Šį sezoną „Rockets“ visiškai nesikuklino ir nuo tritaškio žymos išmetė net 46,2 proc. savo metimų. Tai didžiausias rodiklis visoje NBA istorijoje, o Darylas Morey, ko gero, yra vienas laimingiausių generalinių vadybininkų visoje lygoje.
„Rockets“ generalinis vadybininkas visą laiką norėjo, kad jo ekipa atsisakytų minčių apie metimus iš vidutinio nuotolio, tačiau šiose atkrintamosiose jiems savo jėgų su „Warriors“ išbandyti vis tik nepavyko.
„Mes norime laimėti titulą, todėl suprantame, kad norint jį pasiekti mums teks susidurti su vyrukais iš Ouklando, – teigė D.Morey. – Akivaizdu, kad norint iškovoti pergalę mums reikės juos kaip reikiant užmėtyti tritaškiais.“
D.Morey ir vyriausiasis treneris Mike'as D'Antoni buvo teisūs, kad pasirinko būtent šią strategiją. Daugybė tritaškių padėjo „Rockets“ tapti viena geriausių komandų visoje lygoje, tačiau jų mes atkrintamosiose jau nebematome.
Tačiau dėl NBA titulo vis dar kaunasi „Cavaliers“, o jų metamų tritaškių procentas nusileido tik „Rockets“. Taigi, kiek daug tolimų „bombų“ reikia Klivlando ekipai, kad nugalėtų superkomandą iš Ouklando?
„Rockets“ šį sezoną turėjo net keturis krepšininkus, kurie pateko tarp 11 daugiausia tritaškių išmetusių NBA žaidėjų: Jamesas Hardenas, Ericas Gordonas, Trevoras Ariza ir Ryanas Andersonas. Dar niekuomet lygos istorijoje nebuvo keturių vienoje komandoje esančių krepšininkų, kurie per vieną sezoną išmeta net 500.
Prieš J.Hardeną pražangos dažnai buvo švilpiamos net metant iš toli, o komandos draugus perdavimais prie tritaškio „barzdonas“ lepino geriausiai visoje NBA.
Net 81,8 proc. jų metimų buvo metami nuo tritaškio žymos arba iš po krepšio. Ši strategija leido „Rockets“ pelnyti net 114,7 taško per 100 atakų, o šis puolimo reitingas buvo antras visoje lygoje.
Taigi galima drąsiai teigti, kad tai – protingas krepšinis.
Jeigu tavo komanda pelno 105 taškus, o varžovai surenka 115, tai galima sakyti, kad sudėtyje tiesiog trūksta talento. Jeigu ekipai staiga pavyksta savo puolimo reitingą pakelti nuo 90 iki 120, vadinasi, ji, ko gero, patirs triuškinantį pralaimėjimą dėl prastos gynybos.
Tačiau tokia rizikinga taktika gali suveikti prieš tokį superklubą kaip „Warriors“.
Šioje situacijoje puikiai tinka lietuviškas posakis: „Kas nerizikuoja, tas negeria šampano.“ Juk dažnai pasitaiko, jog snaiperių komanda turi prastą vakarą ir pataiko 6/37, tačiau kitą vakarą ta pati komanda gali paleisti 50 tritaškių ir pataikyti 22. Būtent taip atsitiko „Rockets“ šiose atkrintamosiose varžybose.
2004 metais Deano Oliverio išleistoje knygoje „Basketball On Paper“ buvo apžvelgtas praėjęs NCAA dešimtmetis ir paaiškėjo, kad siurprizus pateikiančios komandos visada naudoja itin rizikingas taktikas, o tai galioja ir NBA.
Pagal ESPN pateikiamą statistiką, „Rockets“ būtų turėjusi 30 proc. šansą nugalėti „Warriors“ kiekvienose atkrintamųjų rungtynėse. Žinoma, iš pradžių jų žaidime reikėtų pridėti šiek tiek rizikos, o tai reiškia, kad Hjustono klubas būtų turėjęs per vienas rungtynes išmesti apie 48 tolimus metimus.
Teorija graži ir logiška, tačiau tai ne universitetinis krepšinis. Čia vienų rungtynių neužtenka, o mėtyti visą aibę tritaškių reikėtų daugelį savaičių iš eilės.
Net ir rekordiškai daug tolimų metimų metantys „Rockets“ būtų turėję mažiau nei 1 proc. šansą per vienas rungtynes su „Warriors“ išmesti 48 tritaškius atkrintamosiose. O „Cavaliers“ neturi nė menkiausio šanso.
Tačiau šį kartą senąjį krepšinio modelį naudoję „Spurs“ pateko į Vakarų konferencijos finalą, o „Cavaliers“, ko gero, dar laukia savojo šanso sužaisti su „Warriors“.
Norint įveikti Stepheną Curry ir kompaniją gal ir reikia daugybės tritaškių, tačiau žaidime turėtų būti gerokai daugiau nei vien tolimi metimai.
