2022 07 31

Dažnėjantys NBA žaidėjų apsižodžiavimai atkreipė mokslininkų dėmesį: tai daro žalą

Krepšininkų apsižodžiavimai („trash talking“) rungtynių metų atrodo kaip smagus, žaidimą paįvairinantis dalykas? Mokslininkai tai vadina verbaliniu smurtu, į kurį nereiktų žiūrėti pro pirštus: mėgdžiojant tai mėgėjų sporte ar kasdienybėje – sukeliama psichologinė žala.
LeBronas Jamesas ir Pascalis Siakamas
LeBronas Jamesas ir Pascalis Siakamas / AFP/„Scanpix“ nuotr.
Temos: 1 NBA

NBA krepšinio transliacijų analizė atskleidė, kad fizinio smurto veiksmų, tokių kaip stumdymasis ar smūgiai alkūnėmis, žaidime sumažėjo, bet psichologinio (verbalinio) smurto veiksmų – šauksmų, keiksmažodžių ir grasinimų („trash talking“) – padaugėjo.

Assafas Levas ir jo kolegos iš Ono akademinės kolegijos, esančios Kirjat Ono mieste, Izraelyje, gegužę šiuos rezultatus pristatė atviros prieigos žurnale „PLOS ONE“.

Tyrėjams tapo įdomu, kaip keičiasi smurto protrūkių dažnumas ir pobūdis NBA rungtynėse. Tyrimai taip pat parodė, kad sporto komentatoriai atlieka svarbų vaidmenį formuojant žiūrovų požiūrį į krepšininkų elgesį.

Šio tūkstantmečio pradžioje, kai lygai dar vadovavo Davidas Sternas, žaidėjų elgesiui NBA įvedė sugriežtinimus. Šiomis taisyklėmis iš dalies siekta pagerinti NBA įvaizdį visuomenėje.

Siekdami ištirti smurto protrūkius NBA rungtynėse ir tai, kaip į juos reaguoja komentatoriai, A.Levas su kolegomis išanalizavo atsitiktinai atrinktus 36 NBA finalų mačus nuo 1998 iki 2018 metų. Jie dėmesį kreipė ir į fizinio, ir į verbalinio smurto atvejus.

Analizė parodė, kad, nors fizinio smurto atvejų sumažėjo, jie NBA rungtynėse išliko plačiai paplitę net ir iki 2018 metų. Tuo tarpu verbalinio smurto atvejų ėmė daugėti 2014 metais ir galiausiai jie tapo dažnesni nei fizinio smurto atvejai.

Be to, NBA komentatoriai dažniau reaguodavo į fizinį smurtą, o verbalinį smurtą dažniau priimdavo kaip nekenksmingą, nereikšmingą reiškinį, į kurį galima nekreipti dėmesio.

Vis dėlto tyrimo autoriai, vertindami žaidėjų elgesio įtaką pačių žiūrovų elgesiui, daro prielaidą, kad dėl to verbalinis smurtas gali vis labiau plisti sirgalių kasdienybėje ir mėgėjiškame sporte, o tai gali sukelti įvairių psichologinių pasekmių.

Pasak tyrėjų, tolesniais tyrimais būtų galima tirti fizinio ir verbalinio smurto modelius kitose sporto šakose, moterų varžybose, kitose šalyse bei kultūrose.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų