„Kings“ jau 16 metų nepatenka į atkrintamąsias varžybas ir šiemet gali „pagerinti“ NBA antirekordą.
Aistra ir atsidavimas yra dalykai, kurių „karaliams“ dažnai trūkdavo pastaraisiais metais, bet Domantas Sabonis jau parodė, kad šių savybių iš jo neatimsi.
Pirmadienį lietuvis pratrūko ketvirtajame rungtynių „New York Knicks“ kėlinyje, gavo dvi technines pražangas ir buvo išvarytas iš aikštės.
Jeigu tai dar nebuvo pakankamai skaudu Sakramento komandai, tai D.Sabonis netrukus buvo dar ir suspenduotas vienerioms rungtynėms.
Tačiau dukart „All-Star“ dalyvis nori perduoti šią savo energiją komandai, siekiančiai nutraukti vieną prasčiausių atkarpų JAV profesionalaus sporto istorijoje, rašo S.Amickas.
Mėnuo praėjo nuo mainų, šokiravusių krepšinio pasaulį, kai „Kings“ išsiuntė Tyrese'ą Haliburtoną, Buddy Hieldą ir Tristaną Thompsoną, o mainais iš „Indiana Pacers“ gavo D.Sabonį, Justiną Holiday ir Jeremy Lambą.
Ir nors „Kings“ rezultatai nuo tada nepasitaisė – iškovotos 4 pergalės ir patirti 8 pralaimėjimai – D.Sabonis jau parodė, kodėl „Kings“ mato jame žaidėją, aplink kurį galima statyti komandą ir sugrįžti į atkrintamąsias.
Su „Kings“ marškinėliais per 11 rungtynių D.Sabonis pelno po 17,4 taško (atakuodamas 56,8 proc. tikslumu), atkovoja po 12,8 kamuolio ir atlieka po 5,9 rezultatyvaus perdavimo. Visoje lygoje tokius skaičius renka tik du žaidėjai – D.Sabonis ir Nikola Jokičius, pretenduojantis į antrą iš eilės MVP apdovanojimą.
S.Amickas pasikalbėjo su D.Saboniu apie jo laiką „Pacers“ klube, ligšiolinę patirtį Sakramente, o taip pat ir Rusijos pradėtą karą prieš Ukrainą.
Pateikiame išsamaus D.Sabonio interviu vertimą į lietuvių kalbą.
– Indiana tau buvo namai ilgą laiką, neabejotinai palikai ten savo pėdsaką. Bet dabar, kai jau praėjo laiko nuo mainų chaoso, kaip sekasi susidėlioti mintis?
– Pirmosios kelios savaitės buvo šiek tiek beprotiškos. Net ir dabar, tai tik trečias mano kartas Sakramente per visas tas savaites, o pirmadienį buvo tik trečios mano rungtynės namų arenoje. Atskridome pirmoms rungtynėms, tada išskridau atgal į Indianą, susirinkau daiktus, ir prisijungiau prie komandos rytinėje pakrantėje. Per „All-Star“ pertrauką taip pat nebuvau Sakramente, tada grįžau vienerioms rungtynėms ir vėl išvykome į išvykos rungtynes. Tad iš viso čia praleidau gal tik penkias dienas.
Tačiau man čia patinka. Visi mane puikiai priėmė. Sirgaliai yra nuostabūs, kaip ir organizacija, komandos draugai. Buvo lengvas persiorientavimas. Bandome pakeisti kai kuriuos dalykus ir eiti teisinga kryptimi.
– Visi žinojome, kad Indianoje kažkuriuo metu sulauksime pokyčių. Bet mainų terminui artėjant, ar manei, kad teks palikti komandą? Ką tuo metu galvojai apie savo ateitį?
– Prasidėjus gandams ir išėjus tam straipsniui gruodį („The Athletic“ tuomet rašė apie būsimus pokyčius „Pacers“ ekipoje – red. past.), tai pakeitė visų žaidėjų nusiteikimą. Visi nežinojo, kas gali nutikti.
Kalbėjomės su komandos vadovais, kai tik straipsnis pasirodė, o jie mus patikino...
– Ar kalbėjotės su Kevinu (Pritchardu, „Pacers“ krepšinio operacijų prezidentu – red. past.)?
– Taip. Jis sakė, kad nieko nenutiks, bet girdėsite mainus, kurie tiesiog praneš, kad jūsų pavardės yra mainų diskusijose. Tačiau niekada nemanėme, kad nieko neįvyks. Sezonui bėgant, pralaimėjome daug rungtynių, turėjome traumų, COVID-19 atvejų ir kitko. Tad atrodė, kad pokyčiai neišvengiami.
– Ar manei, kad tai geras laikas naujam startui? Ar tikėjaisi būti iškeistas?
– Esu pasiruošęs atstovauti tai komandai, kurios pavadinimas užrašytas ant mano marškinėlių. Toks jau esu. Jei būčiau likęs, būtų puiku. Bet dabar esu čia ir esu laimingas.
– Buvo daug kalbų apie tave ir Mylesą Turnerį, apie tai, kokie geri žaidėjai esate individualiai, bet kilo daug abejonių dėl jūsų žaidimo kartu. Kaip tau atrodė visos tos kalbos?
– Visi nuolat mūsų apie tai klausdavo. Bet aš ir Mylesas esame labai artimi. Kartu praleidome šešerius metus, mums patiko žaisti kartu ir norėjome, kad mums tai pavyktų. Mėgavomės tuo, man patiko, kai jis buvo šalia aikštelėje, o jam patiko turėti mane. Aš rasdavau jį puolime, o jis padėdavo man gynyboje, tad tai buvo puiku. O tos kalbos labiau sklisdavo iš išorės. Visiems sakėme, kad mums patinka žaisti kartu, tad visą šurmulį kėlė žmonės iš išorės. Žiniasklaida ir sirgaliai visada norėjo kažkokių pokyčių.
– Esi 25-erių, o tai svarbus metas bet kuriam žaidėjui. Jau daug pasiekei ir atrodei pozityviai nusiteikęs atvykdamas į Sakramentą. Bet įdomu, kaip įvertinai šią komandą – nuo savininko iki generalinio vadybininko, jo asistentų ir vyriausiojo trenerio?
– Jau turėjau daugybę pokalbių su visais čia esančiais. Atrodo, kad visi einame ta pačia kryptimi. Visi yra motyvuoti. Norime įskiepyti laimėtojų mentalitetą, daryti viską tam, kad laimėtume. Daryti mažus, bet svarbius dalykus. Norime pakeisti tai, ką turime dabar ir pradėti laimėti.
– Ar pirmiausia kalbėjaisi su kažkuriuo konkrečiu žmogumi?
– Daugiausiai kalbėjausi su Wesu (Wilcoxu, generalinio vadybininko asistentu – red. past.). Bet kalbėjausi ir su Monte (McNairu – generaliniu vadybininku – red. past.), turėjome puikų pokalbį. Kalbėtis su jais ir matyti, kad einame išvien, yra labai svarbu, taip pat ir kalbant apie trenerius. Norime viską pakeisti. Matėme sirgalius praėjusiose rungtynėse, jie buvo nuostabūs. Bus smagu, jei tik žaisime teisingu būdu.
– Nenorėjai būti išvarytas iš aikštės rungtynėse prieš „Knicks“, bet man pasirodė, kad tavo parodyta aistra pademonstravo, koks esi kovotojas, o tai mėgsta sirgaliai. Iki tau atvykstant čia buvo Tyrese'as (Haliburtonas) ir man atrodė, kad komandos istorija jį šiek tiek slegia. Kaip tau sekasi susitvarkyti su tuo?
– Dėl to ir susinervinau. Jie manęs čia norėjo tam, kad kažką pakeisčiau, suprantate? Mano tikslas yra patekti į įkrintamąsias varžybas. Tai būtų puiku. Arba tiesiog žaisti teisingu būdu, pradėti statyti žaidimą kitam sezonui. Dėl to ir susinervinau, kadangi antrose rungtynėse paleidome jas, nors pirmavo 20 taškų. Noriu pergalių šiai organizacijai ir miestui, tai būtų smagu. Bet pamažu turime daryti svarbius dalykus ir eiti teisinga kryptimi. Turėsime svarbią vasarą – jau dabar apie tai kalbamės. Tikimės, kad turėsime gerą treniruočių stovyklą ir galėsime siekti tikslų visi išvien.
– Ką manai apie „Kings“ įžaidėją De'Aaroną Foxą? Abu jūs esate svarbūs šios komandos ateičiai.
– Jis puikus. Agresyvus. Jis gali pelnyti taškus, kai mums to reikia. Jis nebijo svarbių momentų. Jis puikus vyrukas.
– Ar radote ryšį už aikštės ribų?
– Taip, pasikalbame. Su HB (Harrisonu Barnesu) ir kitais, visais pagrindiniais vyrukais. Viskas gerai. Visi šioje komandoje yra geri žmonės. O tai viską palengvina.
– Ar vis dar Sakramente gyveni viešbutyje?
– Taip, gyvenu viešbutyje kitoje gatvės pusėje nuo arenos. Kiekvieną laisvą dieną ieškausi namo, kad galėčiau išsinuomoti ir nebereikėtų to tęsti ir kitais metais.
– Kas tau kol kas labiausiai įsiminė Sakramente?
– Oras. Giedras dangus. Nėra taip šilta, kaip visi sakė, bet dar bus. Man tai patinka. Mano žmona iš Los Andželo, o jis gana arti, tad šeima ir draugai gali atvykti į rungtynes. Smagu.
– Paminėjai šeimą, o aš, kaip vyrukas augęs devintajame dešimtmetyje ir matęs tavo tėtį žaidžiantį, galvojau, kaip jis sureagavo į mainus? Kokia buvo šeimos reakcija?
– Jis buvo sujaudintas.
– Kur jis dabar gyvena?
– Lietuvoje. Jis su mama buvo atvykę į Indianapolį Kalėdoms ir Naujiesiems metams, o kai prasidėjo gandai apie mainus, nusprendė likti tam atvejui, jei reiktų padėti man. Tad jie liko iki pat mainų termino.
– O tada jie grįžo namo?
– Taip, grįžo. Esame sujaudinti. Jaučiu, kad žaidžiame gerą krepšinį, bet negalime tinkamai „uždaryti“ rungtynių. Dar turime laiko šiame sezone. Manau, kad žaidžiame gerai, tačiau turime tą daryti visas 48 minutes.
– Tai sunkesnė tema, bet kaip situacija su Rusija tave veikia šiuo metu?
– Sekame tai kiekvieną dieną. Turime draugų Ukrainoje, tad labai sunku. Tai kol kas neveikia mūsų šalies tiesiogiai, bet mūsų gydytojai padeda Ukrainai. Per pirmąsias šešias dienas lietuviai paaukojo apie 10 mln. dolerių. Žmonės siunčia maistą. Visi vaikai, kurie atvyksta į Lietuvą, gauna galimybę mokytis. Vyksta daug dalykų, o šalys padeda viena kitai.
Visi bijo, kad jei Vladimiras Putinas užims Ukrainą, jis bandys atkurti SSRS, o tai įžiebs Trečiąjį pasaulinį karą. Galbūt čia kai kam tai atrodo kaip pokštas, žvelgiant iš Amerikos perspektyvos. Daugelis nesupranta, kas pastatyta ant kortos, kadangi tiek Lietuva, tiek JAV priklauso NATO, o jei bus užpulta viena valstybė, įsitrauks visi, o tai reikš...
– Tai atrodo baisiausia dalis. Ar tavo šeima įsitraukė į bandymus padėti Ukrainai?
– Taip, bandome padėti, kaip tik galime, arba pervesdami pinigų, arba pirkdami atsargas. Pavyzdžiui, Jonas Valančiūnas nusiuntė į Ukrainą du automobilius, kuriuos žmonės galės naudoti misijoms ar kitiems dalykams. Viskam, kam prireiks. Yra daug mažų dalykų, kaip gali prisidėti, kurių jiems reikia. Ten nėra maisto, nėra vandens. Tai tiesiog siaubinga.
– Baisu. Bet negalime užbaigti pokalbio tokia siaubinga tema. Labai smagu, kad bandai padėti tiems žmonėms. Bet pažvelkime į ateitį. Tavo kontraktas galios dar dvejus metus, kaip manai, kaip atrodys tavo karjeros etapas „Kings“ klube ilgoje perspektyvoje?
– Nekantrauju dėl visos kelionės. Užknisa, kad tęsiasi ta atkrintamųjų sausra, bet mūsų tikslas yra būti tais, kurie sugebės tai pakeisti. Turime pakeisti šios organizacijos perspektyvą ir tai, kaip apie ją galvoja žmonės. Esame sujaudinti galėdami būti to dalimi. Noriu čia likti kuo ilgiau. Esu čia laimingas, čia puiku, sirgaliai nuostabūs. Nekantrauju pamatyti ir gerus mūsų rezultatus.
