D.Sabonis pasidalijo mintimis apie legendinį tėvą, „Thunder“ bei pirmąją pažinti su krepšinio kamuoliu.
– Kokia buvo pirmoji patirtis su krepšinio kamuoliu? Ką prasimenate iš vaikystės?
– Pamenu Portlandą, kai mano tėtis žaidė ten, o aš kieme kartu su juo žaidžiau įvairius krepšinio žaidimus, mėtydavome baudas. Ten mes praleisdavome tikrai daug laiko.
– Ką prisimenate apie tų laikų „Blazers“?
– Tėtis mane ir brolius kartais pasiimdavo į treniruotes. Tuomet ten buvo įrengtas vaikų kambarys. Mes su broliais ten praleisdavome visą dieną, o tėtis tuo metu sportuodavo. Žaidėjai dažnai ateidavo pasisveikinti, duodavo „penkis“. Prisimenu Rasheedą Wallace'ą, Damoną Stoudamire'ą, Zachą Randolphą. Visus šiuos žaidėjus ne kartą mačiau ir treniruoklių salėje.
– Kada apsisprendėte, kad krepšinį žaisite ne tik mėgėjiškai, bet šiek tiek rimčiau?
– Augdamas ir žiūrėdamas, kaip žaidžia tėtis. Man visada patiko šis žaidimas. Su broliais labai dažnai jį žaisdavome ir konkuravome.
– Kuo dar, be tėvo, žavėjotės augdamas?
– Augau Europoje, tad NBA rungtynių matydavome ne tiek ir daug. Dažniausiai žiūrėdavau Eurolygos ir Ispanijos lygos rungtynes. Neturėjau kažkokio idealo, mane žavėjo visi NBA krepšininkai.
– Tai koks tuo metu buvo jūsų santykis su NBA?
– Žinojau, kaip ir kas vyksta. Dažnai aplankydavau lygos interneto svetainę, pažiūrėdavau rungtynių santraukas, žaidžiau NBA kompiuterinį žaidimą, taigi informacijos turėjau. Bet tiesiogiai dvikovų nežiūrėdavau dėl laiko skirtumo.
– Su kokia komanda žaisdavote kompiuterinį NBA?
– Žinoma, su „Thunder“ (juokiasi).
– Koks pagrindinis skirtumas tarp Europos ir NBA krepšinio?
– Skiriasi tempas. Čia yra viskas kur kas greičiau. Ten atakos organizuojamos ilgiau, tačiau man nėra skirtumo. Krepšinis yra krepšinis. Svarbiausia, yra laimėti. Viskas, kas daroma aikštėje, turi tik vieną tikslą – pergalę.
– Krepšinio kultūra Lietuvoje kuo nors skiriasi?
– Lietuvoje krepšinis yra svarbus sportas. Tai tarsi religija. Populiariausia sporto šaka. Krepšinis šioje šalyje reiškia viską.
– Ar pažįstate Šarūną Jasikevičių?
– Esu susitikęs su juo keletą kartų. Jis šiuo metu treniruoja komandą, kurioje kadaise žaidė mano tėvas. Šaras – puikus vyrukas, labai fainas žmogus, turintis labai sveiką ir gerą požiūrį į krepšinį.
