Prienų „Skycop“ sezonas jau baigėsi. Kovingai atrodę Virginijaus Šeškaus auklėtiniai ketvirtfinalyje lemiamose rungtynėse po atkaklios kovos nusileido Klaipėdos „Neptūnui“ (71:77) ir pralaimėjo seriją rezultatu 1-2.
Po sezono komandoje daugiau klausimų nei atsakymų. Toliau abejonių kelia finansinė prieniškių padėtis, visą sezoną veteranų komandą kamavo traumos. Tai gali tapti ir paskutine karjeros stotele broliams Lavrinovičiams. Neaiškus ir Virginijaus Šeškaus sprendimas, nes treneris užsiminė apie nuovargį ir būtiną pertrauką karjeroje.
Patyliukais į turnyrinės lentelės ketvertuką prieš sezoną taikęsis Prienų „Skycop“ klubas visą sezoną buvo krečiamas permainų – komandą paliko įžaidėjai Davis Lejasmeieris, Ovidijus Varanauskas, nepavyko išlaikyti ir vieno komandos lyderių Mike‘o Bruesewitzo, trumpai Prienuose svečiavosi ir amerikietis Anthony Lee.
Visą sezoną tinkamo įžaidėjo ieškojęs V.Šeškus pataikė tiesiai į dešimtuką sausio pradžioje, kai po sunkios traumos atsigavęs Žygimantas Janavičius prisijungė prie komandos.
Praėjusį sezoną Ž.Janavičius praleido Braunšveige, Vokietijoje. Ten krepšininką ištiko viena sunkiausių traumų sporte – įžaidėjui trūko priekinis kryžminis kelio raištis. Tokią pat traumą šiuo metu gydosi Artūras Gudaitis, anksčiau tai perėjo Lietuvos krepšinio mohikanai Jonas Mačiulis, Rimantas Kaukėnas, Šarūnas Marčiulionis.
„Po tokios traumos atsiranda kažkokios baimės, bet tą išgyvendinau, perlipau per save“, – teigė alytiškis.
Prienuose Žygis nuo pirmos dienos jautėsi it žuvis vandenyje – žaidė beveik po 30 minučių ir rinko po 13,7 taško, 5,3 rez. perdavimo bei rinko net po 16,4 naudingumo balo.
Įsibėgėję „Skycop“ pateikė vieną didžiausių reguliariojo sezono staigmenų. Kauno „Žalgiris“ per 36 mačus reguliariajame čempionate pralaimėjo vos 4 kartus – tris sykius Klaipėdos „Neptūnui“, o kartą – būtent prieniškiams.
Ž.Janavičius pripažino, kad komanda bangavo, bet neslėpė apmaudo dėl paleisto šanso serijoje nukauti „Neptūną“.
– Žygimantai, kaip vertinate prieniškių sezoną – viršijote lūkesčius ar nuvylėte?
– Prisijungiau nuo vidurio sezono, tai buvo visai kitas etapas nuo sausio mėnesio. Irgi bangavome, buvo geresnių momentų, buvo prastesnių. Tai, jog atkrintamosiose varžybose gavome į porą antrą vietą užėmusią komandą... Tikrai galėjome laimėti, nebuvo didelis skirtumas.
– Ko pritrūko paskutinėse serijos rungtynėse prieš „Neptūną“?
– Žinote, pritrūko visko – atsiliepė ir traumos, ir siauresnė žaidėjų rotacija. Labai sunku kalbėti, nes tik dabar baigėsi sezonas, tik dabar visos mintys nukrito. Manau, viskas susidėlios geriau praėjus porai savaičių. Labai trūko ir visaverčio treniruočių proceso, žaidimo penki prieš penkis.
– Jums sezonas buvo puikus. Pasveikote po sunkios traumos ir demonstravote gerą žaidimą. Kaip taip greitai pavyko sugrįžti į žaidimo ritmą?
– Po tokios traumos atsiranda kažkokios baimės, tą išgyvendinau, perlipau per save. Sunkiausia buvo su galva susitvarkyti – kovoti, stumdytis, eiti į kontaktą... Bet kažkaip greitai viskas pavyko, atsirado rezultatai, buvo daug pažįstamų žaidėjų, treneris ir sistema. Gaila, to neužteko, nes likome tik septinti.
– Sakėte, kad grįžote į Prienus ir dėl draugų. Kaip atrodė tas mikroklimatas komandos viduje?
– Nesirinkau komandos dėl draugų, bet buvo tokios aplinkybės. Apie kiekvieną komandą dėliojausi pliusus ir minusus. Buvau po kojos traumos, Prienai ieškojo žaidėjų ir pamačiau, kad yra daug pažįstamų veidų. Man tai buvo svarbu, nes komandos komplektuoja sudėtis vasarą, o aš prisijungiau jau sezono viduryje, tad reikėjo juos pažinoti.
– Prienai pastaraisiais metais turėjo finansinių problemų. Ar šiemet tie reikalai susitvarkė?
– Yra normalus vėlavimas, kaip ir kitur, tačiau tai yra mūsų problemos, mes jas ir išsispręsime.
– Rungtyniavote jau su karjeros saulėlydyje esančiais broliais Lavrinovičiais. Kaip manote, ar jie dar žais aukštame lygyje?
– Sunku pasakyti. Kai drauge buvome „Lietkabelyje“, problemų turėjo Darjušas, o Kšištofas gerai žaidė. Šiemet viskas atvirkščiai – Darjušas geriau žaidė. Aš juos pažįstu jau keletą metų ir galiu pasakyti, kad jie turi didelių ambicijų ir turi noro. Kartais, aišku, būna nusilpę, kiek sunkiau bėgioti, bet jie labai prisižiūri.
Mums irgi duoda pamokų, kad reikia gerą maistą valgyti, gerai atsistatyti. Manau, kad jie tikrai dar turi ambicijų, o toliau jau kaip susiklostys – ar šeima norės, ar dar gali žaisti. Aš manau, kad jie dar sužais.
– Anksčiau jus dažnai kritikuodavo dėl prastesnio pataikymo iš trijų taškų zonos. Dėl kokių priežasčių nesiseka pagerinti to pataikymo?
– Kiekvienas žaidėjas turi savo pliusus ir minusus. Gal yra psichologiniai ar techniniai dalykai. Vienas geriau meta, vienas geriau veržiasi, kitas geriau ginasi. Kiekvienas stengiasi išnaudoti savo geriausias savybes, o mesti pavyksta, kaip pavyksta.
– Kokia jūsų ateitis – liksite Prienuose ar keliausite kitur?
– Sunku kažką kalbėti, norisi pailsėti, atitrūkti nuo krepšinio. Su agentu dar per daug nesitarėme. Kažkokios kalbos vyksta, bet nieko konkretaus dar nėra.
