„Tai atrodė kaip verslas, bet aš esu žaidėjas – mano poreikis buvo žaisti, – „Basketball Insiders“ pasakojo D.Motiejūnas. – Pakliūti į tą verslo situaciją buvo vienas blogiausių išgyvenimų mano gyvenime. Krepšininkai kasdien sunkiai dirba, lieja prakaitą, ašaras, kraują, kad padėtų savo komandoms. Todėl kai kažkas taip pasielgia, tai nėra teisinga.“
Kai D.Motiejūnas jau ruošėsi krautis lagaminus į Brukliną, „Houston Rockets“ paskutinėmis termino valandomis permušė „Nets“ pasiūlymą ir susigrąžino 213 cm ūgio puolėją.
Net ir kai „Rockets“ nepatvirtino D.Motiejūno medicininės patikros, žaidėjas būtų rungtyniavęs „Nets“, tačiau kadangi persirašė su „Rockets“ permuštą pasiūlymą, lygos taisyklės griežtai apribojo D-Mo ir „Nets“ santykius kalendoriniams metams.
Skaičiuodami amerikiečiai bandė pasakyti, kad D.Motiejūnas prarado 37 milijonus. Tačiau D.Motiejūnas į tuos „orinius“ pinigus žiūrėjo kiek kitu kampu.
„Aš praradau 37-38 milijonus, bet tos komandos prarado pastiprinimą. Taigi, pralaimėjo abi pusės, – samprotavo D.Motiejūnas. – Žinojau, kad kai tik žengsiu ant parketo, žmonės įsitikins, kad aš tas pats vyrukas, kuris buvau Hjustone. Aš nieko nepraradau. Po sezono kažkas mane pasiims, todėl visiškai dėl to neišgyvenu.
Žinau, kaip žaisti krepšinį ir kaip sustiprinti bet kurią komandą. Galiu prisitaikyti prie trenerio užduočių. Tiesiog ta visa situacija buvo absurdiška. Sprendimas nebuvo rastas per ilgai, todėl tai mane veikė ir kaip žaidėją, ir kaip asmenybę. Tai nebuvo verslo sprendimas – tai buvo jau labiau asmeniškas sprendimas.“
D.Motiejūnas atviravo, kad sunkiu laikotarpiu didžiausią nerimą kėlė nežinomybė.
„Kur žaisiu? Kur teks keliauti? Kas bus toliau? – kilusius klausimus prisiminė D.Motiejūnas. – Kalbėjau su daug NBA žmonių, žaidėjų asociacijos atstovų. Bendravau ir su komandomis, o jos vis kartojo: rytoj, rytoj, rytoj. Tas rytojus jau tęsėsi savaites. Norėjau žaisti. Buvau alkanas. Sėdėjau, žiūrėjau rungtynes ir galvojau: „Galėčiau padėti šitai komandai žaisti dar geriau“. Tai buvo tikrai sunkus laikotarpis.“
Bet sausio 7-ąją D.Motiejūnas grįžo į aikštę. Su „Pelicans“ marškinėliais lietuvis surengė solidų debiutą: per 20 minučių pelnė 11 taškų, atkovojo 5 kamuolius ir atliko 4 rezultatyvius perdavimus.
„Man tai reiškia viską. Vienas penkis mėnesius dirbau Vankuveryje su savo treneriais ir fizinio rengimo specialistais. Kiekviena diena vis ilgėjo ir ilgėjo. Kasdien dirbti po penkias valandas sudėtinga. Todėl pagaliau išbėgti į aikštę ir žaisti komandoje, kuriai tu reikalingas, buvo fenomenalus jausmas. Aš dabar labai laimingas. Naujajam Orleanui atiduosiu visą save ir pabandysiu padėti laimėti kiek įmanoma daugiau rungtynių.“
„Didžiulis jovalas, – paklaustas, ką iki šiol mano apie savo karjerą, „Basketball Insiders“ neslėpė D.Motiejūnas. – Kai kurios situacijos – tikra painiava. Bet tikiuosi, kad viskas nusistovės. Palaipsniui arsiu kiekvieną dieną. Nenoriu peršokti per kliūtis – noriu viską praeiti palaipsniui, kad patobulėčiau kaip žaidėjas ir komandos draugas. Manau, svarbiausia nesižvalgyti ir eiti į priekį.“
D.Motiejūnas tikisi iki vasaros su „Pelicans“ nuplasnoti į šviesesnę ateitį, kurioje galbūt tas ketverių metų 37 milijonų JAV dolerių kontraktas atrodys kaip išvengta nesėkmė, po geros sezono pabaigos 2017-ųjų vasarą pasirašius dar pelningesnę sutartį.
„Mano tikslas čia – padėti Anthony Davisui patobulėti, – jam skirtą misiją Naujajame Orleane atskleidė D.Motiejūnas. – Padėti kitiems komandos draugams žaisti taip, kaip reikia. Padėti jiems surasti savo vietą aikštėje.
Aš tas, kuris tikrai perduos kamuolį, jei matysiu komandos draugą laisvą. Nesu savanaudis, todėl manau, kad puikiai tiksiu Naujojo Orleano komandai. Man atrodo, kad „Pelicans“ įsigijo mane tam, kad sujungčiau A.Davisą su kitais komandos draugais. Turime daug puikių metikų, todėl galbūt jiems trūko žmogaus, kuris galėtų paskirstyti kamuolį. Kuris galėtų atverti daugiau erdvės A.Davisui. Toks aš esu. Toks bandysiu būti.“
