Jonas Valančiūnas nėra pratęs žvelgti aukštyn kalbėdamas su žmonėmis, bet per savo krepšinio stovyklą Raseiniuose 213 cm ūgio vidurio puolėjas nebuvo aukščiausias žmogus aikštėje.
„Toronto Raptors“ krepšininko patarimų klausėsi ir J.Paukštė – šešiais centimetrais už J.Valančiūną aukštesnis, išlavintu minkštu riešu kamuolį į krepšį mėtęs Vilniaus krepšinio mokyklos žaidėjas.
„Du metrai devyniolika“, – paklaustas apie ūgį kelis kartus pakartojo J.Paukštė.
Internete informacijos apie jį yra mažai, o prie žaidėjo duomenų nurodomas ir 210 cm, ir 215 cm ūgis – pastaraisiais metais krepšininkas augo taip greitai, kad pralenkė net internetą.
J.Paukštės treneris Vilniaus krepšinio mokykloje Raimundas Kairys paskaičiavo, kad per pustrečių pastarųjų metų jo auklėtinis augo po centimetrą per mėnesį. Arba po 7 cm kasmet, kaip skaičiavo krepšininko tėvas Arūnas Paukštė.
Jaunasis vilnietis jau peraugo visus savo bendraamžius Lietuvoje ir ūgiu atakuoja aukščiausius Lietuvos krepšinio vyrus.
Kurio jų pėdsakais gali pasukti J.Paukštė?
Žydrūnas Ilgauskas atsiskleidė vėliau
221 cm ūgio Martynas Andriuškevičius buvo laikytas išskirtiniu talentu, kai prieš vienuolika metų debiutavo NBA, bet stipriausioje lygoje sužaidė 6 mačus, nepelnė nė taško, o pastarąja jo stotele buvo kuklus klubas Slovėnijoje.
Prieš tai buvo 218 cm ūgio Giedrius Rinkevičius, kuris labai jaunas paliko Kauno „Žalgirį“, kad šturmuotų NBA, bet aukščiausia lyga jam liko LKL, kur kaunietis atstovavo Kėdainių ir Marijampolės ekipoms.
Pastarąjį sezoną abu aukščiausi LKL žaidėjai buvo 217 cm ūgio – Ovidijus Galdikas (Utenos „Juventus“) ir lenkas Adamas Lapeta (Vilniaus „Lietuvos rytas“), kurie, nepaisant brandos (28–29 metų), irgi nebuvo svarbiausi savo komandose.
Tačiau niekam nereikia pasakoti, ką pasiekė Arvydas Sabonis (222 cm) ir Žydrūnas Ilgauskas (221 cm).
Kurį iš aukštaūgių labiausiai primena J.Paukštė?
„Aš sakyčiau, kad labiausiai – Žydrūną Ilgauską. Jis irgi atsiskleidė vėliau, jau po mokyklos, – sakė ilgametis J.Paukštės treneris R.Kairys, kurio treniruota Lietuvos jaunimo rinktinė yra laimėjusi pasaulio pirmenybių sidabrą 2003 metais. – Būdamas tokio amžiaus Žydrūnas gal net atrodė silpniau už Joną.
Tarp jų paraleles tikrai galima vesti – jie turi panašių judesių.“
Ir R.Kairys, ir kiti krepšinio specialistai supranta, kad kol kas J.Paukštę ir trylika sezonų NBA žaidusį bei dusyk „Visų žvaigždžių“ rungtynėse dalyvavusį Ž.Ilgauską skiria šviesmečiai. Bet J.Paukštė tik pradeda savo kelią.
Svarbu prisitaikyti prie ūgio
Nuo pat mažų dienų J.Paukštė buvo didelis vaikis. Tai turbūt daug lėmė genai: krepšininko tėvo ūgis – 192 cm, mamos – 187 cm, o ir seneliai pasižymėjo ūgiu.
Bet Jonas pirmuosius žingsnius sporte žengė karatė pratybose, į kurias nukreipė tėvai, kad sūnus labiau išlavintų koordinaciją. Mokytis krepšinio jis pradėjo būdamas dešimties metų.
Vaikų amžiuje kartais sunku dėl tokio ūgio. Dažniausiai centimetrai tik vėliau tampa ne trūkumu, o privalumu
„Jis iškart išsiskyrė ūgiu, bet kadangi buvo aukštas – tai ir lėtesnis, – prisiminė R.Kairys. – Vaikų amžiuje kartais sunku dėl tokio ūgio. Dažniausiai centimetrai tik vėliau tampa ne trūkumu, o privalumu.“
Pradžia nebuvo paprasta, nes jaunuolio kūnui staigiai stiebiantis aukštyn organizmas turėjo prisitaikyti prie pokyčių. Net bėgti buvo nelengva, o fizinis pasirengimas turi būti ribojamas, siekiant nepažeisti kūno.
Kita vertus, be raumenų ir masės sudėtinga dominuoti net ir jaunimo varžybose, ypač vėlyvesnio brendimo krepšininkui, koks yra J.Paukštė.
Pernai jis buvo tarp kandidatų, bet nepateko į jaunimo (iki 16 metų) Lietuvos rinktinę. Šiemet septyniolikmečių tarptautinių varžybų nėra, o į Lietuvos jaunimo (iki 18 metų) komandą aukštaūgis nesulaukė kvietimo.
Praėjusį sezoną J.Paukštė su vyresniais bendražygiais debiutavo Vilniaus „Lietuvos ryto“ jaunimo komandoje per Eurolygos atrankos varžybas ir sezono pabaigoje išbandė jėgas Regionų lygos pirmenybėse – ten, žaisdamas prieš vyrus, „Lietuvos ryto-2“ ekipai pelnė po 5,8 taško ir atkovojo po 6,6 kamuolio.
Svaresnį vaidmenį jis vaidino Moksleivių lygos varžybose ir miesto pirmenybėse, kur jau buvo svarbus Vilniaus krepšinio mokyklos žaidėjas.
„Norėtųsi daugiau jo taškų iš po krepšio, nes didelę dalį jų pelnė metimais iš vidutinio nuotolio. Ir tritaškį pataikyti jam ne problema“, – sakė R.Kairys.
„Jis pasižymi krepšiniui geromis rankomis, bet kol kas jam svarbiausia pačiam prisitaikyti prie ūgio, – vertino Vilniaus „Perlo“ treneris Arvydas Gronskis, treniravęs jaunuosius žaidėjus J.Valančiūno stovykloje. – Jam reikia būti mobilesniam, nes krepšinis keičiasi – dabar populiaresni nebūtinai aukšti, bet greiti priekinės linijos žaidėjai. Tiesa, kol jis užaugs, galbūt į madą vėl grįš įprasti aukšti vidurio puolėjai.“
Dar augs, bet nežymiai
A.Gronskis, R.Kairys ir buvęs J.Valančiūno treneris Gintautas Regina lyg susitarę tvirtino, kad per pastaruosius metus J.Paukštė paaugo ne tik centimetrais.
G.Reginos teigimu, 219 cm ūgio vaikinas puikiai sugeria informaciją ir krepšinio paslapčių mokosi itin sparčiai.
„Potencialo jis tikrai turi, – sakė ir R.Kairys. – Dėl krepšinio taktikos ir technikos išmanymo – jokių nusiskundimų. Žinoma, būtų gerai, jei jis būtų greitesnis. Tačiau jis vis dar auga, nors jo bendraamžiai jau yra subrendę. Dabar ir Jonas juos vejasi, jam bus lengviau, nes atsiras raumenų ir jėgos.
Per šiuos metus prasidėjo jo žaidimo kreivės judėjimas. Ir ta kreivė kyla aukštyn. Nereikia skubinti įvykių. Reikia laukti.“
Per šiuos metus prasidėjo jo žaidimo kreivės judėjimas. Ir ta kreivė kyla aukštyn. Nereikia skubinti įvykių. Reikia laukti
Paukštės ir neskuba. Krepšininko tėvas A.Paukštė atsargiai vertina krepšinio agentų paklausimus apie sūnų ir nesusižavėjo pasiūlymu išvažiuoti į užsienį.
„Svarbiausia, kad jam netrūktų sveikatos, – sakė aukštaūgio tėvas, paklaustas apie lūkesčius dėl sūnaus. – Ateityje būtų gerai rasti vietą kurioje nors Lietuvos krepšinio komandoje. Vėliau galbūt ir užsienio klube. Tačiau pradžiai labai gerai bus ir Lietuva.“
Šią vasarą J.Paukštė iš J.Valančiūno stovyklos pervažiavo į kitas krepšinio pratybas, o kur pasitiks ateinantį sezoną, dar nėra visiškai aišku.
Galbūt jis jau daugiau padės „Lietuvos ryto“ dublerių komandai, bet svarbūs ir kiti dalykai.
Be abejo, mokslai svarbu, nes krepšininkas keliaus į 11 klasę. Taip pat ir žaidimo laikas, kuris jaunam žaidėjui yra būtinas.
Todėl ir R.Kairys neskubėjo projektuoti savo auklėtinio ateities, paklaustas, kurioje stotelėje po kelerių ar daugiau metų išvysime J.Paukštę – NKL, LKL, Eurolygos ar NBA?
„Turime įvairių pavyzdžių – M.Andriuškevičių ir G.Rinkevičių kažkada visi gyrė, bet krepšinyje jų nebematyti. Ūgis užkrauna ir atsakomybę.
Be to, vidurio puolėjų vaidmuo krepšinyje keičiasi. Kristapas Porzingis laimėjo NBA įgūdžių konkursą, nors jo ūgis 221 cm. Toks būtų idealus šiuolaikinis aukštaūgis.
Jonui irgi reikia kelti aukščiausius tikslus, bet šiandien jo vieta yra krepšinio mokykloje. Kaip lenktynininkas turi važiuoti, taip krepšininkas turi žaisti, – pabrėžė R.Kairys. – Dabar reikia tobulėti greičiu ir šoklumu, pridėti raumenų.
Ūgio kaip ir užtenka, per aukštu būti nėra gerai, nes kokiam 225 cm ar aukštesniam žmogui jau sudėtinga būtų.“
Jis labai nori, yra labai motyvuotas, bet dar turi pamilti šį sunkų dideliam žmogui darbą
J.Paukštės augimas jau lėtėja. Prognozuojama, kad jis pasistiebs dar centimetrą ar du, bet tikrai nepavys tokių vyrų, kaip 231 cm ūgio Gheorge'o Murešano ir Manute Bolo – aukščiausių žaidėjų per NBA istoriją.
16-mečiui lietuviui dabar svarbiausia yra nesustoti krepšinio aikštėje.
„Jis labai nori, yra labai motyvuotas, bet dar turi pamilti šį sunkų dideliam žmogui darbą“, – pažymėjo A.Gronskis.
„Varyti jo tikrai nereikia, – tvirtino krepšininko tėvas A.Paukštė. – Jis nepraleidžia treniruočių.“
