| Europos aštuoniolikmečių čempionatas | Lietuva – Vokietija | 17:30 |
3,2 sekundės iki rungtynių pabaigos, Lietuva – Rusija 79:81. Arnas Velička išsimeta kamuolį iš užribio. Jį priima Lukas Uleckas, kuris net neieškodamas kitų variantų sugrąžina sviedinį į Arno rankas. Greitas žvilgsnis į laikmatį, staigus judesys į dešinę ir metimas.
Vos tinklelį stebuklingai skrodęs kamuolys nusileido ant parketo, rusas Michailas Andrianovas užsidengęs akis susmuko ant parketo ir apsipylė ašaromis. Dukart olimpinio imtynių čempiono Mustafa Dagistanli garbei pavadintoje arenoje sirenos aidą nustelbė lietuviški riksmai.
Kitoje aikštės pusėje irgi gulėjo lietuviai. Tik jie – iš laimės užšokę ant rungtynių didvyriu tapusio A.Veličkos, kuris savo tolimu šūviu 82:81 išplėšė Lietuvos rinktinei kelia į Europos čempionato pusfinalį.
„Tas metimas buvo laimės reikalas. Bet Arnas gali tokius pataikyti, todėl labai didelės nuostabos nesukėlė“, – 24sek pasakojo „Žalgirio“ dublerių treneris Tomas Masiulis, pastaraisiais metais iki talento karjeros posūkio į Barseloną treniravęs A.Veličką.
Nors žaidė su metais vyresniais varžovais ir dar tėra septyniolikos, Arnas lemiamomis akimirkomis veržiasi pasiimti kamuolį į savo rankas. Taip buvo ir Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL), ir Moksleivių krepšinio lygoje (MKL).
Taip būdavo ir Tomo Masiulio treniruotėse, kai dubleriai žaisdavo „iki vieno metimo“ – kas įmeta, tas laimi.
„Jau tada pastebėjau, kad jis gali įmesti iš 8–9 metrų. Nors ir prameta, bet nori mesti. Tai turbūt įgimta“, – kalbėjo T.Masiulis.
Beje, A.Veličkos bomba Turkijoje nebuvo vienintelė jo dar trumpoje karjeroje su Lietuvos rinktinės apranga. Vos prieš dvejus metus Kauno sporto halėje, simboliškai žaisdamas prieš Turkiją, A.Velička paskutinėmis sekundėmis pataikė pergalingą dvitaškį, kuris 73:71 išvedė lietuvius į Europos šešiolikmečių pirmenybių finalą.
„Trys. Dvi. Viena. Pataikoooooo!“ – šaukė tada komentatorius Žilvinas Aleksandravičius.
„Didžiulis pasitikėjimas savo jėgomis. Jis negalvoja, kas bus, jei nepataikys. Jis nebijo pramesti. Tai žmogus, kuris tikrai drąsiai gali imtis iniciatyvos. Jis meta taip, lyg tai būtų treniruotė“, – 24sek pasakojo Gediminas Petrauskas, treniravęs A.Veličką šešiolikmečių Europos čempionate bei septyniolikmečių pasaulio pirmenybėse, kur iš abiejų turnyrų į Lietuvą parvežė sidabro medalius.
G.Petrauskas: „Jis negalvoja kas bus, jei nepataikys. Arnas meta lyg tai būtų treniruotė.“
Dabar Vengrijoje „Atomeromu“ komandą treniruojantis lietuvis nenurašo visko tik A.Veličkos genams. Jis siūlo padėkoti Arno treneriams Donatui Veličkai ir Romanui Brazdauskiui, kurie 1998–1999 m. gim. berniukų čempionatuose drąsiai suteikdavo įžaidėjui laisvės ir atsakomybės.
„Reikia dėkoti Arno treneriams. Jie jam suteikdavo visą laisvę ir leido valdyti komandą, priimti sprendimus. Gal kartais ir neteisingus, bet taip išsiugdė jo charakteris, gebėjimas tempti komandą“, – tikino G.Petrauskas.
Su Šaru lygino ne vieną
A.Velička per ketverias Europos čempionato rungtynes žaisdamas po 27 minutes pelno po 11 taškų (56,2 proc. dvit., 28,6 proc. trit.), atlieka po 5 rezultatyvius perdavimus, o 2,5 klaidos kompensuoja perimdamas 1,8 kamuolio.
T.Masiulis: „Pats Arnas viską supranta ir nėra kvailas, kad nesuvoktų, jog iki Jasikevičiaus jam dar labai tolimas kelias.“
JAV skautas Jonathanas Givony spėjo praminti Arną Veličką perspektyviausiu Lietuvos įžaidėju po Šarūno Jasikevičiaus. Tą byloja ir ambicingas karjeros žingsnis – 2016-ųjų vasarą A.Velička paliko „Žalgirio“ piramidę ir persikėlė į Barseloną.
Kita vertus, kitas Šarūnas Jasikevičius turėjo būti ir Žygimantas Janavičius, Šarūnas Vasiliauskas, Žydrūnas Kelys, Vytenis Čižauskas, Vaidas Kariniauskas ir kiti.
„Kaip jaunimo treneriui, man tie visi palyginimai labai nepatinka, – 24sek pripažino T.Masiulis. – Tai kaip meškos paslauga žmogui. Aišku, pats Arnas viską supranta ir nėra kvailas, kad nesuvoktų, jog iki Jasikevičiaus jam dar labai tolimas kelias. Jam dar reikia labai daug nueiti ir pasiekti, kad taptų Eurolygos lygio žaidėju. Apie daugelį žaidėjų daug kalba, daug rašo, bet viską reikia įrodyti darbu aikštėje ir rezultatais. Todėl aš neskubėčiau Arno lyginti su Šaru. Turėjome daug visokių pavyzdžių. Krepšininkai buvo lyginami ir su saboniais, ir su kitais, bet visi kur nors prapuldavo. Tie palyginimai kiša koją.“
Panašios nuomonės ir G.Petrauskas. Bet jis negali nuslėpti panašumo.
Kiek teko su juo dirbti ir kiek su juo susipažinau, Arnas žvaigždžių liga nesusirgs. Jis turi tėvelius, kurie juo labai rūpinasi ir neleis užriesti nosies.
„Jie tikrai turi panašumą, – nesidrovėdamas teigė G.Petrauskas. – Jie turi panašią lyderio savybę, charakterį. Gal jų žaidimo stilius ir skiriasi, bet jie abu nebijo imtis iniciatyvos. Tačiau nereikia aukštinti. Taip, reikia pagirti mūsų jaunus žaidėjus, bet reikia akcentuoti ir jų trūkumus, kad žaidėjas neatsipalaiduotų ir nepagalvotų, jog jau kažką pasiekė. To tikrai nėra. Žinome daug pavyzdžių, kur buvo lyginama su jasikevičiais, šiškauskais, bet dabar tie žaidėjai arba žaidžia labai silpnose komandose, arba visai nebežaidžia. Reikia toliau spausti jaunimą.“
A.Velička liaupsinamas už brandų ir drąsų krepšinį, aikštės matymą, žaidimą du prieš du, kamuolio varymo įgūdžius.
Beje, nors pasirašė sutartį su „Barcelona“ dar vos prieš pusmetį, G.Petrauskas jau spėjo įžvelgti keletą pokyčių Arno žaidime.
„Sunku pasakyti, kaip jis būtų tobulėjęs Lietuvoje, bet matau, kad jis auga kaip žaidėjas. Jaunimui vieneri metai yra labai didelis laikotarpis. Labai svarbus ir brendimo laikotarpis nuo maždaug 17 iki 18 metų. Tikiu, kad vasarą pamatysime dar daugiau pokyčių, bet jau dabar pastebėjau geresnę gynybą, prasiveržimus į jo silpnąją kairę pusę. Jis dar turi tobulinti metimą. Nors iš esmės – reikia viską tobulinti. Jam negalima sustoti.“
Kodėl A.Veličkos likimas gali būti kitoks nei kitų Šaro įpėdinių? G.Petrauskas išskyrė svarbią priežastį.
„Kiek teko su juo dirbti ir kiek su juo susipažinau, Arnas žvaigždžių liga nesusirgs. Jis turi tėvelius, kurie juo labai rūpinasi ir neleis užriesti nosies. Palinkėsiu jam toliau dirbti“, – 24sek kalbėjo G.Petrauskas.
Aukso link – „Žalgirio“ talento barjeras
Paskubomis surengtas Europos aštuoniolikmečių čempionatas Turkijoje trunka vos savaitę, todėl jau trečiadienio vakarą 17 val. 30 min. Lietuvos laiku lietuviai stos į pirmąjį pusfinalio mūšį. Kelią į finalą mūsiškiams bandys užkirsti Vokietijos rinktinė, kuriai atstovauja „Žalgirio“ talentas Isaiah Hartensteinas.
Beje, 18-metis 213 cm ūgio puolėjas per ketverias Europos čempionato rungtynes rungtyniaudamas po 24 minutes pelno 13,5 taško, atkovoja 10,5 kamuolio, atlieka 3,8 rezultatyvaus perdavimo, blokuoja po 2 metimus ir renka 21,2 naudingumo balo.
I.Hartensteinas yra antras naudingiausias Europos čempionato žaidėjas, į priekį užleisdamas vienintelį Tadą Sedekerskį (vid. 22 naud. bal.).
Bus sunku, kadangi Vokietija pusfinalį pasiekė nugalėdama visus keturis sutiktus varžovus. Suomija, Turkija ir Graikija krito mažiausiai dviženkliu skirtumu, o vieninteliai ispanai metė rimtesnį iššūkį vokiečiams 74:78.
Su 83,8 taško vidurkiu vokiečiai yra rezultatyviausi visame Europos čempionate. Jų metimai taip pat taikliausi (46,9 proc.), o snaiperiams (37 proc.) nė iš tolo neprilygsta nė viena kita komanda.
Lietuvių kelias buvo gerokai sunkesnis – teko nusilenkti bosniams, tik po pratęsimo palaužtas Izraelis, prireikė stebuklo pergalei prieš Rusiją. Todėl T.Masiulis prognozuoja sunkią kovą, nes Lietuvos rinktinė dar nedemonstruoja čempioniško žaidimo.
„Kaip ir Arnas, visa komanda gali žaisti dar geriau. Komandoje labai daug talentų, atakuojančių žaidėjų, o laiko buvo mažai, todėl treneriai mažai ką galėjo pakeisti. Trūksta susižaidimo tiek puolime, tiek gynyboje, – neslėpė T.Masiulis. – Per savaitę to padaryti neįmanoma. Natūralu, kad tokio žaidimo, kokio norėtų visi, nėra. Bet vaikinai stengiasi ir daro, ką gali. Svarbiausia, kad mūsiškius lydi sėkmė.“
