– Arnoldai, ar pajutote NBA komandų dėmesį, pateikęs paraišką dalyvauti naujokų biržoje?
– Jaučiau tą visą sezoną. Daugumoje treniruočių sėdėdavo skautai. Nežinodavau, kas jie tokie, bet žinodavau, kad kažkokie svetimi žmonės. Tai supratau, kad NBA skautai. Ir klubo vadovas pranešdavo, kad kažkas bus salėje.
Jaučiau susidomėjimą. O pastarąsias 3-4 savaites kiekvieną dieną buvo vis skirtingi skautai. Buvo labai įdomu.
– Kaip toks skautų dėmesys veikia žaidėją?
– Norisi geriau pasirodyti, bet negalima perdegti. Daryti tai, ką darau kiekvienoje treniruotėje. Nemanau, kad reikia dėti labai daug papildomų pastangų. Tiesiog pasitempti.
– Atrodo, kad debiutinėse Vokietijos krepšinio lygos rungtynėse Bambergo komandoje labai nesijaudinote?
– Žinojau, ką turiu daryti, ir stengiausi nedaryti per daug nesąmonių. Svarbiausia sužaisti gynyboje prieš savo oponentą, o tada viskas ateina automatiškai.
– Kas nutiko, kad nusprendėte dalyvauti jau šių, o ne kitų metų NBA naujokų biržoje?
– Dar yra visokių minčių. Tai dar nereiškia, kad aš tikrai dalyvausiu NBA naujokų biržoje. Bet kai toks susidomėjimas, kodėl nepabandžius? Kitą mėnesį nuspręsiu, ar lieku drafte, ar ne.
– Jeigu dalyvautumėte kitų metų NBA naujokų biržoje, jums prognozuojamas maždaug 20-30 šaukimas. Šių metų biržoje „The Ringer“ prognozuoja tik 46-ąjį šaukimą. Neliūdina tokia prognozė?
– Stengiuosi tų prognozių nežiūrėti. Nemanau, kad jie labai daug žino.
Vis dėlto jie ne skautai – tiesiog stebi ir prognozuoja. Nereikėtų sureikšminti antro rato ar pirmo rato pabaigos šaukimų. Nes tai nenuspėjama, kas bus pašauktas.
– Sakote, stengiatės tų prognozių nežiūrite, bet matote?
– Spaudoje matosi. Ar draugai parodo. Neįmanoma to praleisti.
Tikrai aišku, kad artimiausius porą metų NBA nežaisiu, nes dar nesu tam pasiruošęs.
– Ar skaitote komentarus apie save?
– Stengiuosi perskaityti, nes įdomi žmonių nuomonė. Gal reikės kažką pakeisti. Man patinka tai. Nesvarbu, pozityvu tai ar negatyvu. Man tiesiog įdomu.
– Jeigu būtumėte pašauktas 46 šaukimu, patektumėte į „Philadelphia 76ers“. Ar norėtumėte ten važiuoti?
– Man svarbu, kad būtų gera organizacija. Ir nesvarbu, kokia komanda, bet svarbu, kad jie pasitikėtų jaunais žaidėjais ir turėtų planą, kaip dirbti su žaidėju ir kas bus ateityje.
– Tai į Niujorką nesinorėtų?
– Būtų įdomu pažiūrėti, ką jie pasiūlytų. Įdomu būtų tikrai. Niujorkas geras miestas.
– Ar turite favoritus, kur norėtumėte žaisti?
– Aišku, „Spurs“, „Cavaliers“ turi puikią organizaciją. Jie kasmet renka gerą komandą. „Bucks“ irgi turi daug jaunų žaidėjų ir su jais dirba.
Nesu ten buvęs, bet kaip atrodo iš spaudos, daugiausiai europietiško krepšinio turi „Spurs“.
– O šiaip, ar domitės NBA?
– Tikrai skaitau, ypač dabar, kai vyksta atkrintamosios. Bet nepasakyčiau, kad esu NBA fanatikas ir seku kiekvieno žaidėjo pasirodymą ar turiu mėgstamiausią komandą. Mėgstu pasižiūrėti atkrintamąsias, o daugiausiai stebiu Eurolygos krepšinį. Man jis gražesnis akiai.
– Koks jūsų krepšininko idealas?
– Idealo tikrai neturiu. Patinka Giannio Antetokounmpo žaidimas. Kažkiek į mane panašus. Nesakau, kad mes vienodi, bet mūsų žaidimas panašus. Jeigu su manimi dirbtų treneriai, tai gal ir kūno sudėjimas būtų panašus.
Patinka Russello Westbrooko žaidimas, bet tikrai toks nebūsiu.
Dirbu tikrai daug. Ypač dabar. Pastaruoju metu 4-5 kartus per savaitę dirbau treniruoklių salėje.
Tokio vieno idealo tikrai neturiu.
– Amerikoje skiriamas didelis dėmesys kūno tvirtinimui. Ar Europoje jo gavote užtektinai?
– Dirbu tikrai daug. Ypač dabar. Pastaruoju metu 4-5 kartus per savaitę dirbau treniruoklių salėje. Bet Amerikoje būtų visai kitaip.
Ten skirtų gal 90 procentų laiko štanginėje, kad užaugintų masę, raumenį, paruoštų. Amerikoje skiriamas didesnis dėmesys nei Europoje.
– Sakoma, kad jūsų gynyba šiek tiek šlubuoja. Kaip pačiam atrodo?
– Gerinu gynybą, dirbu treniruotėse ir klausau trenerių patarimų. Labai daug naudos davė sezonas sportuojant su „Brose“ komanda.
Gerinu gynybą. Kartais sunku, nes nesu fiziškai stiprus. Kažkoks kontaktas, varžovas stipresnis ir taip išeina.
Bet manau, kad su laiku tikrai sustiprinsiu kūną ir viskas bus gerai.
– Kontakto vengimas yra labiau psichologinė baimė?
– Nėra baimės jokios. Aikštėje esu ganėtinai drąsus. Bet esu plastiškas ir norisi išvengti to kontakto, išmesti kokį gražesnį metimą. Kartais pats to nejaučiu.
– Per kokį NBA žaidėją norėtumėte įdėti labiausiai?
– Nežinau. Tas dėjimas per kažką tikrai nieko neparodytų. Galbūt 7 tritaškiai kažkam į veidą parodytų... (šypsosi.). Daugiausiai reikėtų parodyti kažką gynyboje, kad gaučiau aikštėje minučių.
– Su kuriais NBA žaidėjais norėtumėte susipažinti?
– Westbrookas, Antetokounmpo... Daug žaidėjų, su kuriais norėčiau susipažinti ar žaisti. NBA vis tiek yra NBA. Ten būtų vienas malonumas patekti.
– Ar dabar matote savo karjerą NBA?
– Dabar dar tikrai nieko nematau. Tikrai aišku, kad artimiausius porą metų NBA nežaisiu, nes dar nesu tam pasiruošęs.
NBA yra svajonė, bet kaip bus, taip. Žaisiu ten, kur pajėgsiu. NBA nėra kažkoks vienintelis tikslas. Bet yra noras ten būti.
– Jūsų agentas Tadas Bulotas sakė, kad NBA skautai jam kartais skambina su tokiais klausimais, ar turite merginą. Kaip jums tokie klausimai?
– Įdomu. Man patys skautai skambinti negali, turi bendrauti per agentą. Bet turbūt sutrikčiau.
– Patekote į Lietuvos rinktinės kandidatų sąrašą. Kaip reagavote sužinojęs, kad jame yra jūsų pavardė?
– Tada buvau treniruotėje. Po treniruotės pasitikrinau socialinius tinklus. Keli draugai parašė: pasižiūrėk, kas čia. Bet per daug nesureikšminu to.
Aišku, smagu, bet tai yra išplėstinis sąrašas. Treneris nori parodyti, kad galbūt stebi mūsų žaidimą. Galbūt ateityje galėsime padėti. Bet, manau, visi supranta, kad tikrai dabar šansų patekti į rinktinę nėra.
Nereikia to sureikšminti. Reikia tiesiog toliau dirbti.
– Ar jei būtumėte likęs Lietuvoje, viskas būtų susiklostę taip, kaip dabar?
– Kas žino... Galbūt ir būtų taip, galbūt ne. Niekas nežino.
Bet sutinku su tuo, kad Vokietija man padėjo. Ir labai daug padėjo. Trenerių darbas su manimi individualiai buvo labai puikus. Tikrai nesigailiu, kad išvažiavau.
– Nesigailite, kad išvažiavote iš Lietuvos?
– Ne, tikrai niekada apie tai net negalvojau. Džiaugiuosi.
– Lietuva į jus, Tadą Sedekerskį ar Arną Veličką žiūri kaip į viltis. Ką apie tai manote?
– Tos viltys... Žinote, kiek tų vilčių buvo Lietuvoje. Kiek dabar yra suspenduotų žaidėjų. Nežinau...
Tikrai smagu žaisti tarpusavyje. Seniai pažįstame vienas kitą, esame geri draugai. Bet tiesiog reikia žaisti ir per daug to nesureikšminti.
