10. Gintaras Krapikas
Vienas auksinio Kauno „Žalgirio“ veidų, kuris devintajame praėjusio amžiaus dešimtyje nugriebė tris Sovietų Sąjungos titulus iš eilės – 1985-1987 metais.
Gintaras Krapikas prie pagrindinės Lietuvos komandos prisijungė 1980-aisiais, po labai sėkmingo Europos jaunimo čempionato Jugoslavijoje, kuriame triumfavo Sovietų Sąjungos rinktinė, o 196 cm ūgio žaidėjas buvo išrinktas į simbolinį turnyro penketą.
„Žalgiryje“ jis sužaidė dešimtmetį, o antrąją krepšininko karjeros dalį praleido Vokietijos klube Izerlono „Tus“.
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, G.Krapikas su nacionaline komanda nugriebė ir 1992-ųjų metų olimpinių žaidynių bronzą, ir 1995-ųjų metų Europos čempionato sidabrą.
„Gintaras pasižymėjo darbštumu ir kruopštumu. Jis viską darydavo labai atsakingai, – 15min apie buvusį auklėtinį kalbėjo legendinis šalies treneris Vladas Garastas. – Jis pasižymėdavo gera gynyba. Aš Gintarui duodavau gintis prieš geriausius varžovų krepšininkus. Jis prisikabindavo prie jų ir gerai judėdavo. Jis darydavo nematomą darbą. O puolime – aštrus, bėgdavo į priekį. Gintaras gerai dalyvaudavo greitame puolime.“
9. Mindaugas Timinskas
Buvęs Kauno „Žalgirio“ kapitonas dingęs iš sirgalių akiračio, kadangi po karjeros pabaigos nuo 2008-ųjų metų gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Nors 201 cm ūgio Tima turėjo puikią karjerą.
M.Timinskas dar nebaigęs Ionos „Gaels“ universiteto sulaukė kvietimo į šalies rinktinę, kai 1995-aisiais iškovojo Senojo žemyno sidabrą.
Profesionalo kelią jis pradėjo Šilutėje, tuomet sekė Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos klubai, kol kovingasis puolėjas nusėdo „Žalgiryje“.
Puikus sezonas Kaune bei Sidnėjuje iškovota bronza į M.Timinską atkreipė Europos grandų dėmesį. Dvejų metų kontraktą mestelėjo Vitorijos „TAU Ceramica“, su kuria du lietuviai – M.Timinskas ir Saulius Štombergas – nužygiavo iki Eurolygos finalo.
Antrajame sezone Ispanijoje Tima tapo ACB čempionu.
2002-aisiais šilutiškis grįžo į „Žalgirį“, o po trejų metų paskutinius tris karjeros sezonus atstovavo Valensijos „Pamesa“ ekipai.
M.Timinsko karjerą puošia du sirgalių atmintyje amžiams nusėdę epizodai – dėjimas 2001-ųjų Eurolygos finale per Bolonijos „Kinder“ centrą Davidą Anderseną bei pergalingas metimas LKL finale 2003-aisiais į Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšį per 0,3 sekundės.
8. Simas Jasaitis
Elitinį metimą turėjęs 202 cm ūgio vilnietis 20 metų svilino krepšių tinklelius Senajame žemyne, o profesionalo karjerą pradėjo Vilniaus „Sakalų“ komandoje 2000-aisiais.
Klubiniame fronte Simas Jasaitis tapo Lietuvos (2002 m.), Izraelio (2006 m.) ir Ispanijos (2007 m.) čempionu bei dukart virš galvos kėlė Europos taurės čempionų titulą – 2005 ir 2013 metais.
Lietuvos rinktinei jis padėjo iškovoti pasaulio bei Europos čempionatų bronzą – atitinkamai 2010 ir 2007 metais.
Praėjusį sezoną Alytuje rungtyniavęs S.Jasaitis šį sezoną niekur nežaidė, bet apie karjeros pabaigą 40-metis lietuvis paskelbęs dar nėra.
7. Mindaugas Kuzminskas
205 cm ūgio vilnietis Mindaugas Kuzminskas pirmiausia žybtelėjo pas Antaną Sireiką „Šiauliuose“, o vėliau didelį žingsnį į priekį žengė Joano Plazos treniruojamame Kauno „Žalgiryje“.
Katalonas strategas Kuzią su savimi pasiėmė ir į Malagos „Unicaja“, kurioje krepšininkas praleido tris sezonus prieš persikeldamas į NBA komandą „New York Knicks“.
Legendinėje JAV krepšinio organizacijoje lietuvis praleido kiek daugiau nei sezoną, žaidė po beveik 15 minučių, pelnė po 6,3 taško, atkovojo po 1,9 kamuolio ir atliko po 1 rezultatyvų perdavimą.
Grįžęs į Senąjį žemyną puikiais duomenimis pasižymintis krepšininkas atstovavo garsioms organizacijoms Milano „Olimpia“, Pirėjo „Olympiakos“, Krasnodaro „Lokomotiv“ ir Sankt Peterburgo „Zenit“.
Po Maskvos sprendimo pradėti karą Ukrainoje M.Kuzminskas išsiskyrė su Rusijos klubu ir dabar yra laisvasis agentas.
Nuo 2013-ųjų nacionalinės komandos garbę ginantis Kuzia trofėjų lentynoje turi du Europos pirmenybių sidabrus – 2013 ir 2015 metais.
6. Jonas Mačiulis
„Pitbulis iš Karmėlavos“ Jonas Mačiulis – bene tituluočiausias savo kartos lietuvis krepšininkas, tašką karjeroje padėjęs prieš metus.
Krepšinio visuomenės dėmesį 198 cm ūgio žaidėjas ėmė traukti dar jaunimo lygmenyje, kai su įvairių amžių rinktinėmis iškovojo visų trijų prabų pasaulio ir Europos pirmenybių medalius.
Išskirtinis kovingumas ir pavyzdinė darbo etika kauniečiui padėjo pamatą įspūdingai karjerai – Lietuvos (2006 ir 2009 m.), Italijos (2012 m.), Graikijos (2013 ir 2014 m.) ir Ispanijos (2015 ir 2016 m.) čempionas bei triumfas Eurolygoje (2015 m.). Tai ryškiausi laimėjimai, nors netrūksta ir kitų vietinių taurių.
Lietuvos rinktinei jis padėjo iškovoti keturis medalius per aštuonerius metus – Europos čempionato bronzą (2007 m.), pasaulio taurės bronzą (2010 m.) bei du Europos pirmenybių sidabrus – 2013 ir 2015 m.
Ryškiausias karjeros mačas – 2015-ųjų metų aštuntfinalis su Sakartvelu.
50 naudingumo balų – tiek varžovams tuomet atseikėjo Jonas Mačiulis. Jis per 38 minutes pelnė 34 taškus (8/9 dvit., 3/4 trit., 9/9 baud.), atkovojo 6 ir perėmė 4 kamuolius, atliko 2 rezultatyvius perdavimus, blokavo 2 metimus, po 2 kartus suklydo ir prasižengė.
Puikų turnyrą vainikavo vieta simboliniame penkete šalia Jono Valančiūno, Sergio Rodriguezo, Nando de Colo ir Pau Gasolio.
5. Sergejus Jovaiša
„Gudriuoju lapinu“ kadaise SSRS rinktinės vairininko Aleksandro Gomelskio pramintas Sergejus Jovaiša pasižymėjo ne tik sumaniu žaidimu, bet puikiomis fizinėmis galimybės – ilgomis rankomis bei šuoliu, leidusiu dėti į krepšį nuo baudų metimo linijos.
194 cm ūgio krepšininkas net 17 sezonų (1972-1989 m.) žaidė Kauno „Žalgiryje“, su kuriuo triskart paeiliui (1985-1987 m.) triumfavo SSRS čempionate.
„Dėka Sergejaus mes pirmą kartą tapome SSRS čempionais, – 15min sakė V.Garastas, pasidalinęs S.Jovaišos kovingumą atspindinčia istorija. – Prieš CSKA žaidėme Kauno sporto halėje. Sergejus pasitempė kirkšnį. Tai – prakeiktas reikalas. Skausmas, lyg kažkas pjautų peiliu. Negali daryti staigių judesių. Tokias traumas išgydo tik laikas. Aš pakeičiau traumuotą Sergejų, o iki rungtynių pabaigos buvo likusi minutė. Jis priėjo ir paprašė manęs leisti jį į aikštę. Aš sutikau. Galiausiai Sergejus davė tolimą metimą, kuris lėmė pergalę vienu tašku. Šis vaizdas man akyse stovi ligi šiol. Sergejaus noras, intuicija ir užsidegimas – aukščiausio lygio.“
S.Jovaiša turi net septynis medalius, iškovotus su SSRS rinktine, o ryškiausi jų – pasaulio pirmenybių (1982 m.) bei du Europos čempionatų (1981 ir 1985 m.) aukso medaliai.
38-erių anykštėnas su Lietuvos rinktine 1992-aisiais iš Barselonos parsivežė bronzą.
Nuo 1989-ųjų iki 1998-ųjų jis rungtyniavo Vokietijoje, o karjeros pabaigoje užėmė žaidžiančio trenerio vaidmenį.
4. Saulius Štombergas
Saulius Štombergas stipriai prisidėjo prie didžiausių pergalių Lietuvos krepšinio istorijoje – Kauno „Žalgirio“ iškovotų Europos taurės ir Eurolygos titulų, nacionalinės rinktinės aukso Švedijoje, kai puolėjas pateko ir į simbolinį turnyro penketą.
Klaipėdietis dar yra laimėjęs Senojo žemyno sidabrą (1995 m.) bei du olimpinius bronzos medalius (1996 ir 2000 m.).
Karjerą pradėjęs „Žalgiryje“, jis vėliau rungtyniavo kitoje Kauno komandoje „Atletas“, tuomet persikėlė už tuo metu įspūdingą atlygį į Kiniją.
Po laimėtos Eurolygos S.Štombergas pasirašė sutartį su finale pranoktu Bolonijos „Kinder“.
Puolėjo karjeros kelias vingiavo per žymias Europos komandas – Vitorijos „TAU Ceramica“, Stambulo „Anadolu Efes“, Kazanės UNIKS, Stambulo „Fenerbahče“.
S.Štombergas yra antras pagal rezultatyvumą (1076) bei trečias pagal sužaistus mačus (97) Lietuvos rinktinės krepšininkas istorijoje.
3. Ramūnas Šiškauskas
Paskutinis krepšininkas, kuriam pavyko tapti Lietuvos metų sportininku (2007 m.). Šiška – vienintelis lietuvis po Arvydo Sabonio tapęs Eurolygos naudingiausiu sezono krepšininku (2008 m.).
Atletiškumu ir plastika pasižymėjęs universalus 196 cm ūgio „Baltų Pipenu“ vadintas atletas dukart tapo Eurolygos čempionu (2007 ir 2008 metais), o su nacionaline rinktine iškovojo Europos čempionato auksą (2003 m.) bei bronzą (2007 m.), savo kraityje jis turi ir olimpinę bronzą (2000 m.).
2007-aisiais puolėjas buvo išrinktas į simbolinę Europos pirmenybių komandą.
Ramūno Šiškausko karjera – neįtikėtina, kadangi jis krepšinio pagrindų sėmėsi ne krepšinio aikštelėje, o gatvėje.
Vėliau jis pradėjo žaisti gimtojo miesto Kaišiadorių „Baltija“ klube, tuomet persikėlė į Vilniaus „Sakalus“, po kurių sekė „Lietuvos rytas“, Trevizo „Benetton“, Atėnų „Panathinaikos“ ir Maskvos CSKA.
Klubinėje kolekcijoje – du Lietuvos, kartą Italijos ir Graikijos, penkiskart – Rusijos čempiono trofėjai.
Šiška 2008-aisiais pateko į simbolinę pirmąją Eurolygos komandą, 2007, 2009 ir 2009 metais – į antrąją.
Šis krepšininkas karjerą rinktinėje baigė 30-ties, o galutinai sportinę avalynę ant vinies pakabino būdamas 34-erių.
2. Artūras Karnišovas
Klaipėdoje gimęs 204 cm ūgio puolėjas laiko tvirtas pozicijas rezultatyviausių rinktinės krepšininkų sąraše, beveik 400 taškų lenkdamas antroje vietoje esantį Saulių Štombergą – atitinkamai 1453 ir 1076 taškai.
Geriausiu Europos krepšininku 1996-aisiais rinktas atletas šalies rinktinės marškinėlius vilkėjo 80 kartų, o varžovus vidutiniškai skriausdavo po 18,1 taško per susitikimą.
Mobilus, auksinę ranką turėjęs A.Karnišovas stipriai prisidėjo prie Lietuvos rinktinės bronzos apdovanojimų 1992-ųjų bei 1996-ųjų olimpinėse žaidynėse bei sidabrinių medalių 1995-ųjų Europos čempionate.
A.Karnišovas buvo NBA klubų akiratyje, tačiau profesionalo karjeros vingiai sukosi elitiniuose Europos klubuose, kuriuose jis tapo vienu brangiausiai apmokamų krepšininkų Senajame žemyne – „Barcelona“, Pirėjo „Olympiakos“, Bolonijos „Fortitudo“ ir vėl „Barcelona“.
Jis triskart varžėsi Eurolygos finalo ketverte, dukart – finale. Bet nė karto netapo stipriausio Senojo žemyno turnyro čempionu, tačiau keturiskart triumfavo Italijos (2000 m.) ir Ispanijos (1996, 1997 ir 2001 m.) pirmenybėse.
Krepšininko karjerą dėl sunkių traumų jis baigė būdamas vos 31-erių, tačiau nuo šio sporto neatitolo – dabar vadovauja legendiniam NBA klubui „Chicago Bulls“.
1. Modestas Paulauskas
Nė vienas šio sąrašo žaidėjus pagal pasiekimus ir statusą negali lygintis su legendiniu Modestu Paulausku.
193 cm ūgio krepšininkas iš Kretingos pagrindinėje šalies komandoje Kauno „Žalgiris“ debiutavo būdamas 17-os metų amžiaus, o po dvejų metų sulaukė kvietimo ir į SSRS rinktinę.
M.Paulauskas iškart tapo Europos čempionu bei jauniausiu (20 metų) visų laikų turnyro MVP.
„Modestas buvo labai tvirtas žaidėjas, turėjo gerą kūną. Jis varžovus lengvai įveikdavo kovoje vienas prieš vieną, buvo itin pavojingas po lenta, kur gerai rinkdavo kamuolius. Modestas kraudavo į krepšį atsispyręs nuo dviejų kojų. Visiems buvo sunku gintis prieš šį krepšininką, kuris buvo sunkiai sustabdomas“, – 15min sakė Vladas Garastas.
Per devynerius metus SSRS rinktinėje M.Paulauskas iškovojo dešimt medalių, o ryškiausi jų – olimpinis auksas (1972 m.), du pasaulio pirmenybių auksiniai medaliai (1967 ir 1974 m.) bei keturi Europos čempionato auksiniai apdovanojimai – 1965, 1967, 1969 ir 1971 metais.
Dominavęs puolėjas buvo paskirtas SSRS rinktinės kapitonu.
Per 14 metų praleistų „Žalgiryje“ talentingam krepšininkui pavyko iškovoti tik 2 kuklius titulus 1971 ir 1973 metų bronzos apdovanojimus.
Verti paminėjimo: Liudas Žukaitis, Edgaras Ulanovas, Dainius Šalenga.
