„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2016 08 30

Atgal į praeitį: Shawnas Kempas, Gary Paytonas ir legendiniai „Seattle Supersonics“

Legendinė „Seattle Supersonics“ komanda, kurios jau apskritai nebėra NBA žemėlapyje praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje buvo viena įdomiausių lygos ekipų. „Monstriškais“ dėjimais garsėjantis Shawnas Kempas, vienas geriausiai besiginančių įžaidėjų istorijoje Gary Paytonas bei už ekipos vairo stovintis George'as Karlas suteikė klubui nepaprasto žavesio.
Gary Paytonas ir Shawnas Kempas
Gary Paytonas ir Shawnas Kempas

„Seatle Supersonics“ buvo greitai perdegantys. Jie turėjo daug trūkumų. Jie buvo pavojingi ir visiškai nepatogūs jokiam varžovui. Jų žaidimas priversdavo aiktelėti iš nuostabos, o jų filosofija buvo visiškai netradicinė. Atrodė, kad tai yra komanda, kuri į NBA atvyko iš kitos planetos.

Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje daugelis NBA komandų dažnai propaguodavo žaidimą nugara, „vienas prieš vieną“, o žaidimo tempą laikydavo labai lėtu.

„Sonics“ taip žaisti neketino.

Jie visą savo dėmesį sutelkdavo į gynybą: jie nuolat dvigubindavo gynybą, keitėsi ginamaisiais ir stengdavosi priversti savo varžovus suklysti. Perėmus kamuolį jie akimirksniu atsidurdavo kitoje aikštės pusėje ir greitas atakas baigdavo galingais dėjimais.

Po šių epizodų jie nepamiršdavo apie tai dar kartą papasakoti ir savo varžovams.

Tačiau tai nebuvo vien gražus ir akiai malonus krepšinis. Sietlo ekipa buvo labai gera. Per šešerių metų laikotarpį jie iškovojo 357 pergales, o pirmąją vietą Vakarų konferencijoje užėmė 4 kartus. Jie vieną kartą pasiekė NBA finalą, du kartus Vakarų konferencijos finalą, tačiau tapo ir pirmąja ekipa lygos istorijoje, kuri būdama reguliaraus sezono lydere pralaimėjo aštuntąją vietą užėmusiai ekipai.

Tuo metu NBA čempionų žiedų niekaip nepavyko iškovoti tokioms lygos superžvaigždėms kaip Charlesui Barkley, Patrickui Ewingui, Karlui Malone'ui bei Johnui Stocktonui. Michaelas Jordanas dominavo, o kitos ekipos patirdavo nusivylimus.

„Seatle Supersonics“ nepatirdavo nusivylimų. Jie patirdavo absoliučias katastrofas. Nebūdavo jokio vidurinio varianto. Arba ekipa žaisdavo geriausią krepšinį NBA ir būdavo nesustabdoma, arba primindavo komandą, kuri išvis nesupranta ką daro aikštėje.

Ši komanda turėjo milžinišką charakterį, tačiau jis dažnai tapdavo didžiausia jų silpnybe. Žaidėjai pykdavosi tarpusavyje, ginčydavosi su savo vyriausiuoju treneriu, o šis būdavo toks pat karštakošis kaip ir jo krepšininkai. Verta paminėti, kad komandos generalinis vadybininkas taip pat nuolat nesutarė su „Sonics“ savininku.

Jeigu „Supersonics“ būtų šių laikų komanda, tai didelius pinigus už oficialias NBA transliacijas vertėtų mokėti vien už Sietlo komandos rungtynes. Tai buvo puiki pramoga kiekvienam žiūrovui, tačiau pasibaigus jų erai daugelis šią ekipą pamiršo.

Shawnas Kempas

S.Kempas niekuomet nerungtyniavo jokiame universitete ir buvo velniškai atletiškas 208 centimetrų sunkusis krašto puolėjas. Jis turėjo rungtyniauti Kentukyje, tačiau neatitiko reikalavimų, o išeidamas pavogė kelias šio universiteto vyriausiojo trenerio auksines grandinėles. Jam niekuomet nebuvo pateikti kaltinimai, tačiau tuo metu žiniasklaida mirgėjo pranešimais apie šią istoriją.

Vėliau žaidėjas užsirašė į koledžą Teksase, tačiau ten taip pat nesužaidė nė vienerių rungtynių.

Galų gale S.Kempas dalyvavo 1989 metų NBA naujokų biržoje. „Sacramento Kings“ pirmuoju šaukimu pasirinko Pervisą Ellisoną, o 16 laiptelių žemiau buvo pakviestas ir minėtasis S.Kempas.

Startinio penketo nariu puolėjas tapo jau savo antrame sezone, o Visų žvaigždžių rungtynėse dalyvavo sulaukęs 23 metų. Jo dėjimai rungtynių metų buvo fenomenalūs, tačiau dėl kitų žaidimo aspektų jis buvo nemažai kritikuojamas.

Panašiai kaip Blake'as Griffinas šiais laikais, S.Kempas buvo skatinamas tobulinti visus kitus savo žaidimo aspektus. Tačiau verta paminėti, kad krepšininkas puikiai matė aikštę, atlikdavo protingus perdavimus ir padėjo „Sonics“ žaidimui, kuriame visi 5 krepšininkai aikštėje dalinosi kamuoliu ir būdavo vienodai pavojingi puolime.

Pirmaisiais S.Kempo karjeros metais „Sonics“ nepateko į atkrintamąsias varžybas, tačiau jiems pasisekė naujokų biržoje. Ekipa gavo net antrąjį šaukimą, o jį panaudojo pakviesdama G.Paytoną.

Abu žaidėjai buvo itin skirtingi, nes S.Kempas dažniausiai buvo labiau uždaras bei tylus, o G.Paytonas visuomet daug kalbėjo ir mėgdavo svaidytis kandžiomis replikomis.

Pagrindinė šių dviejų žaidėjų era prasidėjo viduryje 1991-1992 m. sezono. Generalinis komandos vadybininkas Bobas Whitsittas atleido vyriausiąjį trenerį K.C.Jonesą ir iš Madrido „Real“ prisiviliojo G.Karlą.

George'o Karlo era

Naujasis „Sonics“ treneris NBA jau buvo dirbęs „Cavaliers“ bei „Warriors“ gretose. Jis pastarąsias ekipas pavertė laimėtojais, tačiau būdavo atleistas dar prieš tai, kai ekipos jaunimas užaugdavo ir pradėdavo demonstruoti puikius rezultatus.

G.Karlas 1992-aisiais Sietlo komandą treniravo 42 rungtynes, iškovojo 27 pergales, padėjo jai patekti į atkrintamąsias, ir netikėtai pirmajame etape nugalėti „Warriors“. Antrame etape jie nusileido galingajai „Jazz“ ekipai, tačiau tai buvo jų gero žaidimo pradžia.

B.Whitsittas 1993 metais atliko du svarbius ėjimus prieš mainų lango pabaigą, kurie padėjo į Sietlą persikelti Vincentui Askew ir Samui Perkinsui. Reguliariajame sezone jie laimėjo 55 rungtynes, tačiau neperkopė Vakarų konferencijos finalo. Visuose trijuose etapuose „Sonics“ atsiliko rezultatu 1:2 ir nuolat turėjo vytis savo varžovus. Galų gale, jie neatsilaikė prieš Charleso Barkley vedamą „Suns“ septintose serijos rungtynėse.

Tai buvo rungtynės, kuriose buvo metami net 100 baudų metimų. 64 buvo paskirti į „Sonics“ krepšį. Tai buvo viena skaudžiausių Sietlo klubo nesėkmių.

1994 metų „Siettle Supersonics“ tik dar labiau sustiprėjo. Jie į ekipą gavo puikų snaiperį Detlefą Schrempfą bei iš „Hornets“ prisiviliojo Kendallą Gillą. Reguliariajame sezone „Sonics“ laimėjo 63 rungtynes, o vienu metu iš 19 rungtynių buvo laimėję 17.

Kai atkrintamosiose Sietlo klubas iškovojo dvi pergales prieš „Nuggets“ atrodė, kad „Sonics“ yra nesustabdomi.

Tuomet klubas keliavo žaisti dviejų rungtynių į Denverį. Visą sezoną žmonės dvejojo dėl „Sonics“ galimybių gerai rungtyniauti svarbiausiomis sezono akimirkomis. Sietlo priekinė linija neturėjo gero aukštaūgio galinčio žaisti nugara. S.Kempas sugebėjo daug, tačiau nebuvo toks geras puolime kaip C.Barkley, Karlas Malone'as, Hakeemas Olajuwonas ar Davidas Robinsonas.

„Sonics“ pralaimėjo abejas rungtynes Denveryje.

Ši serija baigėsi viena įsimintiniausių NBA akimirkų, kai Dikembe Mutombo iškėlęs į viršų kamuolį triumfavo dėl iškovotos pergalės prieš rezultatu 2:0 pirmavusius Sietlo krepšininkus.

G.Paytonas vėliau pripažino, kad jautė komandinės atmosferos pokyčius jau po antrųjų serijos rungtynių, o bandęs pasikalbėti su ekipos draugais tik dar labiau pablogino situaciją.

1994-ųjų vasarą B.Whitsittas paliko komandą, o S.Kempas vos nebuvo išmainytas į „Chicago Bulls“. Tai būtų gerokai pakeitę NBA istoriją, tačiau Michaelas Jordanas greičiausiai nepanoro atsisveikinti su savo bičiuliu.

G.Karlas nebuvo atleistas, tačiau 1995-aisiais „Sonics“ pralaimėjo jau pirmame atkrintamųjų varžybų etape. Šį kartą Sietlo komanda neatsilaikė prieš „Lakers“. Atrodė, kad šį kartą G.Karlas jau tikrai bus atleistas, tačiau jo sutartyje dar buvo likę vieneri metai, todėl jam buvo leista pabandyti paskutinį kartą.

Sprendimas pasiteisino, nes puikiai pataikantis Hersey Hawkinsas padėjo „Sonics“ pagaliau patekti į NBA finalą. Vakarų konferencijos finale Sietlo ekipa pirmavo rezultatu 3:1, sugebėjo iššvaistyti visą persvarą, tačiau galų gale šventė pergalę septintose serijos rungtynėse.

Finale „Sonics“ pralaimėjo pirmas trejas rungtynes prieš „Bulls“ ir tradiciškai susiėmė bei laimėjo kitas dvi. Tiesa, sugrįžę į Čikagą šeimininkai sutvarkė reikalus ir seriją laimėjo 4:2.

Eros pabaiga

1997-aisiais ekipa pralaimėjo antrame atkrintamųjų varžybų etape ir S.Kempas pagaliau buvo išmainytas. Už jį Sietlo klubas gavo Viną Bakerį. Be jo „Sonics“ laimėjo net 61 rungtynes reguliariajame sezone, tačiau neprilygo Shaquille'o O'Nealo vedamai „Lakers“. Tai buvo ir G.Karlo eros pabaiga.

G.Paytonas liko komandoje iki 2003 metų, tačiau galiausiai buvo išmainytas į „Bucks“ už Ray Alleną. Vėliau, 2008-aisiais ekipa persikėlė į Oklahomą, o visų taip mylimas klubas paprasčiausiai dingo iš NBA žemėlapio.

Nėra nė vienų „Sonics“ marškinėlių, kurie būtų pagerbti ir iškelti į arenos palubes. Kai Clay Bennettas perkėlė komandą iš Sietlo į Oklahomą, visi komandos rekordai bei nuopelnai atsidūrė „limbo“ būsenoje.

Galbūt vieną dieną Sietlas susigrąžins atgal savo mylimą komandą, o G.Paytonas, S.Kempas ir G.Karlas pagaliau bus pagerbti tinkamai. Jie buvo unikalūs: nenuspėjami ir šiek tiek pamišę. Jie turėjo labai daug trūkumų ir dažnai subyrėdavo svarbiausiomis dvikovų akimirkomis.

Tačiau, kai „Sonics“ pajausdavo žaidimo ritmą, tai jų sustabdyti buvo neįmanoma.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs