynių transliacijos, – 15min teigė U.M.Jurkštaitė. – Norime, kad prenumeratoriai galėtų sekti komandos pulsą net ir tada, kai iki pirmųjų oficialių rungtynių lieka nemažai laiko.“

„Žalgirio“ specialistė viliasi, kad mokamas turinys atras savo vartotoją ir prigis Lietuvoje.

„Pastaruoju metu vis daugiau žmonių supranta, kad tikrai geros paslaugos turi savo kainą, nes reikia įdėti daug darbo ir išteklių, kad jas būtų galima pasiūlyti. Žmonės suvokia, kad naudodamiesi nemokama paslauga jie tampa preke – paslaugos kūrimas yra finansuojamas iš reklamos lėšų. Atsiranda vis didesnė dalis gyventojų, kuri už jiems tikrai patinkantį turinį ir vertingą paslaugą yra linkę sumokėti ir taip gauna dar geresnį ir švaresnį turinį. Tuo tarpu klubui tai – papildomas pajamų šaltinis, iš kurio uždirbtos pajamos yra investuojamos į komandos stiprinimą, – tikina U.M.Jurkštaitė. – Sportas ir krepšinis turi labai didelę auditoriją ir domėjimasis krepšiniu daugeliui žmonių yra malonus laisvo laiko praleidimo būdas. Mūsų organizacijos misija apskritai yra burti gerbėjus į bendruomenę, suteikti priklausymo bendraminčiams jausmą. Platforma, kuri leidžia ne tik gauti informaciją įdomia tema, bet ir siūlo dalyvauti protmūšiuose ir žaidimuose, užduoti klausimus ar diskutuoti tarpusavyje, turėtų rasti savo gerbėjų ratą.“

„Rytas“ platformoje „Patreon“

Stopkadras/„Rytas Patreon“

Sunku būti inovatoriumi. Vilniaus „Rytas“ prieš pusmetį pirmasis iš Lietuvos klubų žengė į „Patreon“ ir sulaukė dvejopų vertinimų. Tačiau greitai Lietuvos krepšinyje apmokestinti papildomą turinį tapo įprasta praktika.

„Rytas“ su „Patreon“ atsiradimu pradėjo kassavaitinę laidų apie komandos gyvenimą seriją „Iš arti“. Taip, beje, vadinasi ir juodai-baltai-raudonų prenumeratos narystė „Patreon“ kanale, kurios kaina – 5 eurai per mėnesį.

Mokamo turinio platformoje „Rytas“ dar išsiskiria trenerio Giedriaus Žibėno kalbos fragmentais iš rūbinės prieš ir po vilniečių rungtynių, kurie nematomi per TV ar internetines transliacijas.

„Patreon“ platformoje sostinės klubas taip pat organizuoja klausimų ir atsakymų sesijas su komandos nariais, keletą kartų segė mikrofoną prie trenerių per treniruotes, su prenumeratoriais dalijasi vidine komandos informacija, reguliariai vykdo konkursus, kuriuose aistruoliai gali laimėti „Ryto“ atributikos.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./B tribūna

Tiesa, pastaraisiais mėnesiais „Rytos“ ekipos „Patreon“ skaičius krito ir klubas didelę komunikacijos dalį perkėlė į privačią feisbuko grupę, skirtą „Ryto“ 2020-2021 m. sezono abonementų savininkams, kurią sudaro 454 žmonės. „Rytas“ dalijasi maždaug 6-8 įrašais per savaitę, o vieną įrašą pamato vidutiniškai 350 sirgalių.

Vyriausybei priėmus sprendimą į arenas įleisti iki 150 žiūrovų, feisbuko grupėje vyksta aktyvus bendravimas dėl registracijos į namų rungtynes, nes į jas gali patekti tik „Ryto“ abonementų savininkai.

„Tas abipusis bendravimas dabar yra išaugęs ir to pagrindinė priežastis yra fanų sugrįžimas į arenas, – 15min pasakoja „Ryto“ komunikacijos vadybininkas Vaidas Jukavičius, kuris visą turinį kuria su vizualinės komunikacijos vadybininku Tomu Kukta. – Mūsų idėja buvo išlaikyti kuo artimesnį ryšį su komandos sirgaliais ir sukurti jiems papildomą turinį, kad jie jaustųsi būdami dar arčiau klubo.“

Anot V.Jukavičiaus, „Rytas“ po sezono svarstys, ar tęsti turinio vystymą „Patreon“ platformoje.

„Kalbant apie mokamo turinio platformas, manau, kad jos turi ateitį ir tą įrodo jau esantys Patreon pavyzdžiai Lietuvoje, – samprotavo „Ryto“ komunikacijos specialistas. – Žinoma, šioje vietoje reikia žiūrėti į ilgalaikę perspektyvą ir tęstinumą. Manau, jog papildomų žmogiškųjų ar finansinių sporto klubų išteklių investavimas gali duoti nemažai naudos tiek pačiam klubui, tiek jo aistruoliams. Jeigu turinys kokybiškas ir įdomus, tai sporto fanai tą pastebės bei įvertins. Į mokamą turinį taip pat galima žiūrėti ir kaip į savotišką paramą klubui.“

Kėdainių „Nevėžis-Optibet“

Stopkadras/Virtuali „Nevėžio-Optibet“ akademija

Mokamą turinį krepšinio gerbėjams Lietuvoje pasiūlė ir Kėdainių „Nevėžio-Optibet“ komanda. Kėdainiečiai pasirinko „Patreon“ platformą, bet išsirinko gan unikalų kelią – įkūrė savotišką virtualią krepšinio akademiją, skirtą tarptautinei krepšinio bendruomenei.

Kai kitų klubų mokamas turinys daugiausiai susijęs su papildoma informacija iš komandos gyvenimo užkulisių, „Nevėžis-Optibet“ aiškiai komunikuoja, kad jų mokama platforma susijusi su edukacija ir individualiu tobulėjimu.

Už 7 arba 19 eurų paketą galima gauti „Nevėžio-Optibet“ trenerių, fizinio rengimo specialistų bei krepšininkų virtualias pamokas. Pats klubas šią akademiją rekomenduoja 12-18 metų jaunuoliams. Taip pat siūloma už simbolinį 1 euro mokestį paremti šią iniciatyvą.

Kėdainiečiai patalpino keturis vaizdo įrašus, kuriuose pamokas dalija NCAA dirbęs „Nevėžio“ asistentas Bobby Gonzalezas, taktinius išsidėstymo aikštėje elementus dėsto kitas asistentas Šarūnas Ciparis, tempimo pratimais konsultuoja fizinio rengimo treneris Laimonas Rimkus.

„Mes norime įsitvirtinti kaip virtuali krepšinio akademija, kurioje pamokas, patarimus ir užduotis gauni iš aukšto lygio profesionalų. Šiuo metu mūsų išskirtinumas yra toks, kad tie patys žmonės, kurie treniruoja LKL žaidėjus ir būsimus ar buvusius kitų aukščiausių lygų žaidėjus, gali treniruoti ir įkvėpti bet kurį Lietuvos ar užsienio moksleivį, krepšinį žaidžiantį asmenį, – 15min pasakojo „Nevėžio“ dalininkas Vytenis Gulbinas. – Bandome aiškiai komunikuoti, kad šis projektas turi aiškią viziją edukuoti ir jis su mūsų komanda yra susijęs tik tiek, kad jame dalyvauja patys žaidėjai bei treneriai. Kažkokios klubinės veiklos, išskirtinių naujienų už pinigus mes ten neskelbiame – tai darome nemokamai soc. tinkluose. Čia koncentruojamės tik į pamokas, o ir pačios pamokos skirtos labiau 12-18 metų jaunimui. Manome, kad apmokestinti šią papildomą veiklą turime moralinę teisę, nes tai yra visiškai kitoks produktas. Pridėčiau dar tai, kad šis projektas skirtas visiems, kurie nori išmokti profesionaliau žaisti krepšinį nuo iki. Nebūtina mėgti ar nemėgti mūsų komandos, kad virtualiai lankytum užsiėmimus.“

Asmeninio archyvo nuotr./Vytenis Gulbinas

Ši akademija glaudžiai susijusi ir su bendra „Nevėžio-Optibet“ vizija. Kėdainių klube žaidžia daug talentingų krepšininkų, tapr jų - ir užsieniečių. Pavyzdžiui, aukštaūgiui Arieliui Hukporti ir gynėjui Abramo Canka artimiausiose NBA naujokų biržose prognozuojami šaukimai antrajame rate.

„Komandoje turime labai įdomių ir talentingų žmonių, kurie yra sukaupę įvairiausios patirties ir jau priėjo iki to, ko trokšta krepšinį žaidžiantis jaunimas – tapti profesionalais. Kadangi turime tokią infrastruktūrą, nusprendėme su visais dalintis savo žiniomis“, – teigė V.Gulbinas.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Ariel Hukporti

„Nevėžis-Optibet“ publikuoja video seminarus kas 2-3 savaites ir šiame projekte mato daugiau pliusų nei minusų, todėl ketina tęsti savo veiklą. Tikimasi, kad ateityje su didesne patreonų parama klubas galėtų pateikti dar kokybiškesnį edukacinį turinį.

„Mokamo turinio ateitis kolkas yra labai miglota. Dabar visi stengiasi apmokestinti įdomesnį ir naudingesnį turinį, bet kaip bebūtų, visos šios lietuviškos prenumeratos konkuruoja ir su kitomis mokamo turinio platformomis, kaip „Spotify“, „Youtube Premium“, „Netflix“ ir panašiai. Daugeliui tai gali tapti finansine našta ir jie natūraliai stengsis pasilikti tik tai, kas jiems yra būtiniausia, – apie mokamo turinio ateitį Lietuvoje ir krepšinyje samprotavo V.Gulbinas. – Situaciją į gerąją pusę galėtų pakeisti verslų integracija į projektus arba rėmimai. Manau, kad čia ir yra daugumos projektų ateitis.“

Vis dėlto V.Gulbinas neabejoja, kad ateityje dauguma klubų anksčiau ar vėliau plėtos mokamą turinį, tačiau pranašumą turės didžiųjų miestų komandos su didesne sirgalių baze. Bet nepriklausomai nuo aistruolių armijos, svarbiausia žengti į mokamas platformas su aiškia vizija.

„Neptūnas“ platformoje „Contribee“

Stopkadras/„Neptūnas Contribee“

Klaipėdos „Neptūnas“ kaip mokamo turinio platformą pasirinko „Contribee“, kurios kūrėjai – iš Lietuvos. Didžiausias šios sutelktinio rėmimo platformos pranašumas prieš „Patreon“ – kūrėjų neapmokestinimas. Palyginimui, „Patreon“ tenka maždaug 20 proc. visų mėnesinių mokamo turinio kanalo pajamų.

„Neptūnas“ pasiūlė tris skirtingus rėmimo paketus – už 5, 10 ir 20 eurų kas mėnesį. Už vienkartinę 30 ar 50 eurų paramą, klubas suteikia „Neptūno“ sirgaliaus atributikos rinkinį su šaliku, marškinėliais arba bliuzonu, taip pat apsaugine kauke arba kepuraite su snapeliu.

Iš vienkartinės paramos „Neptūnas“ surinko 70 eurų, du „kontributoriai“ per mėnesį įneša po 25 eurus.

Klaipėdiečių „Contribee“ kanale yra trys unikalūs įrašai, du iš jų – sausio mėnesio apžvalgos akimirkos. 20 eurų per mėnesį įnešantiems žiūrovams „Neptūnas“ pasiūlė sausio mėnesio apžvalgą su komandos veteranu Martynu Mažeika.

Dabar tai nėra prioritetinis „Neptūno“ projektas, tačiau pokyčių šioje platformoje gali būti nuo kito sezono.

„Patreon“/„Contribee“ mokamoms platformos dar reikia laiko, kad jos „prigytų“ Lietuvoje. Esame dar neįpratę mokėti pinigų už tai, kas seniau būdavo nemokama. O tam, kad būtų sukurtas mokamų pinigų vertas turinys, reikia investuoti nemažai finansinių ir žmogiškųjų išteklių, – 15min teigė „Neptūno“ komunikacijos vadovė Agnė Žilevičiūtė. – Todėl pati pradžia šiose platformose tampa nuostolinga, kol nesudomini sekėjų, kad verta remti organizaciją.

Žinoma, rėmėjų pritraukimą lemia ir daug kitų veiksnių, tokių kaip komandos rezultatai, organizacijos stabilumas, finansinių sirgalių padėtis. O šiuo metu pagalius dar kiša visa COVID-19 pandemijos situacija.

Šiose mokamose platformose daugelis klubų šiuo metu eksperimentuoja ir ieško teisingo bei sėkmingo kelio sirgalių širdžių link. Todėl dar sunku spręsti, ar tai bus dar viena ateities komunikacijos niša, ar ties bandymais viskas ir pasibaigs.“

Stebėjimas ir ribotas potencialas

Lietuvoje mokamą turinį siūlo keturi LKL klubai.

Tiesa, panašią alternatyvą, tik nepatalpintą mokamose platformose, siūlo Panevėžio „Lietkabelis“, kuriantis papildomą tekstinę ir vaizdinę informaciją savo abonementų turėtojams, kurie dėl karantino apribojimo šį sezoną negalėjo palaikyti panevėžiečių „Cido“ arenoje.

70 abonementų turėtojų grupėje „Lietkabelis“ pristato specialų krepšininko arba trenerio interviu prieš rungtynes ir po jų, video iš rūbinės ir komandos užkulisių, pavyzdžiui, Nenado Čanako kalbą, taip pat asistento arba mačui neregistruoto krepšininko interviu ilgosios susitikimo pertraukos metu. „Lietkabelio“ abonementų turėtojai taip pat pirmieji sužino informaciją apie po traumų į rikiuotę grįžtančius žaidėjus, rungtynėms registruotus krepšininkus.

Kaip 15min teigė „Lietkabelio“ atstovai, kitą sezoną Panevėžio klubas priims sprendimą dėl mokamo turinio kūrimo ir naujovių reguliariame informacijos apie komandą tinklelyje.

Arno Strumilos / 15min nuotr./LKL rungtynės: „Lietkabelis“ – „Žalgiris“

15min bendravo su kitų LKL ekipų komunikacijos atstovais, kurie paaiškino, kodėl jų klubai nutarė nežengti į „Contribee“, „Patreon“ ar kitas mokamo turinio platformas, arba ką apie tokią galimybę galvoja ateityje.

Jų apibendrinimai buvo tokie:

• Mažesni LKL klubai priklausomi nuo potencialios savo auditorijos – mažesnės sirgalių bendruomenės ir mažesnės miesto populiacijos. Tai riboja jų potencialą kurti mokamą turinį ir iš to gauti finansinę grąžą.
• Kai kurių LKL komandų galimybes pereiti į mokamą platformą riboja žmogiškųjų išteklių trūkumas.
• Mažesnę aistruolių auditoriją turintiems LKL klubams efektyviau plėtoti viešai visiems prieinamą turinį.
• Mažesnių LKL ekipų potencialas mokamoje platformoje labai priklausomas nuo komandos sėkmės – nėra pergalių, nėra ir didelio susidomėjimo iš auditorijos.
• Lietuvoje dar nėra susiformavęs mokamo turinio įprotis, tačiau manoma, mokamas turinys yra neišvengiama ateitis.

Mokamas krepšinio komandų turinys Lietuvoje dar tik atranda savo vartotoją. Kaip ir Lietuvos klubai dar bando surasti būdų, kaip sudominti nuo informacijos Lietuvos žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose išlepintą krepšinio aistruolį.

Pandemija Lietuvos krepšinį įdarbino ieškoti naujų pajamų šaltinių. Efektyviai realizuoti mokamo turinio idėją mūsų šalyje nebus paprasta. Tačiau nuo papildomų galimybių Lietuvos krepšinio sirgalius išeis tik kaip nugalėtojas.